- Alvyda Bajarūnaitė, LRT RADIJO laida „Vasaros popietė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmas pasimatymas turi būti paprastas – per jį tik nusprendžiama, ar žmonės suderinami. Tokiam pasimatymui užtenka geros nuotaikos, o labiau pasiruošti dera antram, LRT RADIJUI sako internetinių pažinčių konsultantas Marius Petrauskas. Anot jo, ieškant antros pusės internete reikia vizginti uodegą ne mažiau, nei realybėje, – svarbu tinkamai save pateikti ir neapsimetinėti tuo, kuo nesi.
– Prisistatote kaip internetinių pažinčių konsultantas. Ar tai – nauja profesija, ar tiesiog veikla?
– Tai veikla. Dirbu pažinčių svetainėje flirtas.lt. Joje stengiamės padėti žmonėms surasti vieniems kitus. Teikiame tiesiogines konsultacijas – kas nors parašo, kad nesiseka, mes nagrinėjame tą atvejį, patariame, kaip sulaukti daugiau dėmesio ir pan. Taip pat atliekame apklausas, kurių rezultatais dalijamės su vartotojais ir tikimės, kad tai padės sėkmingiau ieškoti antros pusės.
– Kodėl galvojama, kad internete pažinčių ieško tik nevykėliai?
– Tai labai senas požiūris, ši mintis jau seniai paneigta. Tą mitą ir stigmą sugriovė programėlė „Tinder“, Lietuvoje pasirodžiusi gal prieš trejetą metų. Jos atėjimą pajutome ir mes, gal pusmetį buvo sumažėjusi naujų narių registracija svetainėje flirtas.lt. Vėliau ji vėl pasiekė ankstesnį lygį ir dabar tik auga.
Žmonės suprato, kad bendrauti pažinčių svetainėse nėra blogai.
Žmonės suprato, kad bendrauti pažinčių svetainėse nėra blogai. Ten susirenka normalūs žmonės, jie vieni, tačiau ieško vienas kito. Pats paieškos procesas taip pat normalus, jis niekuo nesiskiria nuo susipažinimo gatvėje.
– Tačiau sakoma, kad tokios programėlės skirtos labiau momentinei pažinčiai. Esą ilgalaikių santykių ten neužmegsi.
– Bet tokių momentinių pažinčių būna ir baruose, ir kitur.
– Bet, pavyzdžiui, bare reikia vizginti uodegą ir pan.
– Uodegą vizginti reikia ir internete, reikia save pateikti. Svarbiausias dalykas – nuotraukos. Jei jos blogos, nekokybiškos, žmogus vos atpažįstamas, geriau tokių nuotraukų nedėti. Apskritai geriau pasidaryti vieną gerą nuotrauką nei dešimt blogų.
– Ar verta turėti reikalavimų, lūkesčių?
– Pats ieškodamas antros pusės supratau, kad kuo mažiau reikalavimų, tuo geriau. Norime to ar nenorime, antrai pusei keliame išvaizdos, elgesio, pomėgių reikalavimus. Tai nėra gerai. Kokia tikimybė rasti idealų partnerį, pavyzdžiui, pagal išvaizdos reikalavimus? Nulis procentų.
Svarbu, kad bendraujant kitas žmogus būtų priimtinas, su juo būtų gera, malonu dalytis, vyrautų pasitikėjimas, saugumas.
– Kaip pristatyti save pažinčių svetainėse, kad tai neatrodytų kaip melas? Kaip sudominti kitą?
Labai akivaizdu, kai žmogus apsimeta tuo, kuo nėra.
– Vėl pakartosiu – reikia turėti gerą nuotrauką. Tai gali būti ir telefonu nufotografuota nuotrauka, svarbiausia – geras apšvietimas, tvarkingas fonas. Reikėtų vengti nuotraukų prie svetimų automobilių, svetimose jachtose. Labai akivaizdu, kai žmogus apsimeta tuo, kuo nėra. Neseniai pažinčių svetainėje užsiregistravę žmonės gali apsigauti, bet po savaitės jau ims atskirti, kas yra paslėpta nuotraukose. Labai greitai išryškėja tam tikri niuansai, kurie išduoda, ar žmogus gali sau leisti tuos automobilius ar jachtas, ar ne. Tai ir stilius, ir žvilgsnis, ir stovėsena.
– Kas aktyvesni pažinčių svetainėse – vyrai ar moterys?
– Šis santykis jau lyginasi, bet vyrų yra šiek tiek daugiau. Taip yra dėl labai tradicinių priežasčių. Vyrai labiau linkę parizikuoti ir išmėginti įvairias pažinčių formas.
– Tačiau skaičiuojama, kad Lietuvoje moterų yra gerokai daugiau nei vyrų. Kaip internete jų gali būti daugiau?
– Yra daugiau jaunesnių vyrų. Negalime pabėgti nuo fakto, kad internetinėmis pažinčių svetainėmis dažniau naudojasi jaunesni žmonės. Grubiai tariant – 18–34 metų amžiaus žmonių grupė yra pati didžiausia. Kalbant apie šią amžiaus kategoriją, vyrų ir moterų santykį, jaunų vyrų Lietuvoje daugiau. Galbūt jie tik kažkur išsibarsto. Pažinčių svetainėse gana daug ir vyresnio amžiaus žmonių, mūsų svetainėje – dešimtys tūkstančių.
Yra tarsi dvi kupranugario kupros. 18–34 metų amžiaus žmonės ieško antros pusės, nes jos neturi, nėra susituokę, neturi vaikų. 45–50 metų amžiaus žmonės antrų pusių ieško, nes jau yra išsiskyrę, jų santuokos nepavyko, bet vis dar norisi turėti kitą žmogų, būti mylimiems, saugomiems ir pan. To ir siekiama.
– Pažintys, užmegztos internete, nebūtinai turi nuvesti iki altoriaus. Galų gale, žmonės gali tiesiog bendrauti.
– Taip, pažinčių svetainės naudingos ne tik ieškant gyvenimo partnerio. Kai kurioms merginoms, su kuriomis buvau bendravęs, galėjau padėti pats, jos galėjo padėti ir man. Turėjau darbų, tai tarsi bendradarbiavimas verslo klausimais. Galima susirinkti kontaktų, pažinti žmones, suprasti, kaip jie galvoja, gal pasiūlyti kokį darbą ir pan.
– Svetainėje flirtas.lt paskelbti apklausos duomenys rodo, kad moterys jau per pirmą pasimatymą norėtų būti nustebintos gėlėmis. Tačiau jūs sakote, kad į pirmą pasimatymą gėlių neštis nereikia. Kodėl?
– Moterims gėles reikia dovanoti visada, o kuo santykiai rimtesni, tuo dažniau. Tačiau per pirmą pasimatymą gėlių dovanoti nereikia, nes vaikinas dar nepažįsta merginos ir nežino, kokias gėles ji mėgsta. Be to, jei pasimatymas vykęs ir nei vaikinas, nei mergina po pusvalandžio nedingsta, merginai nereikės tampytis gėlių po visą miestą ar kavines. Taigi gėles geriau dovanoti per antrą ar trečią pasimatymą.
– Yra prancūziškų patarimų, teigiančių, kad į pirmą pasimatymą žmonės turėtų ateiti tarsi po darbo dienos, pernelyg nesiruošę. Pasipuošus derėtų eiti į antrą pasimatymą, nes jis laikomas tuo tikruoju.
– Taip, per pirmą pasimatymą reikia pažiūrėti, ar esate suderinami – ar patogu bendrauti, ar jaučiatės patogiai kalbėdamas, dalindamasis dienos įspūdžiais, ar kitas žmogus neerzina. Pirmas pasimatymas turi būti paprastas, trukti iki valandos.
Antrasis – jau rimtas, kuriam galima daugiau pasiruošti. Pirmam užtenka šarmo, geros nuotaikos, šypsenos. Jokiu būdu negalima gerti alkoholio. Geriausia tiesiog pasivaikščioti, toks pasimatymas tobuliausias. Vaikštant atsiskleidžia, koks kitas žmogus, ką jis pastebi ir pan.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...