Lietuvio akiai kiek egzotiškas sportas pasaulyje jau netik pelnė pripažinimą, bet ir beldžiasi į olimpinių žaidynių duris.

Pastarosiomis savaitėmis, rengdamasi sezono startams, neseniai Vilniuje duris atvėrusioje Smėlio arenoje pluša ir Lietuvos rinktinė. Apie nacionalinės komandos ir sporto šakos perspektyvas kalbėjomės su Lietuvos paplūdimio asociacijos vadovu Dariumi Laucevičiumi.

- Neseniai surengėte pirmąjį paplūdimio futbolo turnyrą žurnalistams. Ateityje žadama rengti ir varžybas bei treniruotes ant smėlio net A lygos ekipoms...

- Taip, tai buvo pirmasis turnyras žiniasklaidos atstovams, kuris tikiuosi taps tradiciniu. Tačiau tai - toli gražu ne pirmasis mūsų renginys. Vienas tokių – nuolat vykstančios Vilniaus miesto pirmenybės. Beje, dalyvių lygiu tikrai vykusios varžybos. Pavyko suburti 8 komandas, kurios turais aiškinasi nugalėtoją. Net Lietuvos pirmenybėse kartais dalyvauja mažiau ekipų, o mes vien sostinėje radome tiek entuziastų. Tai rodo, kad paplūdimio futbolo populiarumas yra didžiulis. Kaip ir potencialas augti.

- Neseniai pas jus lankėsi ir užsienio ekipos bei sužaidė kontrolinius mačus su lietuviais...

- Praėjusią savaitę lankėsi baltarusiai, Vitebsko miesto futbolininkai. Jie buvo maloniai nustebinti sąlygų, arenos paruošimo. Tarptautinių mačų šiemet vyks ir daugiau. Mes galvojame apie tarptautines perspektyvas. Jau bene du mėnesius su Lietuvos rinktine nuolat renkamės į treniruotes ir kryptingai ruošiamės sezono startams. Komandai vadovauja laikinasis treneris. Aš ir pats prižiūriu procesą. Šiemet žaidėjų atranką, darbo sklandumą prilyginčiau stebuklui. Žinant, kad tai vyksta Lietuvoje.

- Kalbant apie tarptautinę areną. Lietuvos rinktinei didžiajame futbole beveik nėra prošvaisčių prasibrauti į elitą ir kovoti finaliniuose Europos ar pasaulio čempionatų etapuose. Panaši situacija su salės futbolu, nors ir pastaraisiais metais keliančiu galvą. O kokios lietuvių perspektyvos paplūdimio futbolo čempionatuose?

- Mūsų šalies didžiojo futbolo rinktinei norint pakilti į elito tektų atlikti beveik neįmanomą darbą, aplenkti gal šimtą kitų rinktinių, kurios šiuo metu reitinge užima aukštesnes vietas. Salės futbolo rinktinei tenka kiek mažesnė konkurencija, tačiau ir jiems patekti į finalo etapus labai sudėtinga. Žinoma, konkurencija, savo lyderiai, diktuojantys madas yra ir paplūdimio futbole. Tačiau mums gali atsiverti didžiulės perspektyvos, jei ši futbolo atmaina taptu olimpine sporto šaka. O tam daromi labai rimti žingsniai. Tikimasi, kad paplūdimio futbolas gali debiutuoti jau artimiausiose olimpinėse žaidynėse. Visą tai daroma todėl, kad ateityje planuojama iš olimpinės programos išbraukti didįjį futbolą. Juk žinome, kaip atsainiai futbolininkai žiūri į olimpinį turnyrą, jiems tai papildoma našta. UEFA ir FIFA daug svarbesni yra Europos ir pasaulio čempionatai.

- Kokia Lietuvos rinktinės patirtis Europos ar pasaulio paplūdimio pirmenybėse?

- Žinoma, mes dar esame toli nuo elito. Pasaulyje į paplūdimio futbolo varžybas renkasi po 5 – 8 tūkst. sirgalių, statomi dideli stadionai. Tačiau patirties semiamės ir mes. Pernai dalyvavome pasaulio čempionato atrankos turnyre. Nors pralaimėjome visas tris rungtynes, tik vienas iš jų – stipriai. Ir tas – buvusiems planetos vicečempionams šveicarams. Dviejuose mačuose nusileista minimaliai. Nepaisant to, mes gavome 50 reitingo taškų ir pakilome į 56-ąją vietą pasaulio rinktinių reitinge. Šiemet, jei dalyvausime Europos pirmenybių atrankoje, galime įžengti į pajėgiausiųjų 50-uką. Tai būtų visai nebloga startinė pozicija. Žinoma, patekti į pirmąjį dešimtuką, ko gero, nerealu. Tarkime, jame esančios Rusijos rinktinės žaidėjams mokami fantastiški atlyginimai – apie 20 tūkst. eurų per mėnesį! Jų ar ispanų, portugalų neįmanoma aplenkti. Kad ir mūsų kaimynai baltarusiai – jų rinktinės biudžetas už mūsiškį didesnis gal keliais šimtais kartų! Bet kryptingai ir nuosekliai dirbant viskas yra įmanoma. Juolab, kad dabar turime didelį privalumą, kurio nėra maždaug tūkstančio kilometrų spinduliu – puikią Smėlio areną. Artimiausios specializuotos arenos yra Sankt Peterburge ir Maskvoje. Tad neveltui čia atvykę svečiai iš užsienio išsižioja iš nuostabos.