Teisės aktas priimtas Rusijai ilgiau kaip savaitę tęsiant puolimą Ukrainoje.

Valstybės Dūmos priimtas įstatymas numato įvairios trukmės laisvės atėmimo bausmes ir baudas už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę skelbimą. Griežtesnės bausmės numatytos tais atvejais, kai laikoma, kad tokios informacijos skleidimas sukėlė rimtų pasekmių.

„Jei melagingos naujienos sukels rimtų pasekmių, (pagal įstatymą) grės iki 15 metų nelaisvės“, – nurodė parlamento žemieji rūmai.

Taip pat buvo priimtos pataisos, atveriančios kelią skirti baudą ar laisvės atėmimo bausmę už raginimus imtis sankcijų prieš Rusiją.

Pradėdamas posėdį Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas piktai užsipuolė užsienio socialinius tinklus. Vienas iš jų, „Facebook“, penktadienį buvo kurį laiką nepasiekiamas Rusijoje.

„Visos šitos IT bendrovės, pradedant „Instagram“ ir baigiant kitomis, įsikūrusios Jungtinėse Amerikos Valstijose. Aišku, kad jos naudojamos kaip ginklai. Jos skleidžia neapykantą ir melą. Turime tam priešintis“, – sakė jis.

Rusijoje nuo praėjusių metų vyksta beprecedentis susidorojimas su nepriklausomais ir kritiškais balsais. Prasidėjus įsiveržimui, ši persekiojimo kampanija tik suintensyvėjo.

Rusijos žiniasklaidos prievaizdas penktadienį paskelbė apribojęs prieigą prie kelių nepriklausomos žiniasklaidos priemonių interneto svetainių, Maskvai griežtinant interneto kontrolę.

Apribota užsienio žiniasklaida

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ paskelbė, kad gavusi atitinkamą prašymą iš prokurorų „apribojo“ prieigą prie britų visuomeninio transliuotojo BBC svetainės rusų kalba, nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“, vokiečių transliuotojo „Deutsche Welle“ tinklalapio ir „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) interneto svetainės.

Pasak agentūros, kiekvienu atveju prokurorų prašymas buvo pateiktas vasario 24-ąją – dieną, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo puolimą prieš Ukrainą.

Kremliaus žmogaus teisių tarybos vadovas Valerijus Fadejevas kaltino Vakarų žiniasklaidą dėl „didžiulio melagingos informacijos iš Ukrainos srauto“ ir sakė, kad taryba ėmėsi projekto jam sustabdyti.

Valdžiai tęsiant susidorojimą su kritiškais balsais, Rusijos policija penktadienį surengė kratas garsiausios šalies teisių gynimo organizacijos „Memorial“ biuruose.

Organizaciją buvo nurodyta uždaryti praėjusių metų pabaigoje, tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.

Be to, Pilietinės pagalbos komitetas, šalies žymiausias pagalbos migrantams centras, socialiniuose tinkluose paskelbė, kad jo biure penktadienį neaiškiu pagrindu „atliekama krata“.

Invazija pareikalavo jau šimtų gyvybių, privertė namus palikti daugiau kaip milijoną žmonių ir išprovokavo kaltinimus karo nusikaltimais.

Vakarų šalių sankcijos, įvestos reaguojant į invaziją, nusmukdė rublį. Rusijos centrinis bankas įvedė 30 proc. komisinį mokestį nuo sandorio vertės perkant užsienio valiutą.

Valstybinės žiniasklaidos naratyvai

Maskva neturi daug ekonominių įrankių atsakyti, tačiau penktadienį Valstybės Dūma prisėmė teisės aktą, atveriantį kelią įšaldyti bet kokį Rusijoje esantį užsieniečių, „pažeidžiančių rusų teises“ turtą.

Šalies žiniasklaidai praėjusią savaitę buvo nurodyta skelbti tik informaciją iš oficialių šaltinių, vadinančių invaziją „specialiąja operacija“.

Tuo metu valstybės kontroliuojami televizijos kanalai dar atkakliau ėmė skleisti Kremliaus naratyvą apie „specialiąją operaciją“, kurios tikslas – „denacifikuoti“ Ukrainą, ir kaltinti Kyjivą naudojantis civiliais kaip „gyvaisiais skydais“.

Rusija teigia nesitaikanti į civilines teritorijas Ukrainoje, nors paviešinta nemažai įrodymų, kad realybė yra kitokia.

Šiuo metu atrodo, kad invazija žymi paskutinių nepriklausomos žiniasklaidos likučių Rusijoje pabaigos pradžią.

Liberalus Rusijos televizijos kanalas „Dožd“ ketvirtadienį pranešė, kad laikinai stabdo darbą, gavęs valdžios nurodymą nutraukti savo veiklą dėl transliacijų apie Maskvos invaziją į Ukrainą.

Stabdome savo darbą, nes pastaruoju metu Rusijos žiniasklaidos darbui vis daugėja apribojimų.

Liberalus radijas „Echo Moskvy“ ketvirtadienį irgi pranešė, kad yra šalinamas iš eterio dėl karo Ukrainoje nušvietimo.

Teisėsauga pirmadienį užblokavo radijo stoties tinklapį ir nutraukė jos transliacijas kaip bausmę už „tyčia melagingos informacijos“ apie karą skleidimą.

„Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas ketvirtadienį paskelbė, kad radijas toliau skelbs turinį „YouTube“ ir socialiniuose tinkluose, „nepaisydamas direktorių valdybos sprendimo“ likviduoti stotį ir jos svetainę.

Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Znak“ penktadienį paskelbė, kad ji taip pat uždaroma.

„Stabdome savo darbą, nes pastaruoju metu Rusijos žiniasklaidos darbui vis daugėja apribojimų“, – sakoma jos redaktorių pranešime.

Britų visuomeninis transliuotojas BBC šią savaitę pranešė, kad jo tinklalapio, skelbiančio naujienas rusų kalba, auditorija „išaugo daugiau nei triskart... – iki rekordinio 10,7 mln. žmonių skaičiaus praėjusią savaitę“.

Penktadienį reaguojant į blokavimą BBC pareiškė, jog bendrovė „toliau dės pastangas, kad „BBC News“ būtų prieinamas Rusijoje ir likusiame pasaulyje“ nepaisant suvaržymų.