- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant svarbiausiam metų renginiui, kuriame šventiškai bus pagerbti geriausi Lietuvos sportininkai, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kviečia prisidėti išrenkant labiausiai 2022-aisiais nusipelniusius šalies olimpinio sporto atletus.
Gruodžio 21-ąją prestižinėje Lietuvos sporto apdovanojimų šventėje paaiškės geriausias „Metų sportininkas“, „Metų sportininkė“, „Metų komanda“, „Metų treneris(-ė)“, „Metų proveržis“.
Balsuoti iki gruodžio 12 d. galima visose penkiose kategorijose, kuriose visuomenės balsas lems 20 proc. galutinio rezultato, likusius 80 proc. sudarys apdovanojimų Tarybos balsas, rašoma LTOK pranešime.
Likus vos kelioms savaitėms iki šventinio renginio, LTOK kviečia susipažinti su norminantis.
Metų sportininkė
Į „Metų sportininkės“ titulą pretenduoja trys atletės, iškovojusios savo pirmuosius medalius Europos ir pasaulio čempionatuose, bei po pertraukos į elitinį sportą sugrįžusi tikra medalių kolekcionierė.
Ana Starovoitova
Budva, Juodkalnijos miestas prie Adrijos jūros, garsėja savo smėlio paplūdimiais, tačiau klaipėdietei Anai Starovoitovai atminty jis išliks kaip vieta, kur buvo pelnytas svarbiausias karjeros trofėjus.
Čia 27-erių boksininkė, klubo „Bokso visata“ atstovė, iškovojo Europos čempionato bronzos medalį ir padarė tai olimpinėje svorio kategorijoje.
Svorio kategorijos iki 60 kg varžybose A. Starovoitova 4:1 eliminavo Šveicarijos boksininkę Marją Aną Milisi ir tokiu pat rezultatu – suomę Anni Viantie.
Pusfinalyje lietuvė rezultatu 0:5 nusileido Lenkai Bernardovai iš Čekijos, tad ant kaklo užsikabino bronzos medalį.
„Šio medalio siekiau bent du dešimtmečius“, – kelią link šio pasiekimo apibūdino A. Starovoitova, kuri pasirodymą 2022 m. pasaulio čempionate baigė po pirmos kovos.
Įdomu tai, kad A. Starovoitovai tai buvo penktasis karjeroje Europos čempionatas, o keturiuose ankstesniuose nebuvo iškovojusi nė vienos pergalės.
Kotryna Teterevkova
20-metė Kotryna Teterevkova Romoje, Italijoje, pelnė pirmąjį karjeros Europos čempionato medalį, kartu su kitais rinktinės plaukikais šį čempionatą paversdama Lietuvai sėkmingiausiu istorijoje.
200 m krūtine finale K. Teterevkova buvo aiški lyderė pirmuosius 150 metrų, ir, nors per paskutinę 50 m atkarpą prarado tempą, finišavo trejetuke ir pelnė bronzą. Sugaišusi takelyje 2 min. ir 24,16 sek. K. Teterevkova nusileido tik šveicarei Lisai Mamie ir italei Martinai Carraro.
Maža to: Budapešte, Vengrijoje, K. Teterevkova pirmą kartą karjeroje pateko į pasaulio čempionato finalą, kur užėmė 5 vietą, taip pat viršydama lūkesčius.
„Slapčia visi svajojame, bet tokios vietos Europos ir pasaulio čempionatuose buvo netikėtumas“, – sakė Michailas Romanovskis, su šia sportininke dirbantis 11 metų.
K. Teterevkovos pasiekimus sureikšmina ir faktas, kad tai buvo viena iš tų plaukikių, kuri Lazdynų baseino Vilniuje uždarymo pasekmes pajuto savo kailiu, ir treniruotis turėjo kasdien važinėdama į Širvintas ar Elektrėnus.
Verta paminėti ir tai, kad 2022 metais K. Teterevkova užfiksavo ir du Lietuvos rekordus plaukiant 50 m baseine – 200 m krūtine (2:22.88) ir 400 m kompleksiniu būdu (4:55.85).
Rūta Meilutytė
Į plaukimą Rūta Meilutytė grįžo sau įprastais grybšniais – užkeliančiais ant apdovanojimų pakylos. Rūtos medalių skaitliukas vėl sukosi pilnu pajėgumu.
Po trejų metų pertraukos elitinių pasaulio sportininkių gretose plaukusi R. Meilutytė pasaulio čempionate Budapešte, Vengrijoje, 100 m krūtine finale įveikė per 1 min. 6,02 sek. ir nusileido tik italei Benedettai Pilato ir vokietei Annai Elendt, iškovodama bronzą.
Iš Budapešto 25-erių R. Meilutytė taip pat parsivežė neolimpinėje, 50 m krūtine, distancijoje iškovotą aukso medalį. Identiškas scenarijus pasikartojo ir Senojo žemyno pirmenybėse.
Europos čempionate Romoje R. Meilutytė nusileido tik baseino šeimininkėms italėms B. Pilato ir Lisai Angiolini – finale 100 metrų nuplaukė per 1 min. 06,50 sek. ir pelnė taip pat bronzos medalį. O neolimpinėje 50 m krūtine distancijoje tapo čempione.
