Afganistane mins ant to paties grėblio?

NATO ketina didinti karinį kontingentą Afganistane. Pentagono vadovo Jameso Mattiso teigimu, JAV ir jų vadovaujamas Aljansas privalo užbaigti Afganistane pradėtą darbą, kitaip rizikuos tapti teroristų keršto taikiniu. Lietuvos pareigūnai jau pareiškė, kad ir jie siųs papildomas pajėgas į karo draskomą Vidurio Rytų šalį.

Nauja strategija

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama karių skaičių Afganistane nurodė mažinti, o jo įpėdinis Donaldas Trumpas, regis, laikosi kitokio požiūrio.

NATO neseniai paskelbė, kad ruošiasi padidinti savo kontingentą Afganistane, nors JAV gynybos sekretorius J.Mattisas atsisakė įvardyti tikslų skaičių, kiek karių D.Trumpas sutiks skirti, kad būtų įgyvendinta nauja strategija – praėjus vos dvejiems metams po NATO kovinės misijos šioje karo nualintoje šalyje oficialios pabaigos.

Pastaruoju metu stebėtas Talibano judėjimo stiprėjimas smukdė pasitikėjimą Afganistano ateitimi.

Be to, kalbos apie galimą Aljanso karių dislokavimą didina nerimą, kad NATO vėl gali įsitraukti į karą, kurio jam niekaip nepavyksta laimėti, nors Aljansui šiuo metu yra iškilę įvairių naujų grėsmių, tokių kaip stiprėjanti Rusija, terorizmas ar kibernetinės atakos.

"Nenoriu pateikti kokio nors karo kalendoriaus. Karas yra fundamentaliai nenuspėjamas reiškinys", – pažymėjo Pentagono vadovas.

"Svarbiausia, kad NATO yra prisiėmęs įsipareigojimą užtikrinti Afganistano laisvę nuo baimės ir teroro, laisvę nuo teroristų reikalavimų, ir negalime leisti, kad tai žlugtų", – pabrėžė J.Mattisas.

Kalbėdamas apie Afganistaną ir "vyriausybės nekontroliuotas vietas" Sirijoje bei Irake, kur suklestėjo džihadistų judėjimas "Islamo valstybė" (IS), Pentagono vadas pridūrė: "Negalite pasakyti, kad nuo to pavargote, sugrįžti namo ir vėl sulaukti smūgio."

Laimėtojo nėra

Šiuo metu Afganistane yra dislokuoti 13,5 tūkst. NATO karių, dalyvaujančių misijoje "Tvirta parama" ("Resolute Support"). Šios misijos tikslas – "apmokyti, patarti ir padėti" afganistaniečių pajėgoms.

Remiantis diplomatiniais šaltiniais, Vakarų šalys svarsto galimybę padidinti šį kontingentą maždaug 3 tūkst. papildomų karių, nors JAV pareigūnai neslėpė, kad šis skaičius galbūt turėtų būti arčiau 4 tūkst.

JAV, vienu metu laikiusios Afganistane daugiau kaip 100 tūkst. karių, šiuo metu rengia naują strategiją šiam jau šešiolika metų besitęsiančiam karui. Netgi amerikiečių generolai pripažįsta, kad dabartinę padėtį geriausiu atveju galima apibūdinti kaip lygiąsias.

NATO atliko vadovaujamą vaidmenį Afganistane nuo 2003 m. iki 2014 m. pabaigos, kai vadovavimas pagrindinėms kovinėms misijoms buvo perduotas Afganistano kariuomenei.

J.Mattisas tvirtino, kad po derybų su sąjungininkais apie 70 proc. naujojo plano reikalavimų jau yra sutarti, tad belieka pašalinti paskutinius trūkumus.

Ieško sąjungininkų

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino, kad Aljansas padidins savo kontingentą ir kad penkiolika kariniam blokui priklausančių šalių įsipareigojo daugiau prisidėti. Vis dėlto jis pažadėjo, kad Aljansas neprisiims naujo kovinio vaidmens.

"Nemanome, kad ten šiemet, ateinančiais metais arba artimiausioje ateityje bus ramu – nevyks jokie konfliktai ir nebus smurto, tačiau tikime, kad afganistanai yra pasiryžę ir įsipareigoję kovoti su Talibanu ir stabilizuoti savo šalį", – sakė jis.

"Papildomas Aljanso karių kontingentas galėtų užtikrinti papildomą palaikymą Afganistano specialiosioms pajėgoms, pagerinti Kabulo aviacijos pajėgumus, teikti palaikymą ugnimi iš oro ir vykdyti evakuacijas, sustiprinti karininkų apmokymą", – patikslino J.Stoltenbergas.

Sekretorius sakė nelaikantis NATO sprendimo nutraukti kovinę misiją 2014 m. klaida ir pridūrė: "Galbūt mums reikėjo tai padaryti anksčiau."

Pentagono vadovas J.Mattisas nesutiko su šia nuostata ir sakė, kad yra "neblogas konsensusas, kad galbūt išvedėme savo pajėgas truputį per greitai".

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas  pranešė, kad Londonas yra pasirengęs papildomai pasiųsti į Afganistaną mažiau nei 100 karių. Šiuo metu Afganistane tarnauja 500 britų.

"Esame ten ilgam", – aiškino M.Fallonas. Prie misijos įsipareigojo prisidėti ir Lietuvos pareigūnai.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) paskelbė, kad prie šiuo metu Afganistane tarnaujančio 21 Lietuvos kario rudenį prisijungs dar septyni kariai iš Perdislokuojamo ryšių ir informacinių sistemų modulio.

"Šiuo metu Afganistane tarnauja 21 Lietuvos karys, rugsėjį jų gretas papildys dar septyni. Saugumo situacija Afganistane negerėja, tad Lietuva, būdama NATO narė, šiuo metu vertina galimybes siųsti ir daugiau karių", – pabrėžiama KAM pranešime.

Seimas yra leidęs į Afganistaną siųsti iki 50 Lietuvos karių.

JAV spaudimas

J.Mattisas pažymėjo, kad jo naujoji strategija iki liepos vidurio bus pristatyta D.Trumpui ir kad joje bus akcentuojamos pastangos regionų lygiu, o konkretaus kalendoriaus nebus.

Baltųjų rūmų šeimininkas iki šiol vengė atskleisti savo planus dėl Afganistano, tačiau šį mėnesį suteikė J.Mattisui įgaliojimus savo nuožiūra nustatyti reikalingą karių skaičių.

Per praeitą mėnesį vykusį NATO viršūnių susitikimą JAV prezidentas spaudė sąjungininkus dėti didesnes pastangas kovojant su terorizmu ir didinti savo gynybos išlaidas, kad sumažėtų našta Vašingtonui.


Afganistanas: krauju aplaistyta žemė

• Vienintelis Vakarams pavykęs reikšmingas dalykas Afganistane – tarptautinio teroristinio tinklo "Al-Qaeda" sunaikinimas šios šalies teritorijoje. Skurdas ir nedarbas – esminės afganus kamuojančios problemos. Maža to, nesiliaujantys neramumai toliau kursto visuomenės nusivylimą.

• Realiai nei JAV ir sąjungininkams, nei anksčiau Afganistane šeimininkauti pasiryžusiems Sovietų Sąjungos kariams šios šalies galvosūkio nepavyko išspręsti. Afganistanas visuomet buvo krauju aplaistyta žemė.

• Po nesėkmingos SSRS invazijos į Afganistaną 1989 m. šalyje kilo du pilietiniai konfliktai. Vienas jų prasidėjo netrukus po to, kai 1989 m. pasitraukė sovietai, ir tęsėsi iki 1992 m., kitas vyko nuo 1992 iki 1996 m.

• Per pirmąjį pilietinį karą su SSRS kariais kovoję JAV ir Pakistano remiami modžahedai bandė nuversti valdžioje likusią sovietų remiamą marionetinę vyriausybę. Vykstant karui JAV, Saudo Arabija ir Pakistanas suaktyvino pagalbą modžahedams. Šiems 1992 m. nuvertus komunistų režimą, prasidėjo vadinamasis antrasis pilietinis Afganistano karas, per kurį dėl valdžios šalyje, kurstomi šalių kaimynių, ėmė kovoti buvę antisovietinio pasipriešinimo karo vadai. Jų tarpusavio vaidai paskandino Afganistaną kruvinuose mūšiuose.

• Per pilietinį karą Afganistane klestėjo chaosas: civilių žudynės, prievartavimai ir išnaudojimai. Iš šalies per karą emigravo apie pusę milijono žmonių. Chaosas tęsėsi tol, kol 1994 m. Kandaharo mieste kilo stiprus religinis-politinis pasipriešinimas – Talibanas.

• Tuo metu Kandaharą valdė keli vietos puštūnų karo vadai. Talibų jie buvo išvaikyti. Tvarką grąžinti sugebėję talibai buvo palankiai sutikti kituose Pietų Afganistano regionuose, kurie iki šiol laikomi Talibano bastionu.

• Netrukus Talibanas sulaukė pagalbos iš Pakistano ir Saudo Arabijos, o 1996 m. talibai jau karaliavo Afganistano sostinėje Kabule. Afganistane buvo įvestas islamiškas šariato teise paremtas valdymo modelis.

• Talibano valdymo metais Afganistane buvo iš esmės sunaikintas opijaus verslas, nuslopinta komunistinių jėgų ir buvusių karo vadų (modžahedų) įtaka. Nors konsoliduodami valdžią talibai nevengė represijų, o vakariečių akimis naujoji Afganistano santvarka buvo nuožmumo įsikūnijimas, daugeliui afganistaniečių po pilietinių karų sukeltų katastrofų talibai tapo jei ne laisvės, tai bent jau tvarkos ir stabilumo garantu.

• Po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Niujorke ir Vašingtone JAV ir jų sąjungininkai įsiveržė į Afganistaną ir nuvertė Talibano režimą, kuris buvo suteikęs prieglobstį teroristinėms organizacijoms, tarp jų – "Al-Qaedai" bei jos lyderiui Osamai bin Ladenui. Vėliau šalyje bandyta įdiegti demokratinę santvarką, tačiau stabilumo tai neatnešė.


Šiame straipsnyje: Afganistanas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių