„Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje, kaip pranešama, išsiplėtė ir apima Kursko regioną. Skaičiavimai rodo, kad aukos apima maždaug 300 mirčių ir 2, 7 tūkst. sužeidimų“, – žurnalistams sakė parlamentaras Lee Seong-kweunas (Li Seongkvunas), remdamasis Pietų Korėjos žvalgybos agentūros informacija.

Jis pridūrė, kad Šiaurės Korėja savo kariams liepė verčiau nusižudyti, nei patekti į nelaisvę gyviems.

„Pas žuvusius karius rasti užrašai rodo, kad Šiaurės Korėjos valdžia spaudė juos nusižudyti arba susisprogdinti prieš sulaikymą“, – nurodė Lee Seong-kweunas.

Šiaurės Korėja yra pasiuntusi tūkstančius karių, kad paremtų Rusijos kariuomenę, kovojančią vakariniame Kursko pasienio srityje. Šioje pasienio srityje Kyjivo pajėgos praėjusių metų rugpjūtį surengė netikėtą puolimą.

Nei Maskva, nei Pchenjanas nėra pripažinę teiginių apie Šiaurės Korėjos karių įtraukimą į Rusijos karą.

Šiaurės Korėja ir Rusija sustiprino savo karinį bendradarbiavimą Maskvai 2022 metų vasarį pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.

Įstatymų leidėjo teigimu, kai kuriems Pchenjano kariams buvo suteikta amnestija arba jie pareiškė norą įstoti į Šiaurės Korėjos Darbininkų partiją. Taip elgiamasi tikriausiai tikintis, kad prisijungimas prie kovų už Rusiją vėliau pagerins jų gyvenimo sąlygas ar socialinę padėtį.

Pietų Korėjos žvalgybos agentūros atlikta analizė rodo, kad dauguma šių karių neturi jokio supratimo apie šiuolaikinį karą, o tuo naudojasi Rusija.

Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Kyjivas į nelaisvę paėmė du Šiaurės Korėjos karius. Juos šalies pajėgos sučiupo Kursko srityje.

Juos taip pat apklausė Ukrainos saugumo tarnyba SBU.

Pasak V. Zelenskio, Kyjivas yra pasirengęs juos perduoti Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui (Kim Čen Unui) mainais į Rusijoje laikomus Ukrainos karo belaisvius.

V. Zelenskis prižadėjo, kad ateityje į nelaisvę bus paimta daugiau Pchenjano karių.

„Tiems Šiaurės Korėjos kariams, kurie nenori grįžti, gali būti pasiūlytos kitos galimybės“, – sakė ukrainiečių prezidentas.