- Marytė Marcinkevičiūtė, Olimpinė panorama inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes darbo užteko visiems: ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovams, ir olimpinei misijai, ir medikams, ir žurnalistams, o ką jau kalbėti apie pačius sportininkus, kurie prie televizorių ekranų prikaustė tūkstančius Lietuvos sporto mėgėjų.
Didelis krūvis žaidynėse teko medikams. Bemiegės naktys ir kiti iššūkiai pareikalavo daug ištvermės, fizinių jėgų, valios pastangų. Didžiausi išbandymai teko penkiems medikams: olimpinės rinktinės vyr. gydytojui Daliui Barkauskui, Almai Kajėnienei, Kęstučiui Linkui, Liudmilai Kuzminienei ir Tomui Vorobjovui.
Didelį darbą atliko ir masažuotojai Aleksandras Trofimovas, Vanda Gadliauskaitė, kineziterapeutai Tomas Linksmuolis, Kęstutis Laurinskas, Marius Matulionis, Mantas Lesnickas, Jurijus Vaščenkovas. Vieni Rio dirbo trumpiau, kiti ilgiau, kai kurie atvažiuodavo su atskirų sporto šakų olimpinėmis rinktinėmis. Tarkime, M.Matulionis dirbo tik su penkiakovininkais, T.Linksmuolis su treko dviratininke Simona Krupeckaite, M.Lesnickas su lengvaatlečiais, K.Linkus – su irkluotojais.
Darbas iki išnaktų
D.Barkauskas neslepia – Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės buvo vienos labiausiai nenuspėjamų dėl įvairių organizacinių problemų. Na, o tiesioginis jo darbas žaidynėse buvo labai intensyvus, nes didžioji dalis medicinos personalo atvyko į antrąją žaidynių pusę.
„Pirmoje žaidynių dalyje mums paprasčiausiai trūko rankų. Todėl teko dirbti ypač intensyviai ir kruopščiai planuoti savo laiką. Pats didžiausias šurmulys kildavo prieš sportininkams pradedant dalyvauti varžybose. Nelengvos buvo pirmosios septynios–dešimt dienų, kai buvo daugiau organizacinių dalykų, suvažiuodavo daugiau sportininkų. Sudėtinga buvo ir tai, kad devynios sporto šakos turėjo po vieną sportininką, patekusį į olimpines žaidynes. Daugelyje jų per varžybas šalia sportininko turėjo būti gydytojas ar kineziterapeutas. Vienu momentu netgi galvojau, kad, kompiuteriniais terminais šnekant, būtų gerai padaryti „copy–paste“, arba, kitaip tariant, nukopijuoti save ir nusiųsti virtualią kopiją į varžybas. Per šias olimpines žaidynes labai vėlai, 22 val., prasidėdavo plaukimo finalai, dėl apdovanojimų kova vykdavo 23.30–24 val. Kol grįždavai į kaimelį, pavalgydavai – žiūrėk, jau ir pusę antros nakties. Buvo tokių dienų, kad miegoti tekdavo eiti antrą valandą nakties ir keltis septintą. Krūvis buvo pakankamas“, – sakė D.Barkauskas.
Didelis dėmesys rankų darbui
Olimpinės rinktinės vyr. gydytojo teigimu, dabar visame pasaulyje vyrauja rankų darbas. „Žinoma, plačiai naudojamos visos modernios technologijos, bet daug dėmesio skiriama ir rankų darbui. Per olimpines žaidynes daug taikėme manualinės terapijos, minkštųjų audinių techniką, akupunktūrą. Šios pagrindinės procedūros reikalauja daug dėmesio ir tam tikrų įgūdžių“, – pasakojo gydytojas.
Kai kuriems sportininkams reikėjo specifinės priežiūros, pavyzdžiui, boksininkui Evaldui Petrauskui, kuriam nuolat tenka numesti po 8–9 kg svorio.
„Tokiu atveju norint pasiekti, kad sportininkas būtų atitinkamos fizinės būklės, su juo reikia dirbti kasdien ir sekti jo būklę, stengtis ją koreguoti. Ypač paskutinėmis dienomis, kai ribojami skysčiai, vanduo, kad sportininkas atitiktų savo svorio kategoriją“, – paaiškino rinktinės vyr. gydytojas.
D.Barkauskui nemažai teko prisiliesti ir prie Rūtos Meilutytės, po kurios traumos teko glaudžiai su plaukike bendradarbiauti ir spręsti kilusias problemas. „Nepaisant to, kad po traumos visiškai sugijo ir grįžo į rikiuotę sąnario funkcija, daug kas neįvertino tos traumos. Juk buvo prarasti keturi mėnesiai normalių treniruočių, o rengiantis olimpinėms žaidynėms tai yra labai daug“, – traumos pasekmėmis rezultatui neabejojo D.Barkauskas.
Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas po olimpinių žaidynių neturėjo poilsio ir iki šiol dar neatostogavo. „Labai norėtųsi kokias dvi tris savaites apskritai prapulti ir, kol dar šviečia saulė ir šilta jūra, pabūti ramioje aplinkoje. Tačiau šiai mano svajonei kol kas nelemta išsipildyti, nes pusantro mėnesio nebuvau darbe“, – sakė D.Barkauskas, kuris po olimpiados buvo išvykęs į mokslinę konferenciją Italijoje.
Sunkiausios olimpinės žaidynės
Pekino, Londono ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dirbusiai Kauno medicinos centro direktorei A.Kajėnienei pagal darbo krūvį šios olimpinės žaidynės buvo pačios sunkiausios.
„Ne kartą tekdavo dirbti iki antros valandos nakties, o kabinetą atrakinti jau pusę aštuonių. Laukdavome tol, kol į olimpinį kaimelį sugrįždavo visi mūsų sportininkai. O jų sulaukę rengdavomės kitai dienai. Tik sužinoję, kad jiems viskas gerai, užrakindavome kabineto duris“, – sakė jau 20 metų Kauno medicinos sporto centre dirbanti A.Kajėnienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baidarininkai M. Maldonis ir A. Olijnikas iškovojo Europos čempionato bronzos medalį
Birželio 13-16 d. Segede (Vengrija) vykstančiame Europos baidarių ir kanojų irklavimo čempionate prasidėjo medalių dalybos. ...
-
Lietuvos paplūdimio tinklininkams Jūrmaloje nepavyko nugvelbti olimpinių kelialapių1
Jūrmaloje (Latvija) įsibėgėjo CEV „Tautų taurės“ paplūdimio tinklinio turnyro finalinis etapas, kuriame kovojame dėl paskutinių kelialapių į Paryžiaus olimpines žaidynes. ...
-
TOK: olimpiadoje galės dalyvauti 25 rusų ir baltarusių sportininkai1
14 rusų ir 11 baltarusių sportininkų kaip neutralūs atletai galės dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, rodo šeštadienį Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) paskelbtas pradinis sąrašas. ...
-
Šiuolaikinės penkiakovės Pasaulio čempionato moterų finale paaiškėjo Olimpinių žaidynių dalyvės1
Šiandien pasibaigė visą savaitę Kinijos mieste Zhengzhou vykęs šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionatas. ...
-
Kiokušin karatė žvaigždę sužavėjo Lietuvos pajūris1
„Po mūsų akistatos Yuji Shimamoto nusprendė, kad, norėdamas tapti pasaulio čempionu, negali vienu metu ir sportuoti, ir dirbti, tad pasinėrė tik į kiokušin karatė“, – grįžo į praeitį žinomas Lietuvos kovotojas Lukas Kubil...
-
Kelias į Paryžių: olimpinėje rinktinėje – nauji vardai
Olimpinės komandos sudėtį patvirtino Lietuvos irklavimo federacija (LIF), naują šalies tinklinio istorijos puslapį atvertė Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė, o plaukikai bandys dar papildyti savo kelialapių į Paryžių bagažą. ...
-
Solo šokių čempionatuose – viltinga lietuvių paraiška1
„Sakiau skeptikams: pamatysite, netrukus solo sportiniai šokiai bus ant to paties laiptelio, kaip ir porų varžybos, vyks čempionatai. Neklydau“, – sakė žinoma šokėja ir trenerė Eglė Straleckaitė-Domarkienė. ...
-
R. Baciuška: darbą užbaigsime Afrikoje
„Paskutinę minutę prieš išvykstant – naujas šturmanas, vėliau – beprotiškai ilga kelionė iš vasaros į rudenį ir galiausiai – vos vienas prakirstas ratas“, – įspūdžiais apie lenktyn...
-
Viso gyvenimo aistra – kerintis vandens sportas
Jūrinės valstybės sostine vadinamoje Klaipėdoje gausėja ekstremalaus vandens sporto entuziastų gretos. Itin populiarėjantis pasiplaukiojimas banglentėmis ir sklandymas jėgos aitvarais Baltijos jūroje ir Kuršių mariose jau buria atskiras bendr...
-
Regbininkų treneris: daug ko išmokome
„Manau, kad savo žaidimo lygiu buvome verti aukštesnės pozicijos nei dešimta“, – pareiškė Lietuvos vyrų regbio-7 rinktinės strategas Paulas Delportas. ...