Prieš šį pasiūlymą taip pat balsavo Venesuela, o Angola susilaikė. Kitos 11 Tarybos narių balsavo už rezoliuciją.

Rusija jau šeštą kartą blokavo Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Sirijos nuo konflikto pradžios 2011 metų kovą. Kinija taip pasielgė penktąjį kartą.

Maskva, Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) artima sąjungininkė, išreiškė didelių abejonių dėl siūlyto teksto, parengto per kelias savaites trukusias derybas.

Rusija paskutinę minutę mėgino atidėti balsavimą bent iki antradienio, kai amerikiečių ir rusų derybininkai turėtų susitikti Ženevoje.

Vis dėlto projekto pagrindiniai šalininkai – Paryžius, Londonas ir Vašingtonas – nusprendė, kad balsavimas turi įvykti.

Rusija sako, kad per derybas Ženevoje bus aptartas planas, pagal turį visi sukilėlių kovotojai galėtų atsitraukti iš Alepo rytinių rajonų, apsiaustų režimo pajėgų. Tačiau sukilėliai šį planą atmetė.

Abi šalys „yra priartėjusios prie susitarimo dėl esminių elementų“, teigė Rusijos ambasadorius prie JT Vitalijus Čiurkinas.

Kita vertus, JAV ambasadorės pavaduotoja Michele Sison (Mišel Sison) tvirtino, kad nėra jokio susitarimo, ir kaltino V.Čiurkiną naudojantis „išgalvotu alibiu“.

„Neleisime Rusijai apgaudinėti Saugumo Tarybos, – pridūrė ji. – Tęsime dvišales derybas (su Rusija), kad būtų sumažintos kančios Alepe, bet mes nepasiekėme proveržio, nes Rusija nori išlaikyti savo karinius laimėjimus.“

„Trapi vilties prošvaistė“

Jeigu rezoliucija būtų buvusi priimta, ji būtų suteikusi „trapią vilties prošvaistę“ ir leidusi „išgelbėti gyvybių“, sakė Prancūzijos ambasadorius Francois Delattre'as (Fransua Delatras).

Jis kaltino Rusiją „apsisprendus užimti Alepą, kad ir kokia būtų žmogiškoji kaina“.

Tačiau Kinijos ambasadorius Liu Jieyi (Liu Dzieji) sakė, kad Tarybai „reikėjo tęsti derybas“. Jis taip pat kritikavo „humanitarinių klausimų politizavimą“.

Paryžiuje Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) pasmerkė „Rusijos keliamas kliūtis“.

Šis veto neleidžia Saugumo Tarybai „prisiimti įsipareigojimų Sirijos civiliams gyventojams, kenčiantiems nuo Basharo al Assado režimo griaunančios beprotybės, taip pat teroristų grupuočių, pradedant „Daesh“, sakė jis, turėdamas omenyje džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS).

„Karinis eskalavimas yra ... aklavietė, tik didinanti gyventojų kančias ir peninti terorizmą“, – pridūrė J.-M.Ayrault.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ irgi pasmerkė šį veto.

„Rusija atrodo nenorinti jokio kišimosi į jos ir Irano bendras karines operacijas Alepe kartu su Sirijos kariuomene, nepaisant kainos civiliams“, – rašoma šios organizacijos direktoriaus prie JT Louis Charbonneau (Lui Šarbono) „Twitter“ žinutėje.

Rezoliucijos projekte buvo reikalaujama, kad „visos Sirijos konflikto šalys nutrauktų ... bet kokias atakas Alepo mieste“.

Be to, šalys raginamos „leisti rūpintis humanitariniais poreikiais“ – tai yra, leisti pagalbos darbuotojams atvykti padėti apsiaustose teritorijose įstrigusiems dešimtims tūkstančių gyventojų.

Rezoliucijos sudarytojai norėjo, kad laikinos paliaubos atvertų kelią sustabdyti kovos veiksmus visoje Sirijoje, nors ši sąlyga nebūtų taikoma karinėms operacijoms prieš „teroristų grupuotes“ – IS arba buvusį „al Qaeda“ padalinį „Fateh al Sham Front“, anksčiau vadintą „al Nusra Front“.