Didėja „Islamo valstybės“ grėsmė Europai

Realų pavojų įrodo teroro išpuoliai Paryžiuje 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. kovo 22 d. Briuselyje, už kuriuos atsakomybę prisiėmė ISIS ir per kuriuos žuvo 162 žmonės. Europolo direktorius Robas Wainwrightas teigia, kad Europoje egzistuoja labai reali galimybė teroristinėms atakoms ateityje.

Tačiau Bostono universiteto profesorius A. Bacevichius pastebi, kad didžiausią grėsmę ISIS vis dėlto kelia ne Europai, o Artimųjų Rytų valstybėms, t. y. Irakui, Iranui, Turkijai, Saudo Arabijai, – šios šalys turėtų labiausiai sunerimti, nes jos yra tiesioginis džihadistų taikinys.

„Grėsmė Europai tik sąlygiškai didelė. ISIS nesikėsina sužlugdyti egzistuojančios tvarkos Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos šalyse. Tačiau dėl Europos geografinės padėties (ji yra arčiau Artimųjų Rytų nei JAV) bei dėl neefektyviai vykdomos imigrantų integracijos į kai kurias šalis Europoje egzistuoja realus terorizmo pavojus“, – mano A. Bacevichius.

Tai pavojus, pabrėžia profesorius, kuris gali padaryti labai daug žalos, pražudyti nekaltus žmones, tačiau jis ne toks pat, kaip teroristinis pavojus, grasinantis Artimųjų Rytų šalims ir griaunantis esamą valstybės tvarką. „Paryžiaus ir Briuselio teroro išpuoliai patvirtina tai, kad grėsmė reali. Manau, kad Europos valdžios vyresnybė į išpuolius reaguoja tinkamai, – kalba A. Bacevichius. – JAV džihadistų keliama grėsmė yra minimali ir manau, kad baimės nepagrįstos, tačiau tarp amerikiečių kyla nemažai panikos dėl ISIS grėsmės.“

Vien karinių veiksmų nepakaks

Profesoriaus teigimu, norint laimėti kovą prieš ISIS, svarbiausia suprasti, kad vien karinių veiksmų nepakaks. JAV jau keturis dešimtmečius aktyviai kišasi į karinius konfliktus Artimuosiuose Rytuose, tačiau šie veiksmai neatnešė daug naudos.

„JAV įsikišimai Irake, Afganistane, Libijoje ir kitose šalyse situaciją tik pablogindavo, jau nekalbant apie prarastas amerikiečių karių gyvybes ir iššvaistytus pinigus. Manau, kad išmintingiausia būtų suvokti, kad JAV karinių pajėgų naudojimas neišspręs problemų, o didžiausią atsakomybę kovoje su ISIS turėtų prisiimti tos šalys, kurioms grėsmė yra didžiausia“, – įsitikinęs A. Bacevichius.

Jo pastebėjimu, ISIS – organizacija, kuri turi apie 20–25 tūkst. kovotojų, nedaug sunkiųjų ginklų, neturi oro pajėgų, laivyno, masinio naikinimo ginklų, sąjungininkų ar patikimų išteklių, o jų valdoma teritorija traukiasi – taigi jie nėra tokie jau nenugalimi. Tad, įsitikinęs profesorius, Irakui, Iranui, Saudo Arabijai, Turkijai ir kitoms šalims, esančioms greta ISIS kontroliuojamų teritorijų, susivienijus, taptų įmanoma susidoroti su šia teroristine organizacija.

„Sakau tai puikiai suprasdamas, kad šias šalis sieja giliai įaugusi nesantaika, kliudanti bendradarbiauti. Manau, kad JAV vaidmuo šioje situacijoje turėtų būti diplomatinis. JAV turėtų stengtis priversti Artimųjų Rytų valstybes kuriam laikui pamiršti tarpusavio nesantaiką ir siekti kartu sunaikinti ISIS“, – tvirtina A. Bacevichius.

Jis sutinka, kad tai nėra lengva, tačiau istorijoje yra buvę atvejų, kai priešiškos valstybės susivienija – Antrasis pasaulinis karas puikus to pavyzdys: „Didžioji Britanija, JAV ir Sovietų Sąjunga susivienijo į bendrą kovą prieš nacistinę Vokietiją. Kažkas panašaus turėtų įvykti su Artimųjų Rytų šalimis – tai būdas kovoti su ISIS.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių