Pasinaudoja situacija

Buvusi Izraelio užsienio žvalgybos tarnybos „Mossad“ analitikos departamento vadovė, kurios žymi dalis darbų iki šiol yra įslaptinti, šiandien dirba Tel Avivo universiteto Nacionalinio saugumo studijų institute (NSSI) ir yra laikoma viena geriausių Irano klausimų žinovių.

Kurdamas blogio juostą Vidurio Rytuose Teheranas tiesiog naudojosi galimybėmis, sako ekspertė, akcentuodama ir religijos faktorių. Šiitų dvasinis lyderis gyvena Irane ir turi didelę įtaką kitose šalyse esantiems šiitams.

„Amerikiečiai nuvertė Saddamo Husseino režimą. Irako šiitai, kurie sudaro daugiau kaip 60 proc. gyventojų, palaikė artimus ryšius su Iranu. S. Husseinas engė šiitus. Vos tik nebeliko S. Husseino, Iranas pradėjo tiekti ginklus šiitams, kad jie kovotų su amerikiečiais ir išstumtų juos iš šalies“, – pokalbyje su kolega, NSSI vadovaujančiu Rusijos studijų programai, Arkadijumi Mil-Manu sakė S. Shine.

1982 m. reaguodamas į atakas iš Libano teritorijos, Izraelis įsiveržė į šią šalį. „Ir jau netrukus po pirmojo Libano karo Islamo revoliucijos sargybos korpusas, palaikęs Libano šiitus, įkūrė „Hezbollah“. Iranas davė ginklų, rėmė pinigais, treniravo. Šiandien mes susiduriame ne tik su pačia galingiausia karine grupuote Libane, pranokstančia net ir Libano armiją, bet ir su politine jėga. Be „Hezballah“ pritarimo Libane niekas nevyksta. Todėl ten jau pusantrų metų neturi prezidento.

Nors Sirijoje susiklostė kiek kitokia situacija, Teheranas ja taip pat gana sėkmingai pasinaudojo.

„Vyko pilietinis karas, Basharo al Assado režimas kasdien vis labiau silpnėjo, Iranas suprato, kaip svarbu būti Sirijoje. Sirija – vieningo priešinimosi Izraeliui ir JAV fronto dalis. Be to, Sirija – koridorius tiekti ginklus „Hezbollah“ smogikams. B. al Assado režimas nekontroliavo situacijos. Iranas ėmė didinti savo buvimą Sirijoje, siųsti savo milicininkų būrius“, – sakė Izraelio žvalgybos legenda vadinama ekspertė.

Įrankis: ira­nie­čių dro­nai „Sha­hed“ ir jų tech­no­lo­gi­ja su­tei­kė Ru­si­jai ga­li­my­bę ata­kuo­ti to­li­mą­ją Uk­rai­nos už­fron­tę. / kyiv­ci­ty.gov.ua / „Wi­ki­pe­dia“ nuo­tr.

Susitiko interesai

Nuo Sirijos ir prasidėjo šiandien vadinamosios blogio ašies pagrindą sudarančių Rusijos ir Irano strateginis bendradarbiavimas.

2015 m. Maskvoje apsilankė generolas Qasemas Suleimani, vadovavęs Irano Kudso specialiosioms pajėgoms. Būtent Q. Suleimani įtikino Rusiją padėti B. Assadui išlaikyti valdžią Sirijoje. Maskva ir Teheranas ėmė koordinuoti savo veiksmus Sirijoje, kurioje Rusija netrukus ėmė jaustis tarsi namuose.

„Rusijos aviacija viešpatavo Sirijos danguje, atakavo įvairius taikinius. Tuo pat metu sausumoje, padedant „Hezbollah“ ir Irako milicijos būriams, Iranas padėjo B. Assadui kovoti su „Islamo valstybe“ ir kitais režimo oponentais. Visi Rusijos, Irano, Sirijos ir „Hezbollah“ veiksmai buvo koordinuojami specialiame operatyviniame štabe. Iki tol Rusija ir Iranas nebuvo taip darniai bendradarbiavę“, – apie užsimezgusį Teherano ir Maskvos strateginį bendradarbiavimą pasakojo ekspertė.

