Kuo skiriasi džiaugsmingas ir mandagus juokas?

Socialinį juoką sudaro du jo tipai – džiaugsmingasis ir mandagusis juokas. Dažniausiai juokiamasi džiaugsmingai arba iš mandagumo, norint tik palaikyti pokalbį ar sušvelninti situaciją, LRT KLASIKAI sako Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros doktorantė Regina Sabonytė. Kaip teigia ji, juoko tyrimai gali būti išties naudingi, pavyzdžiui, kuriant kompiuterines programas, padedančias autizmu sergantiems žmonėms tobulinti jų emocijų atpažinimo įgūdžius.

– Jūsų magistro darbo tema – džiaugsmingasis ir mandagusis juokas, jo akustiniai požymiai. Koks buvo darbo tikslas?

– Tikslas buvo išanalizuoti dviejų socialinio juoko tipų – džiaugsmingojo ir mandagiojo – akustinius požymius. Socialinis juokas – atsirandantis natūraliai, nesuvaidintas. Siekta išanalizuoti šių juoko tipų struktūrą ir struktūrinių elementų akustinius požymius.

– Kas tie akustiniai juoko požymiai?

– Akustiniai požymiai – kalbos padargų sukelti virpesiai, kuriuos galima analizuoti garsų analizės programomis. Gal kam nors girdėti tokie terminai kaip pagrindinis tono dažnis, spektro ypatybės, intensyvumas, kuris suvokiamas kaip garsumas, trukmė, kalbėjimo tempas ir pan. Kaip tuos akustinius požymius suvokiame, lemia psichoakustiniai požymiai.

– Ką galima tyrinėti pagal akustinius požymius?

– Galima tyrinėti įvairių tipų garsus ir žmonių, vyrų ir moterų, kalbą. Taip pat paralingvistinius elementus, atsirandančius kalboje, tokius kaip jau minėtas juokas, kosulys, žiovulys. Tai gali būti tam tikrų emocijų raiška.

– Kuo skiriasi mandagus ir džiaugsmingas juokas?

– Pirmiausia reikia pasakyti, kad užsienio mokslininkai vis dar diskutuoja, kokiu pagrindu ir ar apskritai galima skirti skirtingus juoko tipus. Ta klasifikacija varijuoja. Pirmoji skirtis kyla tarp suvaidinto ir nesuvaidinto juoko. Nesuvaidintas juokas, pasirodantis natūraliai, ir vadinamas socialiniu. Jį galima skirstyti į daugiau pogrupių. Keli mokslininkai, kuriais rėmiausi savo darbe, apibūdina socialinį juoką pasitelkdami akustinius požymius.

Nustatyta, kad dažniausiai juokiamasis džiaugsmingai ar mandagiai kalbantis. Džiaugsmingas juokas atsiranda tada, kai kažkoks stimulas kalbančiam žmogui sukelia džiaugsmą. Mandagiuoju juoku kalbėtojas turi intenciją sušvelninti situaciją, gal pakeisti kalbėjimo temą, tik palaikyti pokalbį. Kitaip sakant, juokiamasi ne dėl to, kad iš tiesų būtų džiaugiamasi.

– Iš kur gaudavote juoko įrašų tyrimams?

– Reikia pasakyti, kad tyrimo medžiagą sudarė nepersidengiančio juoko įrašai. Analizuojant garsą tai svarbu. Tokio juoko įrašų rasti sudėtinga. Kartais naudodavau diktofoną – palikdavau jį ant draugų stalo taip, kad nesimatytų. Tokiu būdu sužinodavau kontekstą, kuriame nuskambėdavo juokas, kokia tai būdavo situacija, ką galima apie ją spręsti. Tiriant juoką, svarbiausia yra jo natūralumas. Pavyzdžiui, televizijos laidose tokie dalykai dažnai suvaidinti.

– Kokios jūsų tyrimo išvados?

– Galima teigti, kad džiaugsmingas juokas gerokai ilgesnis nei mandagusis. Pastarasis juokas kartais primindavo trumpą atsikosėjimą. Buvo darytas eksperimentas, kurio metu žmonėms duoti perklausyti juoko įrašai su kontekstu ir be konteksto. Reikėjo pasakyti, koks tai gali būti juokas. Kai kurie mandagų juoką palaikė tiesiog trumpu kosuliu ir sakė, kad tai nėra juokas.

Tai reiškia, kad kai kurių dalykų nepriimame kaip juoko, tačiau jis vis tiek egzistuoja. Vienas svarbiausių požymių yra juoko trukmė, nes džiaugsmingas juokas tikrai negali tęsti trumpai. Jis užkrečiamas, tuomet tęsiasi dar ilgiau. Paprastai niekas netęsia mandagaus juoko.

– Į juoko tyrimus galima įtraukti ne tik kalbininkus?

– Taip, jei norisi visapusiško tyrimo, reikia ir psichologų, neurologų pagalbos. Vienas prancūzų mokslininkas 9 dešimtmetyje atrado nuoširdžios šypsenos tipą. Pasirodo, šypsantis veikia ne tik didieji skruostų raumenys, bet ir žiediniai akių raumenys. Taigi žiūrėdami į žmogaus mimiką, kai jis juokiasi, galime nuspręsti, ar tai nuoširdus ir džiaugsmingas juokas, ar ne visai.

