NATO šalių diplomatijos vadovai sekmadienį Berlyne aptars tolesnę paramą Ukrainai, taip pat Suomijos, Švedijos ir kitų šalių pastangas įstoti į Vakarų karinį aljansą, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei.

„Rusijos brutali invazija praranda pagreitį, – žurnalistams sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana (Mirčia Džoanė). – Žinome, kad su Ukrainos žmonių ir kariuomenės drąsa ir su mūsų pagalba Ukraina gali laimėti šį karą.“

M. Geoana pirmininkauja susitikimui Berlyne, nes NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šiuo metu sveiksta po koronaviruso infekcijos. Pasak pareigūno, Ukrainos rėmėjai yra „vieningi – esame stiprūs, toliau padėsime Ukrainai laimėti šį karą“.

Vienas iš svarbiausių susitikimo Berlyne klausimų – Aljanso, dabar turinčio 30 narių, plėtros planai.

Suomija ir Švedija jau atliko pirmųjų žingsniu stojimo į bloko link, o Sakartvelas vėl atnaujino šias diskusijas, nors Maskva perspėja, kad kaimyninės šalys dėl to sulauks pasekmių.

„Suomija ir Švedija jau yra artimiausios NATO partnerės“, – pabrėžė M. Geoana ir išreiškė viltį, kad sąjungininkai Helsinkio ir Stokholmo siekius įvertins teigiamai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė, kad jos šalis ir kitos bloko narės per šeštadienį surengtą vakarienę aiškiai išsakė poziciją, kad Suomijos ir Švedijos priėmimas turėtų vykti paspartinta tvarka.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Jeigu šios dvi šalys nuspręs įstoti, jos galės įstoti labai greitai“, – pažymėjo ji.

Danijos užsienio reikalų ministras savo ruožtu atmetė nuogąstavimus, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino skelbiami perspėjimai gali sutrukdyti Aljansui priimti naujų narių.

„Kiekviena Europos šalis turi fundamentalią teisę pati rinktis savo saugumo planus“, – žurnalistams sakė Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas).

„Dabar matome pasaulį, kuriame pagrindinis demokratijos priešas yra Putinas ir mąstysena, kuriai jis atstovauja“, – pridūrė danų diplomatijos vadovas. Anot jo, NATO taip pat palaikys kitas šalis, įskaitant Sakartvelą, kurias Rusija stengėsi „paversti savo įrankiais“.

Suomija ir Švedija jau yra artimiausios NATO partnerės.

V. Putinas savo karą Ukrainoje teisino teigdamas, kad tai yra atsakas į NATO plėtrą Rytų Europoje.

Naujausi Rusijos karinės kampanijos būklės vertinimai buvo pateikti rusų pajėgoms atsitraukus nuo Ukrainos antro pagal dydį miesto Charkivo šalies šiaurės rytuose, kuris daug savaičių buvo bombarduojamas. Šiuo metu įnirtingiausios kautynės vyksta Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

Rusija jau tikriausiai prarado trečdalį savo kovai parengtų sausumos pajėgų, nuo vasario pabaigos siųstų į kautynes Ukrainoje, ir toliau kenčia dėl „nuolatinio aukšto lygio nualinimo“, nesugebėjusios per pastarąjį mėnesį užimti jokių reikšmingų teritorijų, sakoma sekmadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos paskelbtame kasdieniame karo padėties vertinime.

„Rusijos puolimas Donbase prarado pagreitį ir reikšmingai atsiliko nuo grafiko“, – sakoma per „Twitter“ paskelbtame ministerijos pranešime. Ji pridūrė, kad Rusijos pajėgos toliau kenčia nuo „prastos moralės ir sumažėjusio kovinio veiksmingumo“.

„Esant dabartinėms sąlygoms mažai tikėtina, kad Rusija dramatiškai paspartins savo puolimą per ateinančias 30 dienų“, – konstatavo Gynybos ministerija.

Ukrainos kariuomenė nurodė, kad Maskva dabar daugiausiai dėmesio skiria tiekimo maršrutams apsaugoti, rengdama minosvaidžių, artilerijos ir aviacijos smūgius rytinėje Donecko srityje, stengdamasis išsekinti ukrainiečių pajėgas ir sugriauti įtvirtinimus.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) pažymėjo, kad NATO narės sekmadienį taip pat aptars saugumo reikalus už Europos ribų. Šis jos komentaras atspindi didėjantį demokratinių šalių susirūpinimą dėl stiprėjančios Kinijos.

„Gindami euroatlantinį saugumą taip pat turime rūpintis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumu“, – sakė L. Truss.

NATO ministrų susitikimas vyksta po anksčiau šią savaitę Vokietijoje įvykusio Didžiojo septyneto (G-7) diplomatijos vadovų susitikimo. Per jį pareigūnai išsakė tvirtą palaikymą Ukrainai ir perspėjo, kad Rusijos vykdoma grūdų eksporto per Ukrainos uostus blokada gali sukelti pasaulinę maisto krizę.

Ragina toliau remti

M. Geoanos žodžiams antrino ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jo teigimu, Ukraina gali nugalėti invaziją surengusią Rusiją.

„Ukraina gali laimėti šį karą. Ukrainiečiai drąsiai gina savo tėvynę“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad „mes privalome ir toliau didinti bei išlaikyti savo ... paramą Ukrainai“.

Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pažymėjo, kad NATO šalys yra pasirengusios karinę pagalbą Ukrainai teikti tol, kol Kyjivui to reikės siekiant atremti Rusijos invaziją.

„Mes sutinkame, jog neturime mažinti ir nemažinsime savo nacionalinių pastangų, ypač susijusių su karine parama, tol, kol Ukrainai reikės šios paramos savo šalies savigynai“, – pareiškė ji per NATO susitikimą Berlyne.