30-metė kaunietė, pakeisianti buvusį ilgametį federacijos prezidentą Vigmantą Sinkevičių, teigia ateinanti su naujomis idėjomis, kaip Lietuvoje stiprinti šią olimpinę sporto šaką.

Praėjusią savaitę Kaune įvykusiame Lietuvos dziudo federacijos visuotiname narių susirinkime S. Jablonskytės kandidatūra sulaukė vieningo palaikymo. Ji prezidente išrinkta pilnai ketverių metų kadencijai. Darbas federacijoje olimpietei netaps naujiena, nes praėjusioje kadencijoje ji jau išbandė Sporto direktorės pareigas.

Pasak S. Jablonskytės, prieš keldama savo kandidatūrą ir rengdama programą, ji konsultavosi su Tarptautinės dziudo federacijos (IJF) ir Europos dziudo sąjungos (EJU) atstovais bei sulaukė kolegų užsienyje palaikymo.

Per savo ilgą karjerą ant tatamio įveikiau ne vieną varžovę, tad sportinių iššūkių nebijau.

„Per savo ilgą karjerą ant tatamio įveikiau ne vieną varžovę, tad sportinių iššūkių nebijau. Tačiau vadovauti visai dziudo bendruomenei yra kur kas atsakingesnė užduotis. Suprantu, kad nuo šiol atsakysiu ne tik už savo asmeninius rezultatus, bet ir už visą mūsų sporto šaką. Jaučiuosi tam pasiruošusi“, - kalbėjo naujoji LDF prezidentė.

Ji teigė sieksianti apjungti visų dziudo bendruomenės narių pastangas pakeliant šio sporto bei kovos meno kartelę. Taip pat ieškosianti sąlyčio taškų su atsakingomis šalies sporto institucijomis. Pastaraisiais metais LDF teko bylinėtis su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl šios sprendimo federacijai neskirti jokio valstybės finansavimo. Teismas šią ministerijos valdininkų veiklą pripažino neteisėta.

Nepaisant tokių iššūkių, dziudo yra viena iš nedaugelio sporto šakų Lietuvoje, kurios atstovai yra iškovoję kelialapius į visas olimpines žaidynes nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Išimtimi netapo ir pastaroji 2021 metų olimpiada Tokijuje. Japonijoje S. Jablonskytė pakartojo aukščiausią šalies dziudo kovotojų olimpinį rezultatą, užimdama devintąją vietą bei aplenkdama daugiau nei dvi dešimtis konkurenčių iš viso pasaulio. Be to, jai buvo patikėtos Lietuvos delegacijos vėliavnešės pareigos per olimpiados atidarymo ceremoniją.

Tais pačiais metais Europos čempionate Portugalijoje lietuvė pasiekė mažąjį finalą, kuriame po atkaklios kovos nusileido tituluotai priešininkei iš Baltarusijos. Savo pergalių metraštį atletė pradėjo 2009-aisiais, laimėjusi pasaulio jaunimo čempionato bronzos medalį. Vėliau ji ne kartą kopė ant prizininkų pakylos tarptautiniuose turnyruose bei nuskynė šūsnį Lietuvos čempionės titulų.

Artimiausias startas S. Jablonskytės laukia vasario 17-19 d. Tel Avive, kur ji pasirodys prestižinės IJF „Grand Slam“ serijos turnyre. Jame lietuvė kausis ne tik dėl pergalių, bet ir dėl olimpinio reitingo taškų. Pastarojo sezono pagrindinis tikslas – iškovoti kelialapį į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes.

Rengdamasi atsakingiems startams naujoji LDF prezidentė gausias treniruotes derina su darbu federacijoje.

„Federacijos vadovės pareigos yra visuomeninės, už jas atlyginimo negaunu, todėl tenka neapleisti ir sportinės profesijos. Bent jau iki Paryžiaus olimpiados, - pasakojo S. Jablonskytė. - Pirmosios darbo savaitės yra ypatingai intensyvios, bet spėju visur. Esu dėkinga savo esamiems ir buvusiems kolegoms, LDF vykdomojo komiteto nariams, kurie geranoriškai padeda spręsti kylančius klausimus“.

Pašnekovė pasidžiaugė, jog naujajai kadencijai pavyko suburti kompetentingą Vykdomojo komiteto narių komandą, kurią papildė buvęs Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas.