Karjera JAV? Lengvaatlečiai sako, kad verta pabandyti

  • Teksto dydis:

Kasmet būrys jaunų Lietuvos lengvaatlečių traukia į JAV, kur studijuoja prestižiniuose universitetuose ir bando pasiekti sportinio olimpo viršūnę. Tokį kelią pasirinko ir perspektyvus disko metikas Mykolas Alekna.

Vyks į Kaliforniją

Dukart olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos sūnus Mykolas pasirašė sutartį su Kalifornijos universitetu – į saulėtąją valstiją talentingasis 18-metis išvyks kitų metų rudenį.

Ar sportuoti Amerikoje geriau nei Lietuvoje? Savo kelią svajonių šalyje prisiminę šalies lengvosios atletikos čempionai atviri: įgyta patirtis neįkainojama, tačiau išskėstomis rankomis ten jų niekas nelaukė.

21-ų dešimtkovininkas Edgaras Benkunskas blykstelėjo pernai Europos (iki 23 metų) čempionate Jevjėle (Švedija) – užėmė aukštą aštuntą vietą, nors už daugumą varžovų buvo dvejais metais jaunesnis.

Dar prieš čempionatą kaunietis žinojo, kad patrauks į Kanzasą, kuriame pagrindus Atėnų olimpinių žaidynių sidabrui nutiesė Austra Skujytė.

Istorija rodė ir daugiau teigiamų pavyzdžių – Kanzaso universitete sporto aukštumų siekė ir prieš dešimtmetį žibėjęs daugiakovininkas Darius Draudvila.

Vis dėlto nepraėjus nė metams E.Benkunskas grįžo į Lietuvą.

Bendravimas – kitoks

"Daug kas galvoja, kad Amerikoje laukia išskėstomis rankomis, tačiau tai priklauso nuo universiteto, nuo trenerių ir visos komandos. Išbandžiau, pamačiau, viską įvertinau ir supratau, kad Lietuvoje – geriau, todėl grįžau, – paaiškino E.Benkunskas. – Ten darbo metodika panaši kaip ir Lietuvoje, tačiau skyrėsi dėmesys. Ten yra didelė grupė, gauni planą, dirbi, ir viskas. Nėra tokio sportininkų ir trenerių bendravimo kaip Lietuvoje, o tai labai svarbu."

Indrės Jakubaitytės auklėtinis jauniems sportininkams, nuo mažens svajojusiems studijuoti JAV, linki svajonės neatsisakyti ir išbandyti.

"Patirtį vertinu teigiamai, nes ne visiems pasitaiko tokia galimybė. Reikia ja pasinaudoti, kad netektų vėliau graužtis, jog kažko nepadarei", – teigė E.Benkunskas.

Patirtis: E.Benkunskas įsitikino, kad sportuoti Lietuvoje – ne prasčiau nei JAV. / R. Trakio nuotr.

Užsibūti neprivaloma

2014 m. pasaulio jaunimo čempionate ketvirtą vietą užėmusi šuolininkė į tolį Jogailė Petrokaitė į JAV patraukė būdama savo kartos lydere – tais metais raseiniškė buvo išrinkta kylančia Lietuvos lengvosios atletikos žvaigžde.

Už Atlanto sportininkės rezultatai pamažu kilo, tačiau karjerą vis pristabdydavo traumos. Šią vasarą jai po ketverių metų pertraukos pavyko pasiekti asmeninį rekordą ir tapti geriausia Baltijos čempionato lengvaatlete.

"Tikrai rekomenduočiau studijuoti Amerikoje. Man keista, kai jauni sportininkai universitetams atsako: tikrai ne. Galima pabūti kad ir metus, paskui, jei ką, grįžti namo. Nelengva ten išvykti, reikia visus egzaminus išlaikyti ir nemažai pinigų išleisti", – prisiminė J.Petrokaitė.

Eugenijaus Petroko auklėtinė karjerą Floridos universitete skaidytų į dvi dalis. Pirmus dvejus metus ją treniravo vienas treneris, likusius – kitas, kuris buvo labiau motyvuotas. Merginą sužavėjo puikios sąlygos sportuoti JAV, bet ji akcentavo Lietuvos sporto medicinos pranašumą.

"Mano gydytojas Lietuvoje stebėjosi, kad fiziškai buvau nualinta, nors daug sporto medicinos žinių pas mus atkeliavo iš Amerikos. Tiesiog ten žmogiškieji ištekliai atsiremia į pinigus. Per ketverius metus stengiamasi išspausti iš sportininko viską, kiek galima", – pasakojo J.Petrokaitė.

Įvertino: J.Petrokaitė akcentavo ne JAV, bet Lietuvos sporto medicinos pranašumą. / V. Dranginio nuotr.

Sąlygos - beveik tobulos

2014 m. Jaunimo olimpinėse žaidynėse ketvirtą vietą užėmęs tuomet 16-metis kūjo metikas Tomas Vasiliauskas pirmų kvietimų į JAV sulaukė būdamas dešimtokas.

"Mokydamasis dvyliktoje klasėje jau žinojau, kad esu priimtas į universitetą, tik reikia pabaigti mokyklą. Nusprendžiau vykti į Virdžiniją, nes ten buvo geras treneris, išugdęs olimpietį. Deja, tą specialistą pakeitė kitas ir tai buvo viena priežasčių, kodėl grįžau", – sakė T.Vasiliauskas, karjerą tęsiantis Vilniuje ir Marijampolėje.

Kūjo metikui JAV įspūdį padarė profesionalus požiūris, sąlygos ir bazės.

"Amerikoje sudarytos tikrai vienos geriausių sąlygų treniruotis: aikštynai, puikios atsigavimo priemonės, subalansuota mityba. Įgijau patirties, patiko jų požiūris į sportą, kaip vertinami sportininkai studentai. Važiuočiau ten vien dėl beveik tobulų sąlygų", – teigė T.Vasiliauskas.

Vaikino nuomone, geresni metimo rungčių specialistai yra ne JAV, bet Europoje.

"Tai puikiai parodo rezultatai pasaulio čempionatuose, kur dominuoja europiečiai. Mano nuomone, vykti į JAV turėtų sportininkai, norintys naujovių. Jei sportininkas – geras ir turi gerą trenerį, jis iškils ir Lietuvoje", – neabejoja T.Vasiliauskas.

Svarbu – geras treneris

Bene pozityviausias pastarųjų metų pavyzdys – Oklahomos ir Floridos valstybinius universitetus baigusi disko metikė Ieva Zarankaitė.

"Sportininkams tikrai rekomenduočiau vykti į JAV. Aš irgi maniau: pažiūrėsiu, patinka ar nepatinka, o jei nepatiks, visada galėsiu grįžti namo. Man labai patiko, baigiau ir bakalauro, ir magistrantūros mokslus. Sportavau, viskuo buvau aprūpinta. Viskas labai patiko", – sakė I.Zarankaitė.

Labai svarbu pasirinkti gerą universitetą ir trenerį, nes nuo to priklauso rezultatai ir ateities planai.

Talentingos disko metikės istorija JAV nebuvo vien kopimas į viršų. Oklahomoje nuolat keitėsi jos treneriai, todėl strigo progresas.

"Per ketverius metus dirbau su trimis treneriais, pokyčiai vis nusmukdydavo – rezultatai neprogresavo. Vis dėlto Floridoje radau gerą trenerį ir rezultatai pagerėjo. Labai daug ko išmokau: metimo technikos, fizinio rengimo dalykų. Labai svarbu pasirinkti gerą universitetą ir trenerį, nes nuo to priklauso rezultatai ir ateities planai", – patarė I.Zarankaitė.

Sėkmės istorijų – nedaug

Tituluočiausia JAV studijavusi Lietuvos lengvaatletė – A.Skujytė. Daugiakovininkė iškovojo du olimpinius medalius, tačiau Amerikoje studijavusių lietuvių sėkmės istorijų nedaug.

Šiuo metu JAV universitetuose – 12 mūsų šalies lengvaatlečių.

Praeityje sėkmingai Lietuvai atstovavo už Atlanto sportavusios Eglė Staišiūnaitė ir Natalija Piliušina, šalies rekordus gerinę olimpiečiai Mindaugas Pukštas, Agnė Visockaitė-Eggerth ir Rasa Michniovaitė-Troup.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių