Tai numatyta šiandien Seime priimtuose ir viešai išplatintuose Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlytuose Sporto įstatymo pakeitimuose.

„Sporto įstatymo pakeitimų projektas visuomenei buvo pristatytas beveik prieš metus. Per tą laiką projektas ne sykį koreguotas atsižvelgiant į sportininkų, sporto šakų federacijų, sporto organizacijų pasiūlymus, o paskutiniai pasiūlymai suformuluoti po intensyvių diskusijų nuo rudens dirbusioje ministrės suburtoje darbo grupėje aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemai tobulinti. Čia dirbę sporto bendruomenės atstovai sutarė dėl būtinybės steigti sporto politiką įgyvendinančią ir administruojančią instituciją, ir tai yra vienas iš pagrindinių įstatymu įtvirtintų pakeitimų. Visi šie pokyčiai veda link vieno svarbiausio tikslo – daugiau mūsų sportininkų olimpinėse žaidynėse ir daugiau medalių svarbiausiose tarptautinėse varžybose“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.

Įstatyme numatyta įsteigti biudžetinę įstaigą, kuri įgyvendins valstybės sporto politiką, vykdys viešojo administravimo funkcijas tiek aukšto meistriškumo sporto, tiek fizinio aktyvumo srityse. Numatoma, jog čia turėtų veikti kompetencijų centras, padėsiantis sporto šakų federacijoms diegti gerojo valdymo principus, stiprinti jų vadybos, vadovavimo gebėjimus, prižiūrintis veiklos skaidrumą, veiklos kokybės principus. Planuojama, jog naujoji institucija pradėtų veikti šįmet liepą.

Keičiasi fizinio aktyvumo finansavimo tvarka

Sporto įstatymo pakeitimu įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Sporto rėmimo fondo. Fondas nebeturi specialaus pajamų šaltinio ir įstatymu apibrėžtų apimčių, jam tik vieneriems biudžetiniams metams skiriamų lėšų dydį kasmet nustato Vyriausybė ir Seimas, tvirtindamas valstybės biudžetą. Per metus fondo nepanaudotos lėšos grąžinamos į biudžetą.

Sporto įstatyme aiškiai atskirtas aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo finansavimas. Atskirai numatomos lėšos fizinio aktyvumo projektams bei sporto bazių pagerinimo projektams ir sporto šakų federacijų, neįgaliųjų sporto organizacijų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms, tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektams.

Kartu pakoreguotas ir fizinio aktyvumo finansavimo modelis – fizinis aktyvumas bus finansuojamas per ketverių metų nacionalines fizinio aktyvumo programas ir Sporto rėmimo fondui teikiamus fizinio aktyvumo bei sporto bazių pagerinimo projektus. Nacionalines fizinio aktyvumo programas įgyvendins skėtinės sporto organizacijos, kurios turės atitikti nustatytus kriterijus.

Daugiau skaidrumo aukšto meistriškumo sporte

Diegiant gerojo valdymo principus, siekiant aukšto meistriškumo sporto finansavimo skaidrumo bei didesnės sportininkų teisių apsaugos, įstatyme įtvirtinti trys nauji kriterijai, kuriuos turės atitikti šalies sporto šakų federacijos ir neįgaliųjų sporto organizacijos, pretenduojančios į valstybės finansavimą.

Joms reikės atlikti kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą, įstatuose nustatyti valdymo organų narių kadencijų skaičių, skelbti nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijus ir su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją, sudaryti sporto veiklos sutartis.

Dabar daugelis sporto šakų federacijų neturi sutarčių su sportininkais, jie negauna oficialaus atlygio pagal sutartį, todėl kyla įvairių neaiškumų, pvz., kaip mokamas privalomasis sveikatos draudimo mokestis, kokios sąlygos esant vaiko priežiūros atostogose ir kt. Tai ypač aktualu individualių sporto šakų atstovams.

Dviem naujais kriterijais papildyti finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai: jei organizacija ilgiau nei 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų arba Sporto registrui neteikia duomenų.

Įstatyme numatyta, jog Sporto registras pradėtų veikti 2023 m. Būtinybę sukurti kuo platesnės apimties šalies sporto organizacijų, aukšto meistriškumo sportininkų, trenerių, sporto bazių, teisėjų registrą nurodė ir jau minėta rudenį švietimo, mokslo ir sporto ministrės suburta darbo grupė aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemai tobulinti. Joje dirbo sportininkų, trenerių organizacijų, sporto šakų federacijų, savivaldybių, mokslo atstovai.

Remiantis atnaujintu įstatymu, sprendimus dėl aukšto meistriškumo sporto finansavimo tvarkos tvirtins švietimo, mokslo ir sporto ministras, o ne Vyriausybė, kaip buvo iki šiol.

Valstybės parama studentų sportui ir klubų plėtotei

Sporto įstatymas papildytas nuostata, jog valstybės lėšos bus skiriamos ir studentų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos parengtai aukšto meistriškumo sporto programai. Šiuo metu studentų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija yra Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA).

Atsižvelgiant į poreikį stiprinti aukšto meistriškumo sporto klubų veiklą, įstatyme numatyta finansuoti ir klubinės veiklos plėtojimą. Klubinės veiklos plėtojimas ir stiprinimas tampa dar viena sporto šakų federacijų ir organizacijų funkcijų ir bus finansuojama per jų įgyvendinamas aukšto meistriškumo programas pagal įstatyme numatytus kriterijus.

Svarstant įstatymo projektą nuspręsta atidėti numatytus pakeitimus dėl valstybės stipendijų skyrimo sportininkams. Nauji Sporto įstatymo pataisų pasiūlymai dėl sportininkų stipendijų bus parengti artimiausiu metu, atsižvelgiant į Seimo priimtus įstatymų, susijusių su loterijomis, pakeitimus, rudenį dirbusios darbo grupės diskusijas, bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir siekiant sistemiškai peržiūrėti stipendijų dydžius, įvertinti socialines garantijas, išplėsti gavėjų ratą.

Reaguojant į COVID-19 pandemiją, įstatyme įtvirtina nuostata, jog valstybės stipendijos sportininkams bus mokamos iki perkeltų čempionatų ar žaidynių, o ne 2 ar 4 metus, kaip buvo numatyta ankstesnėje įstatymo redakcijoje.

Sporto įstatyme iš viso pakeista 15-a straipsnių. Pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. liepos 1 d., o susijusieji su reikalavimais sporto šakų federacijoms – nuo 2023 m.