Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano ir Uzbekistano vadovams pirmadienį ir antradienį išsiųstose panašiose telegramose, kurias gavėjai paviešino, Kinijos prezidentas pakvietė į „pirmąjį Kinijos ir Vidurio Azijos aukščiausiojo lygio susitikima“, numatyta gegužės mėnesį.

Pagrindinis dujų tiekėjas Kinijai, Turkmėnistanas, dar nepranešė, ar yra pakviestas į susitikimą.

Autoritarinės Vidurinės Azijos respublikos priklausė Sovietų Sąjungai ir nuo XIX amžiaus vidurio buvo Maskvos įtakos zonoje.

Tačiau po invazijos į Ukrainą Rusijos įtaka vis labiau kvestionuojama.

Pekinas stengiasi įsiteikti tradiciniams Maskvos sąjungininkams regione tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu, įgyvendindamas tokius projektus kaip milžiniškas kelių, geležinkelių ir uostų infrastruktūros projektas, suprojektuotas kaip moderni Šilko kelio, besidriekiančio per Vidurinę Aziją ir už jos ribų, versija.

Turkija ir Vakarų valstybės taip pat siekia sustiprinti savo įtaką strategiškai svarbiame, naudingųjų iškasenų turtingame regione.

Be Xi Jinpingo, pastaraisiais mėnesiais Vidurio Azijos duris varstė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo Turkijos kolega Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

Xi Jinpingas taip pat surengė virtualų regioninį aukščiausiojo lygio susitikimą 2022 metų sausio mėnesį, skirtą Kinijos ir Vidurio Azijos diplomatinių santykių 30-mečiui nuo Sovietų Sąjungos žlugimo paminėti.

Xi Jinpingas pirmadienį ir antradienį išsiųstuose keturiuose kvietimuose, skirtuose regione švenčiamiems persų Naujiesiems metams (Novrūzui) paminėti, pabrėžė stiprėjančius Kinijos ir Vidurio Azijos režimų ryšius.

Oficialios Tadžikistano naujienų agentūros „Khovar“ paskelbtame laiške cituojamas Xi Jinpingas, sakantis, kad jis „norėtų aptarti didelį planą, kaip plėtoti santykius“ tarp jo šalies ir regiono.

Tačiau didėjanti Pekino įtaka nėra visuotinai palankiai vertinama.

Dalis Kirgizijos ir Kazachstano, kurie ribojasi su Kinija, gyventojų išreiškė tam tikrą susirūpinimą ir nepritarimą. Šiose šalyse daugumą sudaro musulmonai.

Šie nuogąstavimai ypač susiję su Kinijos vykdomu žemės įsigijimu, valstybės skola Pekinui ir žiauriu elgesiu su savo musulmonų uigūrų mažuma, kurios atstovų taip pat gyvena Vidurinėje Azijoje.