„Deramės su pirmaujančiomis pasaulio valstybėmis, kurios suteiktų Ukrainai pasitikėjimo saugumu ateinantiems dešimtmečiams“, – trečiadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. Tai buvo viena iš temų, aptartų sekmadienį vykusiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime, kuriame Ukraina dalyvavo pirmą kartą.

„Tai pirmas kartas mūsų valstybės istorijoje, kai įmanoma patvirtinti tokias garantijas. Ne kokį nors memorandumą, ne kokį nors deklaruojamą norą dėl kokio nors kurso, o konkrečias garantijas“, – sakė V. Zelenskis. Tai būtų „ne tik teisiškai reikšminga, bet ir užrašyta taip, kad būtų aišku: tiksliai ką, tiksliai kas ir tiksliai kaip mums garantuoja“, – pridūrė V. Zelenskis.

Vienas iš Rusijos reikalavimų, siekiant nutraukti ginkluotus karo veiksmus, yra aiškus Ukrainos įsipareigojimas laikytis politinio neutralumo, dėl kurio šalis siekia tvirtų tarptautinių saugumo garantijų.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Suomijos prezidentas paaiškino Rusijai, kodėl jo šalis ketina stoti į NATO

Suomijos ketinimą stoti į NATO nulėmė Rusijos veiksmai, konkrečiai – jos plataus masto įsiveržimas į Ukrainą vasario 24 d.

Tai trečiadienį pareiškė Suomijos prezidentas Saulis Niinistö, praneša leidinys „Insider“.

„Jei Suomija artimiausiu metu įstos į NATO, o Rusijai kils klausimų, kodėl, mano atsakymas būtų toks: „Jūs tai paskatinote – pažvelkite į veidrodį“, – sakė Suomijos valstybės vadovas Helsinkyje per spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu.

Pasak S. Niinistö, reikalaudama, kad Suomija nestotų į Aljansą, Rusija manė, kad jo šalis „neturi savo valios“.

„Mums stojimas į NATO nebūtų prieš ką nors – mes norėtume maksimaliai padidinti savo saugumą“, – paaiškino Suomijos prezidentas. Jis taip pat pabrėžė, jog suvokimas, kad reikia stoti į NATO, atėjo kartu su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą: tai pakeitė situaciją ir parodė, kad Rusija yra „pasirengusi pulti kaimyninę šalį“.

Ukrainos policija nuo karo pradžios sulaikė 750 diversantų

Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios demaskuotos 88 diversantų ir žvalgų grupės, sulaikyta 750 žmonių, prisidėjusių prie diversinės veiklos.

Tai per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos nacionalinės policijos departamento viršininkas Oleksijus Sergejevas.

„Nuo karo pradžios demaskuotos 88 diversantų ir žvalgų grupės, sulaikyta 750 žmonių, susijusių su diversine veikla. Iš jų 676 perduoti Ukrainos saugumo tarnybos institucijoms“, – sakė jis.

O. Sergejevo duomenimis, Ukrainos nacionalinės policijos tyrėjai iškėlė 484 baudžiamąsias bylas už kolaboravimą su okupantais. Įtarimai jau pateikti 72 asmenims.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

U. von der Leyen: Rusija kelia didžiausią tiesioginę grėsmę tarptautinei tvarkai

Tokijuje viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, kelia „didžiausią tiesioginę grėsmę“ tarptautinei tvarkai.

Po susitikimo su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida (Fumiju Kišida), kuriame dalyvavo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), ji sakė, kad „Rusija, vykdydama barbarišką karą prieš Ukrainą ir sudarydama nerimą keliantį paktą su Kinija, šiandien kelia didžiausią tiesioginę grėsmę pasaulio tvarkai“.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra ne tik Europos reikalas; jis supurto tarptautinės tvarkos, taip pat ir Azijoje, pagrindą.

Aukščiausi Europos Sajungos pareigūnai atvyko į Tokiją dalyvauti kasmetinėse derybose, kurios vyksta didžiajai daliai tarptautinės bendruomenės telkiant jėgas spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje, taip pat augant susirūpinimui dėl Kinijos vaidmens.

„Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra ne tik Europos reikalas; jis supurto tarptautinės tvarkos, taip pat ir Azijoje, pagrindą. Tai negali būti toleruojama“, – sakė F. Kishida, kurio vyriausybė prisijungė prie griežtų sankcijų Maskvai, įskaitant sankcijas energetikos srityje.

Darbotvarkėje taip pat buvo klausimai dėl vis agresyvesnės Pekino pozicijos Azijoje, ES siekiant imtis svarbesnio vaidmens priešinantis Kinijai.

„Mūsų bendradarbiavimas Ukrainoje yra labai svarbus Europoje, tačiau jis taip pat svarbus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, be to, norime giliau konsultuotis dėl agresyvesnės Kinijos“, – savo ruožtu sakė Ch. Michelis.

„Manome, kad Kinija turi ginti daugiašalę sistemą, kuri jai buvo naudinga vystant savo šalį“, – pridūrė jis.

U. von der Leyen sakė, kad ES ir Japonija stiprina bendradarbiavimą, be kita ko, pradėdamos pirmąją Europoje skaitmeninę partnerystę, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama konkurencingumui ir saugumui šioje srityje.

Ji nurodė, kad abi šalys taip pat sieks „įvairinti ir stiprinti tiekimo grandines“.

„Tai svarbu, nes yra medžiagų ir technologijų, kurios tapo labai svarbios mūsų ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, puslaidininkiai“, – sakė U. von der Leyen.

„Turime turėti galimybę pasikliauti patikimomis tiekimo grandinėmis“, – pridūrė EK pirmininkė.

Investicijos į infrastruktūrą

Japonija ir ES stengiasi stiprinti ryšius, įskaitant 2019 metais sudarytą svarbų prekybos susitarimą, o Tokijas nukrypo nuo ankstesnio diplomatinio kurso ir užėmė tvirtą poziciją Ukrainos klausimu.

Tokijas taiko sankcijas Rusijos įmonėms ir pareigūnams, siunčia humanitarinę ir finansinę pagalbą Ukrainai ir prisijungė prie Didžiojo septyneto (G-7) įsipareigojimo palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos importo arba jį uždrausti.

Tačiau Japonija nesiėmė priemonių dėl rusiškų dujų, nes yra priklausoma nuo energijos importo.

Vėliau ketvirtadienį U. von der Leyen ir Ch. Michelis turėtų surengti darbo pietus su F. Kishida, o penktadienį EVT pirmininkas apsilankys Hirošimoje.

F. Kishida sakė, kad su ES lyderiais bus aptarta įtampa Pietų ir Rytų Kinijos jūrose, kur, kaip būgštauja Tokijas, Pekinas vis dažniau bando pareikšti pretenzijas į ginčijamas teritorijas.

Be to, jau seniai baiminamasi, kad Pekinas gali perimti Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga, kontrolę.

Ch. Michelis sakė, kad su Japonijos lyderiu aptarė „būdus, kaip sustiprinti mūsų bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje“. Jis pažymėjo, kad Japonija yra vienintelė Azijos šalis, konkrečiai paminėta plane, kuriuo siekiama iki 2030 metų sustiprinti ES saugumo ir gynybos politiką.

U. von der Leyen taip pat paragino bendradarbiauti regiono infrastruktūros srityje, tuo netiesiogiai užsimindama apie Pekiną, kuris savo projektais, kartais kritikuojamais kaip „skolų spąstai“, siekia sustiprinti aljansus regione ir už jo ribų.

„Investicijų poreikis didžiulis, o galimybės ribotos. Labai dažnai už jas tenka mokėti kainą, kurios neturėtų mokėti nė viena šalis, pavyzdžiui, kai kėsinamasi į jos suverenitetą“, – sakė ji.

Prorusiški programišiai nusitaikė į Italijos institucijų interneto svetaines

Prorusiški programišiai atakavo kelių Italijos institucijų, įskaitant Gynybos ministeriją ir Senatą, interneto svetaines, trečiadienį pranešė žiniasklaida.

Gynybos ministerijos interneto svetainė buvo „tvarkoma“, o Senato interneto svetainė buvo neprieinama, tačiau praėjus kelioms valandoms po išpuolio abi vėl pradėjo veikti.

Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ teigė, kad prokremliška grupuotė „Killnet“ prisiėmė atsakomybę už kibernetinę ataką, kuri, kaip pranešama, nepažeidė infrastruktūros, tačiau apsunkino prieigą prie kelių interneto svetainių, įskaitant Nacionalinio sveikatos instituto tinklalapį.

Naujienų agentūra AGI pranešė, kad programišiai nesėkmingai bandė įsilaužti į „Eurovizijos“ dainų konkurso svetainę.

Praėjusį mėnesį „Killnet“ taikėsi į Rumunijos vyriausybės svetaines dėl Bukarešto paramos Rusijos užpultai Ukrainai, teigia šalies nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra.

Rumunijos žvalgybos tarnyba teigė, kad grupuotė taip pat taikėsi į oficialias JAV, Lenkijos, Čekijos, Estijos ir NATO interneto svetaines.

2021 metų rugpjūtį Romos regione įvyko plataus masto kibernetinė ataka, dėl kurios žmonės nebegalėjo užsiregistruoti vakcinacijai nuo COVID-19.

Ukraina rengiasi pirmajam karo nusikaltimų teismui dėl Rusijos invazijos

Ukraina surengs pirmąjį teismo procesą dėl karo nusikaltimų per tebesitęsiančią Rusijos invaziją, per kurį prieš teismą stos 21 metų rusų karys, trečiadienį pranešė šalies generalinė prokurorė.

Vadimas Šišimarinas kaltinamas vasario 28 dieną nužudęs neginkluotą 62 metų civilį, rašoma generalinės prokurorės Irynos Venediktovos biuro išplatintame pranešime.

Pasak pranešimo, V. Šišimarinas pro automobilio langą šovė iš automato į civilį, kad šis nepraneštų apie rusų karių grupę.

Kai buvo atakuota rusų pajėgų kolona, V. Šišimarinas ir dar keturi kartu sprukę kariai šalia Čupachivkos kaimo pavogė automobilį, priduriama pranešime.

Civilis, kurio tapatybė neįvardijama, važiavo dviračiu kelio pakraščiu netoli savo namų, nurodė prokuratūra.

„Vienas iš kariškių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis nepraneštų apie juos“, – rašoma pareiškime.

Vienas iš kariškių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis nepraneštų apie juos.

„Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – priduriama jame.

Suimtam rusų kariui gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

I. Venediktova nepranešė, kada prasidės teismo procesas.

Jos biuras paskelbė V. Šišimarino nuotrauką, tačiau nepateikė informacijos, kaip jis buvo sulaikytas ir kas nutiko kartu su juo buvusiems kariams.

Prokuratūroje užregistruota daugiau kaip 10 700 įtariamų karo nusikaltimų. Jų padarymu įtariami 622 asmenys.

Kyjivas ir Vašingtonas ne kartą kaltino Rusijos pajėgas įvykdžius karo nusikaltimų per vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją.

Dėl karo savo namus paliko beveik 6 mln. ukrainiečių, daugelis kurių pasakoja patyrę kankinimus, seksualinį smurtą ir beatodairišką niokojimą.

Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai pasiuntė į Ukrainą karo nusikaltimų tyrėjus, kad jie padėtų vietos ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo komandoms, tiriančioms galimus masinius žiaurumus, įskaitant civilių žudynes šalia Kyjivo esančioje Bučoje, kur balandžio 2 dieną buvo aptikta mažiausiai 20 kūnų.

Bulgarija skelbia susitarusi su JAV dėl dujų tiekimo mažesnėmis nei rusiškos kainomis

Bulgarija susitarė dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo iš JAV mažesnėmis kainomis po išdujinimo nei Rusijos vamzdynais eksportuojamų, skelbia „Bulgarian News Agency“, remdamasi vyriausybės spaudos tarnyba.

Pranešama, jog  susitarimą dėl JAV SGD tiekimo nuo ateinančio mėnesio Vašingtone pasiekė Bulgarijos premjeras Kirilas Petkovas ir JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris).

„Susitarta, kad SGD į Bulgariją bus pradėtos tiekti nuo birželio mėnesio mažesnėmis nei „Gazprom“ kainomis“, – teigiama pranešime.

Konkretūs skaičiai jame nepateikiami.

Tikėtina, kad Bulgarija SGD iš Jungtinių Valstijų importuos per terminalą Graikijoje.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Rusija nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai, taip pat ir Lenkijai, atsisakiusioms vykdyti Kremliaus vienašališką reikalavimą už jas mokėti rubliais. Europos Komisija įspėjo, kad Rusija taip gali pasielgti ir su kitomis ES valstybėmis narėmis, paragino šiam šantažui nepasiduoti ir pažadėjo, jog ES atsakas į „Gazprom“ veiksmus bus „neatidėliotinas, vieningas ir koordinuotas“.

V. Klyčko: Rusija bet kurią akimirką gali užpulti Kyjivą

Rusija neatsisako savo plano užimti Kyjivą, CNN kalbėjo miesto meras Vitalijus Klyčko. Jo teigimu, neįmanoma užtikrinti grįžtančių sostinės gyventojų saugumo.

Meras taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos galimybės panaudoti taktinius branduolinius ginklus. Pasak V.Klyčko, Ukrainos sostinė tebėra pagrindinis Rusijos taikinys. Jis įspėja namo grįžtančius Kyjivo gyventojus būti atsargius.

„Kol Ukrainoje vyksta karas, negalime suteikti garantijų nė vienam ukrainiečiui. Rusijos Federacijos puolimas gali įvykti bet kurią sekundę“, – sakė V.Klyčko.

„Šiuo metu svarbiausias prioritetas yra saugumas. Taip, žinoma, mes nerimaujame ir tikimės, kad mūsų kariuomenė mus saugo, tačiau vis dar yra rizika, ir be mūsų partnerių, be JAV ir Europos šalių, mes negalime išgyventi“, – sakė meras.

Lenkijos ambasada Maskvoje aplieta raudonais dažais

Nežinomi užpuolikai trečiadienį raudonais dažais apliejo Lenkijos ambasados Maskvoje pastatą, o Rusija pareikalavo, kad Varšuva oficialiai atsiprašytų dėl, jos teigimu, „pasibaisėtino“ išpuolio prieš jos ambasadorių.

Pirmadienį Varšuvoje proukrainietiškai nusiteikę aktyvistai apliejo Rusijos ambasadorių Lenkijoje Sergejų Andrejevą raudonais dažais, šiam atvykus į sovietų karių kapines padėti gėlių minint vadinamąją Pergalės dieną.

Šie incidentai įvyko Maskvos karui Ukrainoje tęsiantis jau trečią mėnesį.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Lenkijos ambasadorių Krzysztofą Krajewskį (Kšyštofą Krajevskį) dėl „pasibaisėtino“ išpuolio ir pareikalavo „oficialaus atsiprašymo“ iš šalies vadovybės.

„Sprendimas dėl tolesnių veiksmų bus priimtas atsižvelgiant į Varšuvos reakciją į mūsų reikalavimus“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Tą pačią dieną raudonais dažais buvo aplietas Lenkijos ambasados Maskvoje pastatas.

„Ponas ambasadorius Krzysztofas Krajewskis patvirtino, kad toks incidentas įvyko“, – lenkų naujienų agentūrai PAP sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina (Lukašas Jasina).

Jis pridūrė, kad ambasadorius laukė atvykstant policijos.

Lenkų užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas (Marcinas Pšydačas) žurnalistams Vašingtone sakė, kad jei Lenkijos ambasados pastatas iš tiesų buvo aplietas dažais, Varšuva tikisi, kad Rusija išsiaiškins šį klausimą ir suras kaltininkus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) pirmadienį Rusijos ambasadoriaus apliejimą raudonais dažais pavadino incidentu, kurio neturėjo įvykti.

Lenkija priėmė šimtus tūkstančių pabėgėlių iš kaimyninės Ukrainos, rusų prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus karius į provakarietišką šalį.

Apgultų Mariupolio gynėjų vadas prašo Elono Musko pagalbos

Ukrainos pietinio Mariupolio uostamiesčio gynėjų vienas iš vadų trečiadienį tiesiogiai kreipėsi į turtingiausią pasaulio žmogų Eloną Muską (Iloną Maską) prašydamas pagalbos.

Trečią mėnesį trunkantis Rusijos karas Ukrainoje sugriovė strateginę reikšmę turintį uostamiestį, kur rusų pajėgų apsiausti ukrainiečiai po savaites trukusių kruvinų kovų tebesipriešina įsitvirtinę didžiulėje metalurgijos gamykloje „Azovstal“.

36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas Serhijus Volyna sakė susikūręs paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“ vien tam, kad galėtų susisiekti su E. Musku.

„Žmonės sako, kad atvykot iš kitos planetos išmokyti žmonių tikėti tuo, kas neįmanoma, – E. Muskui parašė S. Volyna. – Mūsų planetos šalia, nors aš gyvenu ten, kur beveik neįmanoma išgyventi. Padėkite mums išvykti iš „Azovstal“ į kokią nors tarpininkaujančią šalį. Jei ne jūs, tai kas?“

Padėkite mums išvykti iš „Azovstal“ į kokią nors tarpininkaujančią šalį. Jei ne jūs, tai kas?“

S. Volyna paragino „kiekvieną žmogų Žemės planetoje“ padėti pasiekti, kad E. Muskas pamatytų prašymą.

Anksčiau šią savaitę Kyjivas pranešė, kad „Azovstal“ teritorijoje, sovietiniais laikais įrengtame tunelių ir bunkerių labirinte, yra per tūkstantį ukrainiečių karių ir kad daug jų yra sužeisti.

Moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės buvo evakuoti iš Mariupolį kontroliuojančių rusų pajėgų apaustos gamyklos per Jungtinių Tautų ir Raudonojo Kryžiaus koordinuotą humanitarinę misiją.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, „Twitter“, kurį E. Muskas siekia nupirkti už 44 mlrd. dolerių (41,7 mlrd. eurų), vartotojų skaičius smarkiai išaugo – žmonės šiuo socialiniu tinklu naudojasi ieškodami naujienų ir pagalbos, nurodo kompanija.

Daugiau kaip 92 mln. sekėjų turintis E. Muskas per šią platformą yra pakvietęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į „dvikovą“ dėl Ukrainos.

Anksčiau „Tesla“ vadovas, kuris yra gimęs Pietų Afrikoje, sureagavo į Kyjivo prašymą ir įjungė „Starlink“ internetą Ukrainoje, nusiuntė įrangos, padedančios palaikyti ryšį Rusijos karinių atakų paveiktuose rajonuose.

Rusija įvedė sankcijas „Gazprom“ padaliniams Vakaruose

Rusija įvedė sankcijas „Gazprom“ padaliniams ir kitiems su šia valstybine energetikos milžine susijusiems subjektams Vakaruose.

Remiantis trečiadienį paskelbtu dekretu, „Gazprom“ nebeleidžiama bendradarbiauti su 31 subjektu JAV, Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Europos Sąjungoje (ES). Daugiausiai paveikti dujų saugyklų operatoriai ir, pavyzdžiui, įmonė, prižiūrinti dujotiekio „Jamal“ ruožą Lenkijoje. Rusija prieš tai jau nutraukė dujų tiekimą šiai šaliai.

Į sankcijų sąrašą taip pat įtrauktas „Gazprom“ padalinys Vokietijoje „Gazprom Germania“. Berlynas vėliau pranešė vertinąs, kaip šios sankcijos paveiks dujų tiekimo srautus. Federalinės ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos atstovė spaudai nurodė, kad „krizinė dujų komanda atidžiai stebi dabartinę situaciją. Šiuo metu dujų tiekimo saugumas yra užtikrintas, jis nuolat vertinamas“.

„Gazprom“ yra didžiausia Vokietijos dujų tiekėja.

„The Washington Post“: JAV pateikia Ukrainai ne visą žvalgybinę informaciją

Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Jungtinėse Valstijose buvo parengtos dalijimosi žvalgybos duomenimis su Ukraina taisyklės. Kaip praneša laikraštis „The Washington Post“, šis žingsnis buvo žengtas siekiant išvengti dar didesnės įtampos santykiuose su Rusija.

Amerikos žvalgybos darbuotojams skirtoje instrukcijoje nurodoma, kokio pobūdžio informacija negali būti teikiama Ukrainai.

Pavyzdžiui, Ukrainai negalima perduoti žvalgybos duomenų, kurie jai padėtų atakuoti objektus Rusijos teritorijoje. Draudimo tikslas – neleisti, kad JAV taptų atakų, kurias Ukraina gali surengti Rusijoje, dalyve.

Šiuo metu Vašingtonas teikia Kyjivui informaciją apie Rusijos pajėgų buvimo vietą ir judėjimą, kurią Ukraina gauna realaus laiko režimu, palydovines nuotraukas ir ataskaitas, surinktas iš konfidencialių šaltinių.

Be to, JAV pareigūnams uždrausta teikti Ukrainai išsamią informaciją, kuri jai padėtų neutralizuoti aukščiausius Rusijos karinės vadovybės narius, tarp jų – generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu.

Šis draudimas netaikomas Rusijos generolų atžvilgiu. Bet, pasak aukšto JAV pareigūno, nuspręsta neteikti informacijos ir apie jų buvimo vietą Ukrainoje.

Kremlius: Suomijos stojimas į NATO – neabejotina grėsmė Rusijai

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad kaimyninės Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, šios šalies lyderiams paskelbus, kad jie remia Helsinkio prisijungimą prie JAV vadovaujamo gynybos aljanso.

„NATO plėtra ir Aljanso artėjimas prie mūsų sienų nedaro pasaulio ir mūsų žemyno stabilesnio ir saugesnio“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Paklaustas, ar Suomijos narystė NATO keltų grėsmę Rusijai, D. Peskovas atsakė: „Neabejotinai.“

„Viskas priklausys nuo to, kaip vyks šis procesas, kiek karinė infrastruktūra priartės prie mūsų sienų“, – pabrėžė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu perspėjo, kad Maskva bus „priversta imtis atsakomųjų priemonių – karinių ir techninių bei kitokių – kad pašalintų kylančias grėsmes savo nacionaliniam saugumui“.

Ministerija apkaltino NATO siekiu sukurti „dar vieną karinės grėsmės mūsų šaliai flangą“.

„Helsinkis turėtų suvokti savo atsakomybę ir tokio žingsnio pasekmes“, – pabrėžė URM.

Suomijos pasirinkimas

Anksčiau ketvirtadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.

„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – priduriama jame.

Pareiškime taip pat sakoma, kad reikėjo duoti laiko parlamentui ir visuomenei išsakyti savo poziciją šiuo klausimu.

„Reikėjo laiko užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija“, – nurodoma jame.

Šio sprendimo išvakarėse Suomijos prezidentas S. Niinisto pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė invaziją į Ukrainą vasarį pradėjusi Rusija perspėjo to nedaryti.

Jis atkreipė dėmesį, kad saugumo padėtis Europoje iš pagrindų pasikeitė, nes Maskva anksčiau laikydavo prie jokių karinių blokų nesišliejusias Suomiją ir Švediją „stabilizuojančiu“ veiksniu Baltijos jūros regione.

„Tačiau tuomet, praeitų metų pabaigoje, jie pareiškė, kad Suomijai ir Švedijai negalima įstoti į NATO. Jie pareikalavo, kad NATO nepriimtų naujų narių. Rusija iš tikrųjų pareiškė, kad jūs neturite savo valios“, – aiškino S. Niinisto.

Tai buvo „milžiniškas pokytis“, pažymėjo prezidentas.

Visuomenės nuomonės pokyčiai

Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos politikų ir visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų.

Visuomenės nuomonė  po vasario 24-osios smarkiai pakito.

Trečiadienį Suomijos parlamento Gynybos komitetas taip pat priėjo prie išvados, kad narystė NATO būtų „geriausias pasirinkimas“ šalies saugumui garantuoti, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pablogėjus saugumo padėčiai Europoje.

Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių pritaria narystei Aljanse.

Tolesni žingsniai

Kaimyninė Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Aljanso, todėl tikimasi, kad abi šalys vienu metu pateiks paraiškas dėl narystės. Švedijos premjerės Magdalena Andersson (Magdalenos Anderson) valdančioji Socialdemokratų partija poziciją dėl stojimo į NATO paskelbs sekmadienį.

Daugelis prognozuoja, kad abi šalys prašymus priimti į bloką pateiktų vienu metu.

Suomija ir Švedija jau seniai bendradarbiauja su NATO, todėl tikėtina, kad jų prisijungimas prie bloko ilgai netruktų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad Suomijos stojimas būtų „sklandus ir spartus“.

„Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu [Sauli] Niinisto (Sauliu Nyniste) patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

Kitas Suomijos žingsnis – sekmadienį numatytas prezidento ir ministrų užsienio ir saugumo politikos komiteto – institucijos, kurią sudaro prezidentas, vyriausybės vadovas ir ne daugiau kaip šeši ministrai – posėdis.

Komitetas turi priimti oficialų sprendimą pateikti paraišką, o tada šis pasiūlymas bus pateiktas parlamentui.

Kai šalis oficialiai pateiks paraišką dėl stojimo į NATO, ją turės ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai. Šis procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) antradienį sakė manąs, kad Suomija visateise NATO nare galėtų tapti ne anksčiau kaip spalio pradžioje.

„NATO generalinis sekretorius yra sakęs, kad šis procesas užtruks nuo keturių iki dvylikos mėnesių. Mano asmenine nuomone, terminas būtų artimesnis keturiems, o ne dvylikai mėnesių“, – sakė P. Haavisto.

Suomija turi 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną su Rusija ir daugelį dešimtmečių laikėsi karinio neutralumo politikos.

1939 metais į šalį įsiveržė Sovietų Sąjunga.

Per vadinamąjį Žiemos karą suomiai įnirtingai priešinosi, bet galiausiai Helsinkis buvo priverstas pagal taikos sutartį su Maskva užleisti Rusijai didelę dalį savo rytinės Karelijos srities.

Suomių gynybos ministras Antti Kaikkonenas (Antis Kaikonenas) ketvirtadienį savo tinklaraštyje išreiškė viltį, kad Švedija prieis tokią pačią išvadą ir kad „galėsime paprašyti narystės kartu“.

Švedų užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) sakė, kad „Suomijos sprendimas, savaime suprantama, Švedijai labai svarbus“. Ji pridūrė, kad Stokholmas savo sprendimą taip pat „greitai“ paskelbs.

Ukraina praneša apie naujus aviacijos smūgius Mariupolio gamyklai „Azovstal“

Ukrainos kariškiai pranešė, kad Rusijos pajėgos tęsia aviacijos smūgius Mariupolio gamyklai „Azovstal“ ir miestelių Ukrainos rytuose puolimą.

78-osios karo dienos pranešime Ukrainos Generalinis štabas taip pat nurodė, kad rusų pajėgos iš artilerijos pabūklų ir granatsvaidžių apšaudė ukrainiečių karius Zaporižios kryptimi. Zaporižia yra tapusi priebėga iš Mariupolio bėgantiems civiliams.

Generalinis štabas nedetalizavo naujausių veiksmų „Azovstal“ teritorijoje ir aplink ją.

Pasak Ukrainos kariuomenės, rusų artilerija taip pat apšaudė ukrainiečių junginius į šiaurę nuo Charkivo miesto šalies šiaurės rytuose. Be to, Generalinis štabas pranešė apie rusų smūgius šiauriniuose Černihivo ir Sumų regionuose.

Ukrainos kariuomenė paminėjo savo „dalinę sėkmę“ Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse, kur nuo pat karo pradžios nuolat vyksta mūšiai. Nurodoma, kad ukrainiečių pajėgos atrėmė devynias rusų atakas ir sunaikino kelis dronus bei karines transporto priemones.

Nepriklausomai šios informacijos patvirtinti neįmanoma.

Ukraina nori, kad jai būtų rezervuota vieta ES

Ukraina nori, kad jai būtų rezervuota vieta Europos Sąjungoje, net jei visapusiškai narystei pasiekti gali prireikti daug laiko, ketvirtadienį lankydamasis Berlyne sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Kalbame ne apie kuo greitesnę Ukrainos narystę ES. Tačiau mums labai svarbu, kad Ukrainai būtų rezervuota ši vieta“, – sakė jis vokiečių transliuotojui ARD.

„Dažnai girdime, kad Ukraina priklauso Europai, priklauso Europos šeimai, o dabar reikia šią vietą rezervuoti“, – pridūrė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

Dažnai girdime, kad Ukraina priklauso Europai, priklauso Europos šeimai, o dabar reikia šią vietą rezervuoti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) anksčiau šią savaitę įspėjo, kad tokiai kandidatei kaip Ukraina prireiks „dešimtmečių“, kad įstotų į ES.

Vietoj to E. Macronas pasiūlė sukurti platesnę Europos politinę bendruomenę, kuri apimtų tokias nares kaip Ukraina ar Britanija po „Brexito“.

Į Vokietiją atvykęs susitikti su šalies politiniais lyderiais, taip pat dalyvauti derybose su kolegomis iš Didžiojo septyneto (G-7), D. Kuleba sakė, kad aptars tolesnes sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Kita svarbi tema, pasak ministro, bus kova su pasauliniu maisto trūkumu, kurį sukėlė karas.

Rusija apšaudė kelis Ukrainos regionus, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų

Rusijai apšaudžius Ukrainos Černihivo ir Sumų sritis bei Zaporižią, mažiausiai keturi žmonės žuvo, o dar keliolika buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Per naktį suduotą oro smūgį Černihivo regione esančiam Novhorodui-Siverskiui žuvo trys žmonės ir 14 buvo sužeisti.

Sugriauta mokykla ir gimnazija, apgadinti administraciniai pastatai.

Pasak bendruomenės pirmininkės Liudmylos Tkačenko, „priešo taikiniai buvo mokyklos, tuo pat metu buvo apgadinti netoliese esantys pastatai: (...) kultūros namai, ligoninė, medicinos kolegijos bendrabutis“.

Zaporižios srities karinė administracija savo ruožtu informavo apie Zaporižios miestui suduotą raketinį smūgį.

„Šiandien, gegužės 12 dieną, apie 10 val., Rusijos kariai paleido sparnuotąją raketą į Zaporižios miestą“, – sakoma pranešime.

Remiantis pirmine informacija, dega privatus pastatas, aiškinamasi, ar yra nukentėjusiųjų.

Tuo metu Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba platformoje „Telegram“ pranešė apie Rusijos kariuomenės sunkiosios artilerijos smūgį Sumų srityje. Ten žuvo vienas žmogus.

Vokietijos vicekancleris: Vokietija gali išgyventi žiemą be rusiškų dujų

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) pareiškė, kad kitą žiemą Vokietija galėtų apsieiti be rusiškų gamtinių dujų.

„Jei mes iki metų pabaigos visiškai užpildysime saugyklas, jei du iš keturių mūsų išnuomotų SGD laivų bus prijungti prie tinklo ir jei rimtai pataupysime energiją, tuomet, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą, galėtume kaip nors išgyventi žiemą“, – interviu leidiniui „Wirtschaftswoche“ sakė R. Habeckas.

Jis dar kartą paragino Vokietijos gyventojus taupyti energiją.

„Vartojimo mažinimas – alfa ir omega dujų atveju. Jei per artimiausius dvejus metus pramonėje ir privačiuose namų ūkiuose sutaupysime 10 proc., tai bus lemiamas veiksnys neatsidurti krizinėje situacijoje. Kiekvienas turėtų prisidėti. Didesnis taupymas yra rimta priemonė prieš Putiną“, – sakė Vokietijos vicekancleris.

Pasak R. Habecko, du iš keturių Vokietijos išsinuomotų plaukiojančių suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų atsvertų beveik ketvirtadalį iš Rusijos vamzdynais importuojamų dujų. Kartu ministras įspėjo apie didelę ekonominę riziką, kuri kiltų Rusijai nutraukus tiekimą.

Net jei numatytos sąlygos bus įvykdytos, dujų kainos neabejotinai labai smarkiai išaugs, o saugyklos žiemos pabaigoje bus ištuštintos.

„Net jei numatytos sąlygos bus įvykdytos, dujų kainos neabejotinai labai smarkiai išaugs, o saugyklos žiemos pabaigoje bus ištuštintos“, – paaiškino jis.

Vokietija yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų importo, todėl raginimai įvesti embargą joms kelia nevienareikšmišką reakciją šalyje. Remiantis Vokietijos ekonomikos ministerijos naujausiais duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų sumažėjo nuo 55 proc. iki 35 procentų. Berlynas tikisi iki 2024-ųjų vasaros šį rodiklį palaipsniui sumažinti iki 10 proc., skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 26,65 tūkst. okupantų 

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 12 d. jau neteko apie 26,65 tūkst. kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 195 tankų, 2 873 šarvuotųjų kovos mašinų, 534 artilerijos sistemų, 191 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 87 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 199 lėktuvų, 161 sraigtasparnio, 2 019 automobilių, 13 laivų, 398 dronų, 94 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Per amunicijos sprogimą Rusijos karinėje bazėje žuvo vienas žmogus

Vienas žmogus žuvo, dar keli sužeisti per sprogimą, įvykusį iškraunant amuniciją karinėje bazėje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.

Nelaimingi atsitikimai ginklų sandėliuose Rusijoje gana dažni, ypač dėl saugos reikalavimų nesilaikymo ir didelio kiekio saugyklose likusios senos amunicijos. „Dėl parako sprogimo iškraunant šaudmenis sužeisti septyni žmonės. Jų sužeidimai nedideli. Dar vienas žmogus mirė“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė šaltinis gelbėjimo tarnyboje ir pridūrė, kad auka buvo karys.

Tas pats šaltinis teigė, kad po sprogimo kilo gaisras ir buvo dedamos pastangos jį užgesinti. Vietos sveikatos ministerija pranešė, kad du iš sužeistųjų paguldyti į ligoninę dėl sunkių nudegimų. Pirminiais duomenimis, incidentą galėjo sukelti neatsargus elgesys su sprogmenimis, pranešė TASS.

A. Baerbock priims G7 užsienio reikalų ministrus karui Ukrainoje aptarti

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį konsultuosis su kolegomis iš Didžiojo septyneto (G7) išsivysčiusių šalių grupės dėl pasaulinių Rusijos karo Ukrainoje padarinių.

Viešbučio komplekse prie Baltijos jūros Šlėzvigo ir Holšteino žemėje A. Baerbock priims Kanados, Prancūzijos, Italijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos ir JAV užsienio reikalų ministrus. Vakare planuojama darbo vakarienė.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovės, derybose Vangelse taip pat dalyvaus Ukrainos ir Moldovos užsienio reikalų ministrai Dmytro Kuleba ir Nicu Popescu. Pasak atstovės, ministrai aptars energetikos, aprūpinimo maistu ir kitus karo aspektus, taip pat palies santykius su Kinija bei padėtį Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Be to, darbotvarkėje – padėtis Afganistane, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose bei bendra kova su klimato krize ir koronaviruso pandemija.

Vokietija šiuo metu pirmininkauja G7 grupei. G7 viršūnių susitikimas vyks Bavarijoje birželio 26–28 dienomis.

TEA: didėjant Rusijos izoliacijai, didelių naftos tiekimo trikdžių nebus

Didėjanti Rusijos izoliacija nesukurs didelių naftos tiekimo trikdžių, ketvirtadienį pareiškė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).

Nors TEA anksčiau buvo perspėjusi, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali lemti pasaulinius naftos tiekimo trikdžius, dabar organizacija teigia, kad Europos Sąjungos (ES) ir Didžiojo septyneto (G7) šalių planai uždrausti rusiškos naftos importą „paspartins prekybos srautų perorientavimą“ ir privers Rusiją sumažinti gavybos apimtis.

„Kitur didėjančios gavybos apimtys ir lėtesnis paklausos augimas, ypač Kinijoje, artimiausiu metu turėtų užkirsti kelią dideliam pasiūlos deficitui“, – savo kas mėnesį skelbiamoje ataskaitoje teigė TEA. Agentūra nurodė, kad balandį pasiūla sumažėjo beveik 1 mln. barelių per dieną, o antroje metų pusėje šis skaičius gali pasiekti 3 mln. barelių per dieną.

Tačiau, pasak TEA, „vis didėjančios“ gavybos apimtys JAV ir OPEC+ priklausančiose Viduriniųjų Rytų šalyse padės kompensuoti nuostolius Rusijoje.

Agentūros skaičiavimu, neįskaitant Rusijos, pasaulinės naftos gavybos apimtys nuo gegužės iki gruodžio turėtų padidėti 3,1 mln. barelių per dieną. Tuo metu pasaulinis naftos paklausos augimas antrą ketvirtį turėtų sulėtėti iki 1,9 mln. barelių per dieną.

„Gazprom“: Rusijos dujų tranzitas per Ukrainą sumažėjo beveik trečdaliu

Ketvirtadienį Rusijos dujų tranzitas per Ukrainą į Europą sumažėjo trečdaliu, Kyjivui sustabdžius tiekimą pagrindiniu maršrutu, pranešė Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“.

„Gazprom“ naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė, kad ketvirtadienį per Ukrainą transportuojamas tiekimas sudarė iš viso 50,6 mln. kubinių metrų, ankstesnę dieną jis buvo 72 mln. kubinių metrų.

Ukrainos dujotiekio operatorė GTSOU pranešė nuo trečiadienio sustabdžiusi dujų transportavimą Sochranivkos tranzito punkte, nes dabar jį kontroliuojančios Rusijos okupacinės pajėgos trukdo operacijai. Toks žingsnis žengtas, prasidėjus trečiajam Rusijos karinės kampanijos provakarietiškoje Ukrainoje mėnesiui.

Ukrainos GTSOU savo svetainėje pateikė šiek tiek kitokius skaičius, sakydama, kad ketvirtadienį tranzitu bus perduota 53 mln. kubinių metrų, o dieną prieš tai – 73 mln. kubinių metrų dujų.

Per Ukrainą eina svarbiausias rusiškų dujų tiekimo į Europą kelias, abi šalys išlaikė srautus net po to, kai vasario 24 d. Kremlius pasiuntė kariuomenę į Ukrainą. Vokietija trečiadienį pranešė, kad rusiškų dujų tiekimas per Ukrainą sumažėjo 25 procentais.

Rusijos gamtinių dujų tiekimo per Ukrainą sumažėjimas pakurstė baimę, kad ir taip didelės dujų kainos Europoje tiekimui sumažėjus dar labiau išaugs.

Gelbėjimo tarnybos: per Rusijos smūgį Ukrainos šiaurėje žuvo trys žmonės, 12 sužeista

Trečiadienį per Rusijos smūgį miestui Ukrainos šiauriniame Černihivo regione trys žmonės žuvo, dar 12 buvo sužeisti, naujienų agentūrai AFP pranešė pagalbos tarnybos.

„Po smūgio Novgorodo-Siverskio mieste trys žuvę žmonės ir 12 sužeistųjų“, – sakė atstovas.

Miestas yra šiaurės rytiniame šalies kampe, maždaug už 45 kilometrų į pietus nuo Rusijos sienos.

Černihivo gubernatorius Viačeslavas Čausas „Telegram“ kanale pranešė, kad yra „žuvusiųjų ir sužeistųjų“, tačiau skaičių nepateikė sakydamas, jog gelbėtojai ir medikai „dirba įvykio vietoje“. Jis sakė, kad smūgis suduotas naktį, pataikyta į „kritiškai svarbią infrastruktūrą“, įskaitant mokyklą, jis paskelbė smarkiai apgadintų miesto pastatų nuotraukas. „Apgriauti ir kiti administraciniai pastatai bei privatūs namai“, – sakė jis.

Anksčiau Ukrainos armija pranešė, kad Rusija „įvykdė artilerijos apšaudymą“ Černihivo srityje.

Prieš karą Novgorodas-Siverskis turėjo maždaug 15 tūkst. gyventojų. Černihivo regionas, smarkiai pultas Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje, pastarosiomis savaitėmis patyrė mažiau atakų nei kiti rytiniai regionai.

Čekija ketina patiekti Ukrainai sovietinių tankų, mainais prašo vokiškų „Leopard“

Čekija ketina patiekti Ukrainai sovietinių tankų, kurių turi šalies armija, ir veda derybas su Vokietija dėl tankų „Leopard“ pristatymo Čekijai.

Tai pareiškė Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova, praneša „rbc.ua“.

Pasak žinybos vadovės, Čekija nori perduoti Ukrainai kuo daugiau tankų iš savo atsargų. Čekija tikisi gauti iš Vokietijos tankų „Leopard“, nors ir ne pačios moderniausios versijos.

„Manau, kad mes einame teisinga linkme. Turiu omenyje tankų „Leopard“ įsigijimą“, – sakė J. Černochova.

Anot ministrės, vokiški tankai, kurių gauti nori Praha, gali būti „kažkur per vidurį“ tarp senojo „Leopard 1“ ir naujojo „Leopard 2“.

Čekijos tankų daliniuose yra 30 modernizuotų tankų T-72M4S3, o sandėliuose laikomos dar kelios dešimtys nemodernizuotų mašinų.

Ukrainos kariškiai praneša apie sunkias kovas Donbase

Rusijos pajėgos sustiprino atakas Rytų Ukrainoje ir, pasak Ukrainos kariuomenės, pasiekė tam tikrų teritorinių laimėjimų Donbaso regione.

Į rytinį regioną sutelktos didžiausios Rusijos kariuomenės pastangos nuo jos įsiveržimo vasario 24 dieną. Pasiuntęs kariuomenę, Kremlius įvardijo priežastį – apsaugoti apsišaukėliškas prorusiškas respublikas Ukrainos rytuose. Kelios dienos prieš karui prasidedant, prezidentas Vladimiras Putinas, Kyjivo pasipiktinimui, pripažino respublikas kaip nepriklausomus darinius.

„Priešas tęsia puolimo pastangas Rytinėje operacijos zonoje, siekdamas visiškai kontroliuoti Donecko, Luhansko ir Chersono sritis bei išlaikyti sausumos koridorių į laikinai okupuotą Krymą“, – sakoma Ukrainos generalinio štabo pranešime ketvirtadienį.

Pasak šio pranešimo, Rusijos atakos Donbase nukreiptos į Severodonecko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Kurachovo miestus, taip pat Rubižnę, kurios didžiąja dalį Rusijos pajėgos jau užėmė. „Severodonecko apylinkėse priešas atakuoja Kudriašivką ir Severodonecką ir iš dalies pasiekia savo tikslų“, – pripažino Ukrainos karinė vadovybė. Tikėdamasi pasistūmėti į mažą Lymano miestelį, Rusijos kariuomenė bando pastatyti pontoninius tiltus per Siverskio Doneco upę. Trečiadienio vakarą Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad pontoniniai tiltai buvo sunaikinti.

Tuo metu Maskva stiprina savo pajėgas fronto linijoje aplink Sloviansko miestą – vieną svarbiausių Rusijos puolimo Donbase taikinių. Anot pranešimo, prieš naujas atakas rajone dislokuota apie 300 papildomų Rusijos karinių transporto priemonių.

Padėtis Mariupolio uostamiestyje, kur Ukrainos kovotojai tebėra įsitvirtinę „Azovstal“ plieno gamykloje, nepasikeitė, sakoma pranešime. Taip pat pranešama, kad Zaporižios regione ir aplink Mykolajivo bei Krivy Ryho miestus šalies pietuose artilerija sukėlė gaisrus.

Ukrainos oligarcho R. Achmetovo bendrovė kasdien skiria šalies ginkluotosioms pajėgoms 1 mln. dolerių

Ukrainos oligarcho Rinato Achmetovo bendrovės SCM įmonės nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios kasdien skiria šalies ginkluotosioms pajėgoms, teritorinei gynybai ir humanitarinei pagalbai apie 1 mln. dolerių.

Pirmiausia – žmonės. Tam dabar sutelktos mūsų pastangos. Padėti žmonėms, miestams ir mūsų šaliai.

Tai ketvirtadienį pranešė „rbc.ua“, remdamasi SCM direktore ryšiams su visuomene Natalija Jemčenko.

„Pirmiausia – žmonės. Tam dabar sutelktos mūsų pastangos. Padėti žmonėms, miestams ir mūsų šaliai. Nuo karo pradžios SCM kasdien aukoja maždaug 1 mln. dolerių. Mes perduodame šiuos pinigus vyriausybei ir žmonėms kaip humanitarinę pagalbą, remiame gynybos pajėgas“, – sakė kompanijos atstovė.

Anot N. Jemčenko, SCM savininkas R. Achmetovas kaip stambiausias nacionalinis investuotojas atliks reikšmingą vaidmenį ir atstatant Ukrainą po karo.

NATO vadovas sako, kad Suomijos priėmimas bus sklandus ir greitas

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pasveikino Suomijos lyderių sprendimą pritarti stojimui į Aljansą ir pareiškė, kad galutinis narystės procesas bus „sklandus ir greitas“.

Keliomis valandomis anksčiau Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir ministrė pirmininkė Sanna Marin pareiškė paramą narystei NATO, nepaisydami Maskvos įspėjimų. Sekmadienį tikimasi oficialaus pareiškimo dėl stojimo.

„Tai suverenus Suomijos sprendimas, kurį NATO visiškai gerbia. Jei Suomija nuspręs pateikti prašymą, ji bus šiltai priimta į NATO“, – sakė J. Stoltenbergas.

V. Zelenskis sveikina Suomijos pasirengimą stoti į NATO

V. Zelenskis ketvirtadienį telefonu pasikalbėjo su Suomijos prezidentu Sauliu Niinisto ir pasveikino jo šalies pasirengimą stoti į NATO.

Kaip skelbia agentūra „Reuters“, apie tai tviteryje pranešė pats V. Zelenskis. Pasak jo, abu lyderiai pokalbio metu taip pat aptarė Ukrainos euroointegraciją ir gynybos klausimus.

Rusija naudoja energiją kaip ginklą, sako Berlynas

Maskvai paskelbus sankcijų Vakarų energetikos bendrovėms ir vėl sumažėjus vienu iš svarbių dujotiekių Europai tiekiamų dujų srautui, Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) ketvirtadienį apkaltino Rusiją naudojant energiją kaip ‚ginklą“.

„Reikia pasakyti, kad padėtis pasiekė kritišką tašką, nes energija dabar keliose srityse yra naudojama kaip ginklas“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją.

Trečiadienį Rusijos vyriausybė paskelbė potvarkį, kuriuo nustatė sankcijų 31 Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Valstijų ir Singapūro energetikos bendrovei, keršydama už Vakarų sankcijas, kurios buvo įvestos dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą.

Dauguma šių bendrovių priklauso Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ patronuojamųjų įmonių grupei „Gazprom Germania“.

Į sankcijų sąrašą įtrauktas sandorių uždraudimas, taip pat draudimas su sankcionuotomis bendrovėmis susijusiems laivams įplaukti į Rusijos uostus.

Tuo tarpu operatoriai ketvirtadienį antrą dieną iš eilės pranešė apie sumažėjusį rusiškų dujų tiekimą Europai svarbiu Ukrainos dujotiekiu.

Nuo rusiškų energijos išteklių itin priklausoma Vokietija trečiadienį sakė, kad tiekimas sumažėjo 25 proc., bet trūkumas buvo padengtas dujomis, kurios buvo importuotos iš Norvegijos ir Nyderlandų.

Didžiausia Europos ekonomika nori kuo skubiau atsikratyti šios priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių ir jau beveik atsisakė rusiškų anglių.

Tačiau atsisakyti rusiškos naftos ir dujų bus sunkiau.

Vis didėjant nuogąstavimams, kad Rusija gali staiga užsukti naftos ir dujų čiaupus, R. Habeckas pareiškė, jog Vokietija yra sutelkusi dėmesį į dujų atsargų kaupimą žiemos sezonui.

„Iki žiemos dujų saugyklos turi būti pilnos, antraip atsidursime padėtyje, kurioje mus bus galima lengvai šantažuoti“, – įspėjo jis.

O. Scholzas: Vokietija visokeriopai rems Suomijos siekį įstoti į NATO

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas „visokeriopai“ rems Suomijos siekį įstoti į NATO, šios Šiaurės valstybės vadovams pritarus neatidėliotinam prisijungimui prie gynybinio aljanso.

„Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu [Sauli] Niinisto (Sauliu Nyniste) patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė O. Scholzas.

JT pradeda tyrimą dėl įtariamų Rusijos žiaurumų Ukrainoje

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį didele balsų dauguma nubalsavo už siūlymą pradėti tyrimą dėl Rusijos karių Ukrainoje galimai įvykdytų rimtų nusikaltimų, dar labiau didindama diplomatinį spaudimą Maskvai.

Taryba 33 balsais prieš du parėmė Ukrainos pateiktą rezoliucijos projektą, kuriuo raginama ištirti pažeidimus, kaip įtariama, padarytus Kyjivo, Černihivo, Charkivo ir Sumų srityse vasario pabaigoje ir kovą, „siekiant patraukti kaltininkus atsakomybėn“.

Ukrainos kariuomenė skelbia sunaikinusi du rusų pontoninius tiltus

Ukrainos kariuomenė skelbia Rytų Ukrainos Luhansko regione sunaikinusi du Rusijos pajėgų pontoninius tiltus per Doneco upę. „Bilohorivka  atlaiko rusų šturmą, mūsų gynėjai sunaikino du pontoninius tiltus“, – ketvirtadienį „Telegram“ kanale rašė srities karinis gubernatorius Serhijus Haidajus. Esą nėra abejonių, kad netrukus bus sugriautas ir trečias tiltas.

S. Haidajus taip pat paskelbė iš dronų darytas nuotraukas, kuriose – dešimtys sunaikintų automobilių ir šarvuotos technikos.

Smūgį esą sudavė 17-osios tankų brigados iš Kryvyj Riho artileristai.  Rytiniame pranešime Ukrainos generalinis štabas konstatavo, kad priešui vis tiek pavyko persikelti per upę. S. Haidajus taip pat pripažino: „Situacija labai pablogėjo“. Esą ir toliau kyla grėsmė tiekimo maršrutui iš Bachmuto vietovės į Lisičanską ir Severodonecką.

Rusija prieš pustrečio mėnesio pradėjo karą Ukrainoje. Tikslas yra bent jau visiškai užimti Rytų Ukrainos Luhansko ir Donecko sritis. Jungtinės Tautos (JT) jau registravo apie 3 500 nužudytų civilių, tačiau spėja, kad aukų skaičiai yra daug didesni.

Lenkija suskaičiavo daugiau kaip 3,3 mln. Ukrainos karo pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios Lenkija suskaičiavo daugiau kaip 3,3 mln. Ukrainos karo pabėgėlių. Tai ketvirtadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga. Trečiadienį sieną į Lenkiją kirto 21 200 žmonių, ir tai yra 17 proc. daugiau nei para anksčiau.

Ukrainos kryptimi sieną perėjo 27 500 asmenų. Iš viso nuo karo pradžios į Ukrainą įvažiavo beveik 1,2 mln. žmonių. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai, vykstantys į teritorijas, kurias atsikovojo Ukrainos daliniai.

Nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje, o kiek iškeliavo toliau į kitas ES šalis.

Ukrainoje prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio siena.

B. Johnsonas nemano, kad santykiai su V. Putinu gali vėl normalizuotis

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas nemano, kad santykiai su V. Putinu gali vėl normalizuotis.

„Manau, kad dabar V. Putinui bus labai sunku atgailauti, – interviu radijo stočiai LBC sakė B. Johnsonas. – Turbūt nėra nieko neįmanomo, tačiau šiuo metu niekaip nematau, kad galėtume vėl normalizuoti santykius su V. Putinu.“

Pasak JK premjero, Rusijos prezidentas Ukrainoje pažeidė žmogaus teises ir tarptautinę teisę ir yra atsakingas dėl barbariško išpuolio prieš visiškai nekaltą šalį. „Jei normalizuotume santykius, padarytume tokią pat klaidą kaip 2014 m.“ po Krymo aneksijos, tvirtino B. Johnsonas.

„Tad trumpai tariant – ne. Jokio pakartotinio santykių normalizavimo, šiuo klausimu JK pozicija yra labai aiški“, – pridūrė B. Johnsonas.

Graikija perduos Ukrainai sunkiosios ginkluotės tik tada, kai iš NATO partnerių gaus panašių ginklų

Graikija, pasak gynybos ministro, tik tada perduos Ukrainai sunkiosios ginkluotės, kai mainais panašių ginklų sistemų gaus iš NATO partnerių. Tačiau šie ginklai turi būti skirti „nedelsiant“, – ketvirtadienį Graikijos parlamente sakė Nikosas Panagiotopoulosas. JAV, anot graikų žiniasklaidos, praėjusiomis dienomis pareikalavo, kad Atėnai perduotų Ukrainai, pavyzdžiui, oro gynybos sistemų.

Atėnai savo poziciją argumentuoja Turkijos grasinimais ir nuolatiniais turkų naikintuvų praskridimais virš gyvenamų Graikijos salų, pavyzdžiui, Lesbo, Chijo ir Rodo.

Graikijos salose Egėjo jūros rytinėje dalyje dislokuota daug oro gynybos sistemų, kokias naudoja ir Ukraina. Graikija balandį į Ukrainą nusiuntė šautuvų ir prieštankinių ginklų, taip pat amunicijos ir medicinos prekių.

D. Kuleba: Europa turi išjungti energetinį deguonį Rusijai

Europa turi užbaigti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų ir išjungti „energetinį deguonį“ Maskvai, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, pridurdamas, kad Maskva pasirodė esanti nepatikima tiekėja.

„Šis energetinis deguonis Rusijai turi būti išjungtas ir tai ypač svarbu Europai, – sakė D. Kuleba per vizitą Berlyne. – Europa turi atsikratyti šios visiškos priklausomybės nuo rusiškų dujų, nes Rusija parodė... kad nėra patikima partnerė, o Europa negali sau to leisti“.

Antras pagal dydį Vokietijos bankas teigia, kad nesitrauks iš Rusijos

Antras pagal dydį Vokietijos bankas „Commerzbank“ ketvirtadienį pranešė, kad neatsisakys savo dukterinės įmonės Rusijoje, ir kartu pranešė apie padidėjusį pirmojo ketvirčio pelną.

Generalinis direktorius Manfredas Knofas per pokalbį su žurnalistais sakė, kad Rusijos įmonė, kurioje dirba apie 140 žmonių, „nėra parduodama“. Tačiau verslo plėtra sustabdyta, dirbama tik su „esamais vokiečių ir tarptautiniais klientais“.

M. Knofas sakė, kad „Commerzbank“ liks Rusijoje tol, „kol Vokietijos klientai ten vykdys veiklą“. Bankas pranešė, kad atidėjo „beveik pusę milijardo eurų“, skirtų padengti galimiems nuostoliams, „susijusiems su Rusija“.

Prancūzijos bankas „Societe Generale“ praėjusią savaitę pranešė, kad baigia savo verslo pardavimą. Italijos „UniCredit“ informavo, kad veda „preliminarias“ derybas dėl savo filialo Rusijoje pardavimo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras reikalauja vakarietiškų naikintuvų

D. Kuleba pareikalavo vakarietiškų naikintuvų ir priešraketinių sistemų savo šalies gynybai nuo Rusijos. „Pamirškime sovietines sistemas, tai praeitis, – sakė jis interviu laikraščiui „Die Welt“. – Jei šis karas tęsis toliau, paskutinės sovietinių ginklų atsargos šalyse, kurios pasiruošusios juos mums duoti, jau netrukus bus išnaudotos. Kai kurios jau dabar išnaudotos“.

NATO šalys, tiekdamos ginklus Ukrainai, pradžioje perdavė jai sovietines ginklų sistemas, nes ukrainiečių kariams lengviau jomis naudotis. Tačiau dabar vis dažniau karo teritoriją pasiekia Vakarų gamybos ginkluotė.

D. Kuleba vėl kritikavo Vokietijos delsimą tiekti ginklus. Jis pabrėžė, kad Vokietijos pažadėtų priešlėktuvinių tankų Ukraina nė neprašė. „Tiesa, kad mes neprašėme „Gepard“. Vokietijos vyriausybei, atrodo, svarbiausia buvo mums kažką duoti, ko jai pačiai nereikia“, – sakė ministras. Jis teigė, kad pradžioje nebuvo amunicijos šiems tankams. „Iš pradžių duoti mums tai, ko mes neprašėme ir tada konstatuoti, kad sistema negalima naudotis, kelia kai kurių klausimų“, – teigė D. Kuleba.

Jis nepakankamu pavadino Vokietijos sprendimą dėl septynių savaeigių haubicų 2000 – modernių artilerijos pabūklų – tiekimo. „Tuo pat metu, kai pasirodė ši žinia, aš sužinojau, kad viena labai maža ES šalis mums taip pat nori perduoti septynis tos pačios sistemos vienetus. Neatitinka dimensija, tai neatrodo gerai“, – sakė D. Kuleba.

„Gepard“ tankai ir savaeigės haubicos iki šiol yra vienintelė sunkioji ginkluotė, kurią Vokietija pažadėjo Ukrainai.

Rusija praneša nukovusi per 300 Ukrainos karių

Rusijos ginkluotosios pajėgos skelbia per oro ir raketų smūgius nukovusios šimtus Ukrainos karių ir sunaikinusios daug karinės technikos. „Oras-žemė“ raketomis „sunaikinta daugiau kaip 320 nacionalistų, iš rikiuotės išvestos 72 karinės transporto priemonės“, - ketvirtadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų nėra galimybės.

I. Konašenkovas taip pat pranešė, kad raketinės ginkluotosios pajėgos ir artilerija apšaudė per 400 dalinių koncentracijos vietų ir karinių vilkstinių, 12 vadaviečių ir 26 priešo artilerijos pozicijas. Korotyčiaus regione, esančiame tik už kelių kilometrų į vakarus nuo Rytų Ukrainos milijoninio Charkivo miesto, esą iš rikiuotės išvesta S-300 tipo oro gynybos sistema. Slovianske pataikyta į tris „Smerč“ raketų paleidimo pozicijas.

Kyjivas teigia vedantis derybas dėl 38 sužeistų "Azovstal" kovotojų evakuacijos

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad veda „sunkias“ derybas su Rusija, siekdamas užtikrinti saugų 38 sunkiai sužeistų kovotojų evakavimą iš rusų kariuomenės apgultos Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“.

„Vedame labai sunkias derybas dėl sunkiai sužeistų kovotojų evakuacijos iš „Azovstal“ mainais į paimtus į nelaisvę rusus“, – sakoma ministro pirmininko pavaduotojos Irynos Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Ji sakė, kad abi šalys derasi dėl „38 sunkiai sužeistų kovotojų“ išlaisvinimo ir kad derybos vyksta „žingsnis po žingsnio“.

I. Vereščuk anksčiau šią savaitę agentūrai AFP sakė, kad tuneliuose po didele plieno gamykla Mariupolyje, kurio kontrolę Rusija teigia perėmusi, tebėra daugiau nei 1 000 Ukrainos karių. Pasak jos, šimtai žmonių yra sužeisti, o Ukraina veda derybas su Turkija siekiant palengvinti galimą evakuaciją.

Praėjusį mėnesį Ukrainoje žuvo beveik 100 vaikų

Per karą Ukrainoje, JT duomenimis, praėjusį mėnesį žuvo beveik 100 vaikų. „Ir mes manome, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis“, - ketvirtadienį JT Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke sakė JT vaikų fondo (UNICEF) direktoriaus pavaduotojas Omaras Abdis. Susitikime buvo kalbama apie humanitarinę situaciją konflikte.

O. Abdis pridūrė, kad daug vaikų, be to, dėl karinių veiksmų buvo sužeisti. Milijonai buvo priversti palikti namus, buvo atakuojamos mokyklos. „Karas Ukrainoje, kaip ir visi karai, yra vaikų apsaugos ir vaikų teisių krizė“, - pabrėžė O. Abdis.

JT: iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 6 mln. žmonių

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, iš Ukrainos iki šiol pabėgo daugiau kaip 6 mln. žmonių. Dauguma jų kirto Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos sieną ir pateko į ES, pranešė JT Pabėgėlių agentūra, kuria remiasi „Reuters“.

Pačioje Ukrainoje daugiau kaip 8 mln. gyventojų yra vidaus pabėgėliai. Prieš karą šalyje gyveno 44 mln. žmonių.