Įdomu tai, kad dėl organizatorių klaidingai nurodyto laiko R. Meilutytė vos nepavėlavo į 50 m krūtine pusfinalio plaukimą. Tačiau be deramo apšilimo startavusi R. Meilutytė ne tik buvo greičiausia, bet ir pagerino (29,44 sek.) sau priklausiusį Lietuvos rekordą, gyvavusį nuo 2013 metų.
Viktorija Andrulytė
Viktorija Andrulytė debiutinėse olimpinėse žaidynėse Tokijuje užėmė 25-ą vietą ir pasirodymu neliko patenkinta. „Pasimokai iš klaidų ir eini toliau“, – tuomet sakė buriuotoja, ir rezultato ilgai laukti neteko.
Tepraėjo keli mėnesiai ir 2021 metų pabaigoje V. Andrulytė jau džiaugėsi didžiausiu karjeros laimėjimu. Ir vienu didžiausiu laimėjimu Lietuvos buriavimo istorijoje.
Pasaulio čempionato ILCA6 jachtų klasės varžybose, vykusiose Omane, V. Andrulytė iškovojo bronzos medalį. Prieš paskutinę varžybų dieną ji rikiavosi ketvirtoje vietoje, bet per paskutiniuosius plaukimus sugebėjo pakilti į trečią poziciją, už nugaros palikdama Tokijo olimpinių žaidynių čempionę, Danijos buriuotoją Anne-Marie Rindom.
Per visus čempionato plaukimus V. Andrulytė surinko 73 baudos taškus ir nuo čempionės belgės Emmod Plasshaert (71) bei sidabrą pelniusios lenkės Agatos Barwinskos (71) atsiliko tik dviem taškais. Čempionate iš viso varžėsi 64 buriuotojos.
Viktorijos pasiekimas ypatingas – tai vos antrasis Lietuvos buriuotojų medalis olimpinės klasės pasaulio čempionatuose. 2012 m. pasaulio čempione yra tapusi Gintarė Scheidt.
Savo balsą renkant nugalėtoją gali atiduoti kiekvienas – balsuoti galima čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baidarininkai M. Maldonis ir A. Olijnikas iškovojo Europos čempionato bronzos medalį
Birželio 13-16 d. Segede (Vengrija) vykstančiame Europos baidarių ir kanojų irklavimo čempionate prasidėjo medalių dalybos. ...
-
Lietuvos paplūdimio tinklininkams Jūrmaloje nepavyko nugvelbti olimpinių kelialapių1
Jūrmaloje (Latvija) įsibėgėjo CEV „Tautų taurės“ paplūdimio tinklinio turnyro finalinis etapas, kuriame kovojame dėl paskutinių kelialapių į Paryžiaus olimpines žaidynes. ...
-
TOK: olimpiadoje galės dalyvauti 25 rusų ir baltarusių sportininkai1
14 rusų ir 11 baltarusių sportininkų kaip neutralūs atletai galės dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, rodo šeštadienį Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) paskelbtas pradinis sąrašas. ...
-
Šiuolaikinės penkiakovės Pasaulio čempionato moterų finale paaiškėjo Olimpinių žaidynių dalyvės1
Šiandien pasibaigė visą savaitę Kinijos mieste Zhengzhou vykęs šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionatas. ...
-
Kiokušin karatė žvaigždę sužavėjo Lietuvos pajūris1
„Po mūsų akistatos Yuji Shimamoto nusprendė, kad, norėdamas tapti pasaulio čempionu, negali vienu metu ir sportuoti, ir dirbti, tad pasinėrė tik į kiokušin karatė“, – grįžo į praeitį žinomas Lietuvos kovotojas Lukas Kubil...
-
Kelias į Paryžių: olimpinėje rinktinėje – nauji vardai
Olimpinės komandos sudėtį patvirtino Lietuvos irklavimo federacija (LIF), naują šalies tinklinio istorijos puslapį atvertė Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė, o plaukikai bandys dar papildyti savo kelialapių į Paryžių bagažą. ...
-
Solo šokių čempionatuose – viltinga lietuvių paraiška1
„Sakiau skeptikams: pamatysite, netrukus solo sportiniai šokiai bus ant to paties laiptelio, kaip ir porų varžybos, vyks čempionatai. Neklydau“, – sakė žinoma šokėja ir trenerė Eglė Straleckaitė-Domarkienė. ...
-
R. Baciuška: darbą užbaigsime Afrikoje
„Paskutinę minutę prieš išvykstant – naujas šturmanas, vėliau – beprotiškai ilga kelionė iš vasaros į rudenį ir galiausiai – vos vienas prakirstas ratas“, – įspūdžiais apie lenktyn...
-
Viso gyvenimo aistra – kerintis vandens sportas
Jūrinės valstybės sostine vadinamoje Klaipėdoje gausėja ekstremalaus vandens sporto entuziastų gretos. Itin populiarėjantis pasiplaukiojimas banglentėmis ir sklandymas jėgos aitvarais Baltijos jūroje ir Kuršių mariose jau buria atskiras bendr...
-
Regbininkų treneris: daug ko išmokome
„Manau, kad savo žaidimo lygiu buvome verti aukštesnės pozicijos nei dešimta“, – pareiškė Lietuvos vyrų regbio-7 rinktinės strategas Paulas Delportas. ...