Į juoko tyrimus galima įtraukti net informatikus ir matematikus, nes jie gali kompiuterį įgalinti atpažinti emocijas. Akustinių juoko požymių analizė gali būti pritaikoma kalbos technologijų srityje, galima sukurti programas, padedančias autizmu sergantiems žmonėms tobulinti jų emocijų atpažinimo įgūdžius.


Šiame straipsnyje: socialinis juokasjuokasemocijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

qqq

qqq portretas
Džiaugsmingas tada,kai žmogus turi visus dantis ir gali išsišiepti(kaip nuotraukoje) iki ausų,o mandagus,kada bedantis šypsosi ir juokiasi neatvėręs burnos ...nėra pinigų sudėti protezų šypsenai,o juo labiau juokui.

Anonimas

Anonimas portretas
sita straipsni butinai turi perskaityti vireja beata nes jau jos zvengimas,su niekuo nepalyginamas nebent su arklo
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Namų darbų ruoša kartu su vaiku – šaunu ar tabu?
    Namų darbų ruoša kartu su vaiku – šaunu ar tabu?

    Prasidėjus mokslo metams, tėvams gali kilti klausimas, kiek jiems būtina įsitraukti į vaiko mokslus: ar padėti ruošti namų darbus, tikrinti, kontroliuoti, priminti ir panašiai. Ši dilema dažnai šeimai tampa aktuali vaikui ti...

  • Stresas ar profesinis perdegimas? Skirtumas gali būti mirtinas
    Stresas ar profesinis perdegimas? Skirtumas gali būti mirtinas

    Ar kada esate patyrę būseną, kai atrodo, jog jau viskas, tiesiog visko per daug, daugiau nebegaliu? Ką tuomet galvojote? Kaip šią būseną apibūdintumėte? Ši tema pradeda straipsnių ciklą „Profesiniai konstruktai“, kuriame ...

  • Mamą ir dukrą suartino sudėtingiausi gyvenimo iššūkiai
    Mamą ir dukrą suartino sudėtingiausi gyvenimo iššūkiai

    Kaip ir kiekvieną rugsėjį, jau 16 metų vėžiu sergančius vaikus globojantis paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ mini auksinio kaspino mėnesį. Už fondo vairo stovinčios mama ir dukra – Eglė Mėlinauskienė ir Justina Žukauskie...

  • Lengvas startas. Kaip padėti pirmokėliui lengviau adaptuotis?
    Lengvas startas. Kaip padėti pirmokėliui lengviau adaptuotis?

    Pirmieji mažylio žingsniai pirmoje klasėje ne visada būna lengvi. Kas lemia pirmokėlio nenorą ar net baimę eiti į mokyklą ir kaip tėvai gali padėti jam įveikti šiuos iššūkius, kalbamės su „Instagram“ paskyros &bdq...

  • Rudens iššūkiai mūsų psichologinei savijautai
    Rudens iššūkiai mūsų psichologinei savijautai

    Rudenėjant daugelis susiduria su neigiamais emociniais ir psichologiniais pokyčiais. Jiems didelę įtaką gali turėti sutrumpėjusios ir vis tamsesnės dienos, grįžimas į mokslus ir darbus, atvėsę orai ir sumažėjęs fizinis aktyvumas. ...

  • Psichologinės krizės – įveikiamos
    Psichologinės krizės – įveikiamos

    Ilgą laiką Lietuvoje buvo stebima savižudybių skaičiaus mažėjimo tendencija. Beveik per dešimtmetį mirčių nuo savižudybių skaičius sumažėjo kone 40 proc. Tačiau šiais skaičiais vis dar gerokai lenkiame Europos šalių vidur...

  • Garsenybei išgelbėjus moterį nuo savižudybės – svarbi žinutė: įvardijo didžiausią riziką
    Garsenybei išgelbėjus moterį nuo savižudybės – svarbi žinutė: įvardijo didžiausią riziką

    Amerikiečių muzikantas Jonas Bon Jovi praėjusią savaitę buvo dėmesio centre – jis išgelbėjo moterį, stovėjusią ant tilto atbrailos. Stebėjimo kameros užfiksavo kaip vyras ramiai bendrauja su moterimi, o paskui jis ir jo draugas pa...

  • Penki patarimai, kaip priimti teisingus sprendimus
    Penki patarimai, kaip priimti teisingus sprendimus

    Kiekvienas esame bent kartą priėmę sprendimą, dėl kurio vėliau gailėjomės. Pasak Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto docentės dr. Ramunės Dirvanskienės, net protingiausi žmonės gali daryti klaidų ir tai ne visada rodo žinių trūkumą. N...

  • Nežinojau, kad man depresija
    Nežinojau, kad man depresija

    Pogimdyminė depresija yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas po gimdymo. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad depresija suserga maždaug 19 proc. pagimdžiusių moterų, tačiau panašus skaičius jų pagalbos nesikreipia. ...

    2
  • Savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja: ryškūs pokyčiai matomi tarp jaunimo
    Savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja: ryškūs pokyčiai matomi tarp jaunimo

    Minint tarptautinę Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, parlamentaras, vaikų ir paauglių psichologas Linas Slušnys sako, kad savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja. Jo teigimu, ryškūs pokyčiai matomi tarp jaunimo, kuris vis reči...

    7
Daugiau straipsnių