Gyvename tuo metu, kai depresija tyko už kampo: kaip sau padėti?

  • Teksto dydis:

Vilniuje gyvenanti Rusnė jau kurį laiką domisi psichologija. Pradėjus gilintis į save, sako, gyvenimo kokybė pagerėjo. Anot merginos, labiausiai padeda disciplina. Tačiau depresija, atrodo, tik ir tyko už kampo. „Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir žmogus nėra pritaikytas tam, kas vyksta šiandien“, – LNK žurnalistę tikino mergina.

Sveikata, karjeros pasiekimai, finansai, socialiniai tinklai, jaunystės kultas – aplink tarsi nesibaigiančios varžybos, o svarbiausia – užklupusi pandemiją ir ją pakeitęs karas.

„Mes bijome, kad ir pas mus gali kažkas atsitikti tiesiogine prasme to karo ir tie patys ekonominiai dalykai“, – pripažino Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

Nenuostabu, ekspertai skaičiuoja nuo depresijos kenčiančių vis daugiau lietuvių. Teigiama, kad kasmet Lietuvoje depresija diagnozuojama daugiau nei 50 tūkst. gyventojų. Pernai  tokių pacientų – apie 15 tūkst. daugiau.

„Pagal oficialią statistiką, apie 7 proc. žmonių serga depresija. Bet tai tikrai neatspindi realios situacijos“, – tikina M. Marcinkevičius.

Vis dėlto realios situacijos neturime. Dalis pagalbos nesikreipia, o į statistiką nepatenka tie, kas kreipėsi privačiai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tabu. Nes yra toks supratimas, kad jei turi psichikos problemų, tai negali dalyvauti visuomenėje kaip normalus žaidėjas“, – įsitikinęs jaunuolis.

Jei turi psichikos problemų, tai negali dalyvauti visuomenėje kaip normalus žaidėjas

„Galbūt iš senesnių laikų ateina šita kažkokia gėda“, – pritarė moteris.

„Mano kartos žmonės nebuvo mokomi problemas įveikti“, – nuomonę išsakė kita pašnekovė.

„Netektys arba kriziniai išgyvenimai arba didžiuliai stresoriai šiame gyvenimo etape, su kuriais žmogus susiduria. Gali būti tikrai kažkas atėję iš praeities, vaikystės, nepriežiūros ar potrauminiai rimti dalykai“,  – depresijos priežastis vardino  Depresijos įveikimo centro vadovė Aušra Mockuvienė.

Pagalbos reikėtų ieškoti, jeigu atsiradę simptomai – nerimas, pyktis, baimė, valgymo sutrikimai – užsitęsia ilgiau nei dvi savaites. Mėnesio pasveikti gali ir neužtekti.

„Senas įsivaizdavimas, kad psichiatrija tai ligoninė, lova ir tabletė. Šiai dienai viskas yra jau labai pasikeitę“, – tikina Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius.

Kaip stipriai pasikeitę, žmonėms parodyta per Atviros psichiatrijos mėnesį. Psichikos sveikatos sergėtojai priminė ir žingsnius geresnės savijautos link ir kur ieškoti informacijos.

„Žmonės mėgsta tokius patarimus kaip juodas šokoladas ir pan. Aišku, galima ir tą juodą šokoladą, bet yra tokių bazinių dalykų, pavyzdžiui, kaip santykiai. Tai mums visiems yra labai svarbu. Visi esame socialios būtybės“, – priminė A. Mockuvienė.

Taip pat svarbu koncentruotis į esamą momentą, pavyzdžiui, valgant kreipti dėmesį į maisto skonį, o ne galvoti apie laukiančius darbus. Vaikštant – stebėti aplinką, o ne galvoti apie padarytą klaidą. Taip pat svarbu, jog gyvenimas nesusidėtų vien iš darbų ir pareigų.

 Svarbu, jog gyvenimas nesusidėtų vien iš darbų ir pareigų

„Esame įpratę planuoti darbus, pareigas. Ypač žmonėms, kurie yra susiję su depresiškumu, reikia planuoti pasirūpinimą savimi“, – sakė A. Mockuvienė.

Kiti žingsniai – dėkingumas, socialinių tinklų higiena ir miegas. O vilniečiai prideda ir savų receptų: „Išeiti pasivaikščioti tikrai padeda“, – sakė vienas.

„Bendravimas su žmonėmis: draugais, artimaisiais. Jeigu nėra pinigų psichologui“, – sakė kitas.

„Žmogų daro laimingu jo paties nusiteikimas. Galbūt ir auklėjimas. Tiesiog gal reikia daugiau džiaugtis nukritusiais geltonais lapais. Kaip šiandien“, – šypsojosi kalbinta moteris.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių