- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buriuotojos Viktorijos Andrulytės istorija ypatinga. Lietuvos sporto universiteto (LSU) absolventė 2019 metais iškovojo antrąjį olimpinį kelialapį savo gyvenime, tačiau liepos 23-ąją prasidėsiančios Tokijo olimpinės žaidynės V. Andrulytei taps pirmosiomis.
Vėlyvo olimpinio krikšto priežastimi tapo 2016 metais priimtas Lietuvos delegacijos sprendimas į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes siųsti ne pačią kelialapį iškovojusią V. Andrulytę, o kitą šalies buriuotoją – Pekine sidabro medalį iškovojusią Gintarę Scheidt.
Neįprastai ilgai olimpinio debiuto laukusi V. Andrulytė dabar jau teigia žinanti, kaip išnaudoti savo ilgametę patirtį ir ją panaudoti sėkmingai plaukiant sudėtingomis Tokijo įlankos sąlygomis.
„Konkurencija Tokijuje bus milžiniška. Varžybose startuos 44 buriuotojos. Tik kelios iš jų pateko pagal žemynams suteikiamą kvotą – kitos pačios iškovojo bilietus į olimpines žaidynes. Buriavimas yra patirties sportas, o Japonijoje patyrusių sportininkių bus ne viena“, – neabejojo LSU absolventė.
„Manau, kad Tokijuje viskas priklausys nuo aplinkos sąlygų ir to, kaip pavyks buriuoti, – tęsė V. Andrulytė. – Vyks dešimt plaukimų ir finalas dėl medalių. Nebūtina jų visų laimėti – gali stabiliai plaukti penketuke ir iškovoti medalį. Mano siekis yra patekti tarp trijų stipriausių buriuotojų. Manau, kad kiekvienas sportininkas į olimpines žaidynes važiuoja su tokiu tikslu.“
V. Andrulytė buvo viena iš pirmųjų sportininkių, užsitikrinusių vietą Tokijo olimpinėse žaidynėse. Dabar buriuotoja bus viena iš 37 į Japoniją vyksiančių atletų. Šis skaičius – nedidelis, mat 2016 metais Rio de Žaneire Lietuvai atstovavo 67 olimpiečiai, o 2008 metais Pekine – net 71 atstovas.
Lietuvos buriuotojos manymu, jaunųjų sportininkų rengimo sistemoje jau anksčiau galima buvo pastebėti spragų, o dabar jas reikia glaistyti nedelsiant. Kaip itin pasisekusį projektą, iš kurio išaugo pati, V. Andrulytė nurodė Olimpinio sporto centro pavyzdį.
„Olimpiečių šiemet yra kur kas mažiau nei buvo iki šiol. Šias spragas reikia taisyti, nes kelias į olimpines žaidynes yra ne vieno žmogaus, o jį rengiančios komandos ir atstovaujamos valstybės darbas. Savo sporto šakoje dabar nematau sistemos ir jaunųjų sportininkų auginimo – anksčiau tai gerai atlikdavo Olimpinis sporto centras“, – teigė olimpietė.
Nors V. Andrulytė pastebi spragas ugdant jaunuosius talentus, olimpietė pabrėžia ir dar aktualesnę problemą. Anot jos, sportininkų auginimui reikalingos tinkamos treniruočių sąlygos, kurių bent jau buriavimo sporto šakoje Lietuvoje praktiškai nėra.
„Lietuva yra jūrine valstybe, tačiau mes vykstame į Estiją tam, kad galėtume buriuoti, nes Lietuvoje nėra tinkamo išplaukimo į jūrą, – pripažino V. Andrulytė. – Norint pradėti ir įgauti pirmuosius įgūdžius tinka ežeras ar Kauno marios. Tačiau pagrindinės varžybos vyksta jūrose ar vandenynuose, kur turime įveikti sroves, bangas ir kitus netikėtumus. Labai tikiuosi, kad kada nors mes turėsime molą ir tinkamą išplaukimą į jūrą – kad ir Šventojoje, kaip buvo planuota.“
Birželio mėnesį magistrantūros studijas užbaigusi V. Andrulytė džiaugiasi patirtimi Lietuvos sporto universitete. Olimpietė kartu su žinomu sporto mokslininku, LSU profesoriumi Jonu Liudu Poderiu parengė baigiamąjį darbą apie koordinacinių pratimų poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.
Pasak sportininkės, žinios, kurias ji įgavo LSU, buvo labai vertingos ruošiantis olimpinėms žaidynėms, o atlikto tyrimo rezultatus bus galima panaudoti praktiškai, nes buriavimo sporto šakos treniruotėse koordinaciniai pratimai yra labai akcentuojami, tačiau ne visi sportininkai supranta jų prasmę ir esmę.
„LSU baigiau Kineziterapiją ir iš karto įstojau į Treniravimo sistemų studijų programą, nes ruošiausi olimpinėms žaidynėms ir norėjau pagilinti žinias. Šie metai man buvo labai palankūs, mat galėjau baigti studijas nuotoliniu būdu – prieš tai to nepavyko padaryti dėl atrankos į Tokijo olimpines žaidynes, nes didžiąją metų dalį praleisdavau užsienyje“, – džiaugėsi V. Andrulytė.
Liepos 23-ąją prasidėsiančios Tokijo olimpinės žaidynės truks daugiau nei dvi savaites – iki rugpjūčio 8 dienos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paaiškėjo tinklininkių M. Paulikienės ir A. Raupelytės varžovės Paryžiaus olimpinėse žaidynėse
Penktadienį Marso lauke šalia Eifelio bokšto buvo ištraukti Paryžiaus olimpinių žaidynių paplūdimio tinklinio turnyro burtai. ...
-
„Aurum 1006 km lenktynių“ nugalėtojas ir rekordininkas A. Fjordbachas sugrįžta1
„Stateta BRO – IGNERA by AMG“ komandos garbę, o kartu ir pernai iškovotą čempiono titulą netrukus prasidėsiančiose didžiausiose Baltijos šalyse „Aurum 1006 km lenktynėse“ kartu su kitais komandos draugais gin...
-
Premijų čekius atsiėmę Europos čempionatų prizininkai: olimpinėse žaidynėse kova prasidės iš naujo
Tradicinėje kasmėnesinėje Nacionalinės sporto agentūros sportininkų ir trenerių pagerbimo popietėje simboliniai valstybės premijų čekiai įteikti medaliais Europos čempionatuose džiuginusiems Lietuvos sportininkams ir jų treneriams. ...
-
TOK: 39 rusų ir baltarusių sportininkams leista olimpiadoje varžytis kaip neutraliems1
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) ketvirtadienį leido 22 Rusijos ir 17 Baltarusijos sportininkų rungtyniauti Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems atletams. ...
-
Seimas pritarė papildomoms priemonėms sporto finansavimui
Seimas ketvirtadienį priėmė Sporto įstatymo pakeitimus, kuriais, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Nacionalinei sporto tarybai (NST) suteikiama daugiau funkcijų, steigiamas sportininkų atstovo institutas, įteisinamos pap...
-
Klaipėdoje prasideda didžiųjų burlaivių lenktynės
Klaipėdoje ketvirtadienį prasideda didžiųjų burlaivių lenktynėms „The Tall Ships Races“ skirti renginiai. ...
-
Prienų rajone vyks Lietuvos konkūrų čempionatas: varžysis 160 raitelių iš keturių Europos šalių1
Ketvirtadienį Prienų rajone prasideda vienas svarbiausių žirgų sporto renginių – kasmetinis Lietuvos konkūrų čempionatas, kuriame varžysis 160 profesionalių ir mėgėjų raitelių iš mūsų šalies bei užsienio. ...
-
Rekordus vandenyje gerino nekvėpuodami
Kaune startavusio 32-ojo pasaulio laisvojo nardymo čempionato pirmą varžybų dieną pagerinti penki kontinentiniai ir net 22 nacionaliniai rekordai. ...
-
LB vadovas: Paryžiaus olimpiada primena pirmąjį Lietuvos dalyvavimą prieš 100 metų2
Lietuvos bankui (LB) išleidžiant monetą, skirtą olimpinėms žaidynėms Paryžiuje ir Lietuvos olimpinio judėjimo 100-mečiui, LB vadovas Gediminas Šimkus sako, jog šios žaidynės svarbios ir Lietuvai – 1924 metais Paryžiuje vy...
-
Įpusėjo pasaulio laisvojo nardymo pirmenybės Kaune: lietuviai gerina šalies rekordus
Kauno „Žalgirio“ arenos baseine prasidėjo 32-asis AIDA laisvojo nardymo pasaulio čempionatas. ...