Izraelis tuo tarpu delsė apsispręsti, kurią Sirijos pusę paremti: B. al Assadą, kurio grėsmės pobūdį jau žinojo, ar dar nepažįstamą, jį pakeisti galinčią jėgą. Galiausiai Izraelis nusprendė laikytis neutralumo. Iš dalies tai dar labiau skatino Teherano ir Maskvos partnerystę.

„Anuomet, 2015 m., jie susivienijo ne prieš Izraelį, o kitu tikslu. Tačiau nuo to laiko praėjo devyneri metai. Pastaraisiais metais Sirijoje jau nebevyksta pilietinis karas. Iranas visomis išgalėmis stengėsi sukurti Sirijoje infrastruktūrą, reikalingą kovai su Izraeliu. Ir tai, kas dabar vyksta, mes Izraelyje vadiname tarpukario karu. Tuomet, kai Izraelis suprato, kad Iranas Sirijoje kuria karinių veiksmų prieš Izraelį bazę ir koridorių „Hezbollah“ skirtiems ginklams tiekti, Izraelis pasirinko preventyvių smūgių prieš Sirijoje esančius Irano objektus taktiką. Izraeliui pavyko pasiekti tik dalinę sėkmę. Tačiau, kaip dažnai būna, kai vienur padarai savo priešui didelės žalos, jis sugalvoja kažką kita. Izraelis sėkmingai naikino kolonas su ginklais iš Irano per Siriją ir Iraką į Libaną, todėl „Hezbollah“ sugalvojo pastatyti ginklų gamyklą Libane“, – įvykių grandinę vyniojo S. Shine.

Ką Rusija veikia Sirijoje?

Analitikė atkreipė dėmesį į tai, kad, žydų valstybei atakuojant Sirijoje esančius Irano objektus, kilo nemažai abipusių pretenzijų tarp Teherano ir Maskvos. Iranas vylėsi, kad Rusija garantuos jam apsaugą nuo Izraelio atakų, tačiau Maskva norėjo palaikyti normalius santykius su visomis konflikto šalimis ir ten, kur tai įmanoma, gauti naudos.

„Tada, 2015 m., Rusijai buvo svarbu pademonstruoti JAV, kad ji geba būti globalių karinių konfliktų tarpininke“, – sakė S. Shine ir pritarė išvadai, jog Maskva pasinaudojo Izraeliu, kad apribotų Irano elgesį Sirijoje ir Teherano įtaką B. al Assadui.

Vos įžengęs į Siriją, V. Putinas deklaravo ketinimus įvesti ten tvarką, o Iranas trukdė Maskvai. Kai, supratęs kylančią grėsmę, į Sirijos veiksmų lauką įsikišo ir Izraelis, jam, S. Shine žodžiais, ir teko visas juodas darbas. Rusija tuo tarpu naudojosi situacija, rėmė Teheraną, tuo pat metu derėdamasi ir su Izraeliu, demonstruodama, esą ji yra pagrindinė arbitrė regione.

Šioje situacijoje Maskva buvo ne tik pagrindinė naudos gavėja. „Rusija negalėjo leisti, kad reikšmingai sustiprėtų Irano įtaka Sirijai. Rusija ketino sustiprinti JAV akyse savo kaip tarptautinės tarpininkės statusą. Tačiau tai nepavyko. Šiandien B. al Assadas kontroliuoja tik 60–65 proc. Sirijos teritorijos. Šiaurinę šalies dalį kontroliuoja Turkija. Atskirus rajonus kontroliuoja „Islamo valstybės“ ir kitų grupuočių smogikai. Labai sunku Siriją pavadinti visaverte šalimi“, – dėstė ekspertė.

Bandydamas nutraukti ginklų „Hezbollah“ tiekimo grandinę Izraelis atakuoja aerodromus Sirijoje, tačiau Irano lėktuvai buvo pastebėti rusų armijos kontroliuojamoje Chmeimimo bazėje Sirijoje. S. Shine pritaria hipotezei, kad ji tapo nauja ginklų „Hezbollah“ tiekimo stotele.

Įtakos tinklas

Prieš aštuonerius devynerius metus husitai Jemene sukėlė pilietinį karą, siekdami sustiprinti savo įtaką šalyje. Saudo Arabija parėmė Jemeno režimą, sukūrė antihusitų koaliciją. Šia situacija ir vėl pasinaudojo Iranas.

„Husitai – ginkluota šiitų mažumos grupuotė. Iranas pradėjo remti juos ginklais. Aštuonerius metus husitai raketomis reguliariai apšaudė Saudo Arabijos teritoriją. Taigi, matome Irano pėdsakus Bagdade, Beirute, Damaske ir Sanoje“, – jau penkis dešimtmečius ajatolos Ali Chamenėjaus valdomos šalies įtaką regione vardijo ekspertė.

Prie šių šalių dar reikia pridėti „Hamas“ ir „Islamo džihadą“, veikiančius Gazos Ruože, Judėjos ir Samarijos teritorijoje.

„Mes kovojame Gazos Ruože. Judėjoje ir Samarijoje taip pat yra tam tikras mūsų armijos aktyvumas, tačiau padėtis daugmaž rami. Ir tai kelia nerimą „Hamas“ ir Iranui. Stebime ginklų kontrabandos bandymus į Judėją ir Samariją, siekiant, kad ten atmosfera įkaistų“, – sakė ekspertė.

S. Shine manymu, Teheranas iš anksto nežinojo tikslaus spalio 7-osios atakos laiko – „Hamas“ vaikiausiai baiminosi, kad, perdavus informaciją į Iraną, apie ją sužinos ir Izraelio žvalgyba. Tačiau būtent Iranas pasirūpino „Hamas“ logistika, pinigais, ginklais, technologijomis, rengė instruktorius, rūpinosi bendrais Gazos Ruožo teroristų ir „Hezbollah“ mokymais.

„Dalis naujos Irano koncepcijos – karas su Izraeliu keliais frontais. „Hezbollah“, Irano milicija, Jemeno husitai – visi jie kariauja su Izraeliu. Specialiai tam Beirute yra įkurtas štabas, kuriame nuolat lankėsi visų šių organizacijų atstovai, jie konsultavosi su Irano atstovais atakos prieš Izraelį rengimo klausimais“, – sako ji.

Ar puls „Hezbollah“?

Po spalio 7-osios teroristų iš Gazos Ruožo išpuolio prieš žydų valstybę, karinė parengtis yra paskelbta ir Izraelio šiaurėje, kurią iš pietinės Libano pusės nuolat terorizuoja „Hezbollah“.

Ar Irano remiami teroristai atidarys antrą frontą ir pradės organizuotą karą su Izraeliu? Pastarąjį kartą „Hezbollah“ su Izraeliu kovojo 2006 m. Po 34 dienas trukusių kovų žuvo daugiau kaip 160 izraeliečių ir daugiau kaip 1 200 libaniečių. Konfliktas baigėsi JT Saugumo Tarybos rezoliucija, abi pusės paskelbė pergalę, tačiau nuo to laiko, pasitelkdamos atgrasymo priemones, bandė susilaikyti nuo naujų atvirų kovų.

„Hezbollah“ Irano akyse – tarsi karūnos deimantas, sako S. Shine. Tai milžiniška gerai parengta armija, kurių lyderiai dvasia artimi Irano valdovams.

Iranas stengsis pasinaudoti Rusijos patirtimi visose srityse, o Rusija modernizuos viską, ką gaus iš Irano.

„Šeichas Hassanas Nasrallah pozicionuoja save kaip Irano dvasinio lyderio Ali Khamenei atstovą Libane. Tarp Irano ir „Hezbollah“ vadovų nėra valdžios vertikalės kaip tarp vadovo ir pavaldinio. Iranas ir „Hezbollah“ – bendražygiai, jų bendros vertybės, jie tariasi ir priima sprendimus atsižvelgdami į vienas kito interesus. Šeichas Nassralah gana ilgą laiką gyvena prie sienos su Izraeliu, dalyvavo kare su Izraeliu. Irane jis laikomas autoritetingu žmogumi, kuris gerai pažįsta Izraelį. Ar „Hezbollah“ pradės karą su Izraeliu? Jei ji norėjo sukelti karą, tai turėjo padaryti spalio 8-ąją“, – mano žvalgybos ekspertė.

Kodėl vis dėlto „Hezbollah“ nepradėjo karo su Izraeliu? Žvalgybos ekspertė mano esant tris priežastis. JAV prezidento Joe Bideno dar spalio 7-ąją pasakyti žodžiai „Nedarykite“ buvęs aiškus ženklas, kad jokia šalis nesugalvotų atidaryti naujo fronto prieš Izraelį. Kad niekam nekiltų abejonės dėl J. Bideno žodžių rimtumo, Vašingtonas pasiuntė į Vidurio Rytus lėktuvnešio grupę. Antroji priežastis – Izraelis, kuris, sukrėstas spalio 7-osios tragedijos, mobilizavosi.

Susikeitė vaidmenimis

„Iranui nelabai norėjosi naudoti „Hezbollah“ jėgas ir galimybes, kad padėtų „Hamas“, – anot S. Shine, Irano sukurto ugnies žiedo tikslas – užkirsti kelią Izraelio veiksmams, jei šis ims manyti, kad Irano branduolinio ginklo programa pradėjo kelti grėsmę Izraelio Valstybės egzistavimui.

Tuo tarpu pastaroji programa yra tokioje stadijoje, kokios dar niekada nebuvo pasiekusi. „Iraną galima vadinti šalimi, kuri yra ties branduolinio ginklo sukūrimo slenksčiu visomis prasmėmis. Jei šiandien Iranas priimtų politinį sprendimą dėl urano prisodrinimo kariniams tikslams, jis pasiektų tikslą. Prireiktų tik vienos savaitės, kad būtų sukurta bomba ir mėnesio – penkioms bomboms. Pirmiausia aš kalbu apie skylančiąsias medžiagas, o pačiai bombai reikia dar kelių dalykų, kuriuos Iranas taip pat moka sukurti. Branduolinėms galvutėms sukurti Iranui reikia nuo pusės metų (jei būtų dirbama greičiau) iki pusantrų–dvejų metų, jei niekur neskubėtų“, – sako ekspertė.

Jos teigimu, branduolinis skėtis Teheranui suteiktų papildomų galimybių naudoti konvencines priemones.

Ar Rusija gali padėti paspartinti šį procesą? „Tarp Rusijos ir Irano dar niekada nebuvo tokių artimų santykių. 2015 m. Rusija buvo supervalstybė, viešpatavusi ore, o sausumoje veikė Iranas ir „Hezbollah“. Dabar – priešingai: Rusijai reikia Irano dronų. Iranas šiandien jaučiasi pakylėtai“, – apie pasikeitusią Maskvos ir Teherano jėgų pusiausvyrą sako S. Shine.

Islamo Respublikos dėka V. Putinas gali tęsti karą Ukrainoje: tiekia dronus, padėjo pastatyti dronų gamyklą Jelabugoje. Patirtį naudojant dronus Ukrainoje Teheranas panaudos tobulindamas šiuos orlaivius, kuriuos, anot S. Shine, išvys ir Vidurio Rytai.

Agentūros „Reuters“ šaltiniai skelbia, kad Iranas jau perdavė Rusijai apie 400 balistinių raketų „žemė–žemė“, tarp kurių yra trumpojo nuotolio „Fateh-110“ grupės raketų, kurios gali smogti taikiniams 300–700 km atstumu, ir didelio tikslumo ginklų. Iki šiol manyta, kad Maskva neperka balistinių raketų iš Irano baimindamasi, kad tokiu atveju Vašingtonas tiektų Ukrainai ilgojo nuotolio ATACMS raketas.

„Ar begali kas geriau būti Iranui? Iranas šiandien ne tik jaučiasi esąs lygus su Rusija – jis pasijautė visateisiu klubo, kuriame yra Rusija, Kinija, Šiaurės Korėja, nariu“, – sako žvalgybos ekspertė.

Ji atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų faktorių. „Anksčiau mes, analitikai, rėmėmės tuo, kad Rusija nesuinteresuota, jog Iranas turėtų branduolinį ginklą. Tačiau situacija pasikeitė iš esmės. Žinoma apie ilgametį Rusijos ir Irano mokslininkų, dirbančių Bušero atominėje elektrinėje, bendradarbiavimą. Izraelio žvalgyba atsekė duomenis apie rusų mokslininką, kuris konsultavo Iraną urano sodrinimo kariniais tikslais klausimais“, – anot ekspertės, abiejų šalių bendradarbiavimas jau peržengė tik karinių klausimų ribas.

Abiem šalims taikomos sankcijos, abi atlieka barterinius mainus, bendradarbiauja ekonomikos, prekybos, bankų, kibernetinio saugumo srityse. „Iranas stengsis pasinaudoti Rusijos patirtimi visose srityse, o Rusija modernizuos viską, ką gaus iš Irano“, – sako ekspertė.