Ši ginklų sistema jau buvo panaudota mūšiuose Ukrainos pietuose ir rytuose, pranešė laikraštis „Bild“, remdamasis Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu.

Leidinys sužinojo, kad vokiečių gamintoja „Helsing“, dirbanti su dirbtiniu intelektu, šiais metais pasirašė sutartį su Ukrainos gynybos ministerija dėl 4000 atakos dronų tiekimo. Projektą finansuoja Vokietijos vyriausybė.

Kaip pažymi leidinys, tai nėra paprasti žmonių valdomi dronai kamikadzės, o dirbtinio intelekto valdomi aukštųjų technologijų orlaiviai, gavę pramoninę pravardę „mini Taurus“. „Helsing“ dronai veikia su programine įranga, saugančia juos nuo Rusijos GPS trukdžių ir kitų elektroninių karo priemonių.

Šaltinis ginklų pramonėje laikraščiui sakė, kad „dronas pats „stebi“ reljefą, pagal tūkstančius kelio ženklų atpažįsta, kur jis yra, ir taip nepaklysta net esant nepalankioms oro sąlygoms ar būdamas bombardavimo zonose. Kai taikinys yra nustatytas ir operatorius pateikia dronui instrukcijas, jis pats artėja prie taikinio“.

Keturis sparnus ir sraigtus turintis dronas laikomas technologiniu proveržiu. Tačiau pats vertingiausias dalykas yra jo programinė įranga su dirbtiniu intelektu, skirta dronų operatoriams. „Helsing“ dronai pajėgūs pasiekti savo taikinius kariškių prašymu net ir sutrikus radijo ryšiui. Taigi tikslumo rodiklis yra daug didesnis nei kovinių nepilotuojamų orlaivių su grynai rankiniu valdymu“, – rašoma leidinyje.

Negana to, drono kaina yra daug mažesnė nei analogiškų JAV gaminių („Switchblade 600“ kainuoja 100 tūkst. eurų) bei gaminamų Rusijoje („Zala“, „Lancet“ kainuoja 35 tūkst. eurų).

Pradedant gruodžiu, bus pristatyta 4000 dronų po kelis šimtus vienetų per mėnesį, rašoma laikraštyje.

Po didžiulio Rusijos antskrydžio Ukrainoje sekmadienio rytą B. Pistoriusas pasidžiaugė, kad šių dirbtinio intelekto valdomų kovinių dronų pristatymas pradedamas „jau dabar“. Ministras galėjo pamatyti, kaip veikia „Helsing“ dronai, kai gegužę lankėsi Ukrainoje ir susitiko su kolega Rustemu Umerovu. Galiausiai tokiais dronais gali būti aprūpintas ir Bundesveras.

Ukraina prašo Berlyno suteikti jai sparnuotąsias raketas „Taurus“, galinčias smogti į taikinius už 500 km, tačiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kategoriškai nesutinka, nes mano, kad tai gali įtraukti Vokietiją ir NATO į karą.