Pasirodymai penktadienį vykusiuose pusfinaliuose ir šeštadienį praūžusiuose finaluose lėmė, kad A. Šociko turnyre Lietuvos atstovai laimėjo keturis aukso, vieną sidabro ir du bronzos apdovanojimus.

Pirmuoju laimėtoju tarp lietuvių tapo Andriejus Lavrenovas (svorio kategorija iki 63,5 kg), kuris šeštadienį vykusiame finale 4:1 (30:27, 30:27, 29:28, 29:28, 28:29) įveikė Estijos čempioną Semjoną Kamaniną ir iškovojo auksinį apdovanojimą.

Svorio kategorijoje iki 67 kg Nedas Gudomskas tapo antruoju A. Šociko turnyro laimėtoju. Finale lietuvis po atkaklios kovos 3:2 (29:28, 28:29, 29:28, 28:29, 30:27) pranoko Čekijos boksininką, Europos čempionato penktosios vietos laimėtoją Petrą Novaką ir pasidabino aukso medaliu.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Antrąją finalinės dienos dalį atidarė vienintelė moterų – pasaulio ir Europos čempionės Gabrielės Stonkutė (iki 81 kg) bei ukrainietės, Senojo žemyno pirmenybių prizininkės Raisos Piskun – tarpusavio dvikova. Vienbalsiu teisėjų sprendimu 5:0 (30:27, 30:26, 30:27, 29:28, 30:27) pergalę šiame susitikime ir A. Šociko turnyre šventė lietuvė G. Stonkutė.

Paskutinį auksinį apdovanojimą Lietuvos rinktinei iškovojo Aleksandras Trofimčiukas (iki 75 kg). Lietuvis be didelio vargo rezultatu 5:0 (30:25, 30:25, 30:24, 29:25, 30:26) įveikė belgą Oussamą Berkouatą ir pelnė aukso medalį.

Finale nepasisekė tik sunkiausioje svorio kategorijoje kovojusiam Jonui Jazevičiui (virš 92 kg). Lietuvis finalinėje akistatoje 0:5 (25:30, 27:30, 27:30, 27:30, 27:30) nusileido Europos čempionui iš Vokietijos Nelvie Tiafackui.

Du lietuviai, penktadienį pralaimėję pusfinalyje – Lukas Simonavičius (iki 57 kg) ir Darius Vaišnorovičius (iki 92 kg) – A. Šociko turnyre pelnė bronzos medalius.

Lietuvos bokso rinktinei taip pat atstovavo, tačiau ketvirtfinalio barjero neperžengė šeši sportininkai – Erikas Laurikietis (iki 71 kg), Arvydas Dainys (iki 80 kg), Gabrielius Savickas (iki 80 kg), Aras Dūdėnas (iki 86 kg), Simonas Urbonavičius (iki 92 kg) ir Algirdas Baniulis (virš 92 kg).

Lietuvos rinktinei tarptautiniame A. Šociko bokso turnyre vadovavo vyriausiasis treneris Vidas Bružas ir jam talkinęs Marius Palionis.

Turnyras labai aukšto lygio, tikrai labai daug stiprių boksininkų – olimpinių, Europos ir pasaulio čempionų bei prizininkų.

„Turnyras labai aukšto lygio, tikrai labai daug stiprių boksininkų – olimpinių, Europos ir pasaulio čempionų bei prizininkų. Apdovanojimų tikėjausi ir, manau, kad lietuviams pasisekė tikrai gerai. Keturi aukso medaliai byloja, kad tai buvo puikus pasirodymas. Nuostabu, kad tokiame stipriame turnyre mes galime konkuruoti su kitais kaip lygūs su lygiais“, – auklėtinių pasirodymą apžvelgė V. Bružas.

Dvylikoje vyrų ir vienoje moterų svorio kategorijoje kovojo 100 boksininkų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Škotijos, Čekijos, Vokietijos, Suomijos, Lenkijos, Anglijos, Švedijos, Kazachstano, Velso, Belgijos, Armėnijos, Ukrainos ir Rumunijos. Maža to, net 4 vyrų svorio kategorijos buvo dvigubos – turėjo A ir B pogrupius.

Lietuviai drauge lenkais, iškovoję po 7 medalius, galutinėje medalių skaičiuoklėje dalijosi trečiąją vietą. Antroje vietoje su 9 medaliais (1 aukso, 1 sidabro ir 7 bronzos) rikiavosi Škotijos boksininkai, pirmoje pozicijoje – ukrainiečiai, savo sąskaitoje turėję 13 apdovanojimų (6 aukso, 2 sidabro ir 5 bronzos).

Techniškiausiu turnyro boksininku buvo išrinktas ukrainietis Oleksandras Khyzhniakas, triumfavęs svorio kategorijoje iki 80 kg. Tokijo olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas, pasaulio ir Europos čempionas išskirtinį apdovanojimą atsiėmė iš turnyrą organizavusios Kauno bokso federacijos prezidento Rimanto Rutkausko.

„Sukūrėme neeilinę bokso šventę kauniečiams ir miesto svečiams, – kalbėjo R. Rutkauskas. – Puikiai jautėsi ir boksininkai, kurie Lietuvoje retai turi galimybę kovoti palaikomi šitiek sirgalių. Skaičiuojame, kad per 6 renginio valandas iš viso turėjome apie 4 tūkst. lankytojų, o paskutinėje J. Jazevičiaus kovoje visi žiūrovai vieningai skandavo „Jonai, Jonai“. Kalbant apie medalius, tikėjausi dviejų, o turime iš viso septynis. Ypač džiugu, kad daugiausiai apdovanojimų yra auksiniai – net keturi. Tai nuteikia optimistiškai, žinant, kokie tituluoti ir profesionalūs boksininkai šiame turnyre kovojo. Manau, kad Algirdas džiaugtųsi matydamas, kokį Šociko turnyrą šiemet suorganizavome.“

Tarptautinio A. Šociko turnyro finalinės dienos atmosferą kūrė renginio vedėjas Andrius Žiurauskas ir muzikiniai svečiai – reperis Remis Retro bei scenos virtuozų grupė „Rondo“. Finalų kovos buvo tiesiogiai transliuojamos Lietuvos bokso federacijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir „Delfi TV“ platformoje.

„Mums be galo smagu, kad galime prisidėti ne tik prie krepšinio tradicijų puoselėjimo Lietuvoje, bet ir prie kitų sparčiai šalyje populiarėjančių sporto šakų. Paskutiniu metu išaugo ne tik susidomėjimas profesionaliu boksu, bet ir mėgėjiškame lygyje vis daugiau žmonių užsirašo į tokias treniruotes, norėdami sustiprinti savo kūną, įgyti ištvermės. Džiaugiamės, kad turnyro finalinių kovų transliaciją žiūrėjo įspūdingas kiekis žmonių, daugiau nei 20 tūkstančių, o tai puikiai parodo, kad Lietuvoje boksas išgyvena atgimimo amžių“, – teigė transliacijos rėmėjo „CBet“ marketingo vadovas Evaldas Magelinskas.

Algirdas Šocikas (1928-2012) yra vienas garsiausių Lietuvos sportininkų. Ringo džentelmenu vadintas boksininkas dusyk tapo Europos (1953 ir 1955 m.), šešis kartus Sovietų Sąjungos (1950-1954 ir 1956 m) bei šešis sykius Lietuvos (1947, 1948, 1951, 1952, 1953 ir 1956 m.) sunkaus svorio čempionu. A. Šocikas ringe praleido 11 metų. Per tą laiką turėjo 128 kovas ir iškovojo 118 pergalių, iš jų – 70 nokautais.

Kauno miesto garbės pilietis A. Šocikas apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi ir LDK Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

„Ringo džentelmeno“ vardas lietuviui prigijo 1955 metais Berlyne, kai jis antrą kartą laimėjo Europos čempiono diržą. A. Šocikas finale susitiko su vokiečiu Horstu Wittersteinu. Po vieno iš daugelio smūgių A. Šocikas pastebėjo, kad jo varžovas nokdaune, ir atsitraukė, tuo duodamas H. Wittersteinui galimybę akimirką pailsėti ir atkreipdamas šį svarbų momentą praleidusio teisėjo dėmesį. 1995 m. sausio 9 dieną Štutgarte (Vokietija) už šį poelgį pirmą kartą CIFP (Tarptautinio Fair Play judėjimo komisijos) Garbės diplomas buvo įteiktas Lietuvos atstovui.