- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijos karinis jūrų laivynas trečiadienį inauguravo aukštos parengties junginį DEU MARFOR, vadovaujamą tarptautinės Baltijos regiono jūrinio komponento vadavietės (BMCC) Rostoke, ir tai yra dar vienas įrodymas, kad kariuomenės planuotojai rimtai svarsto karinės konfrontacijos su Rusija galimybę kažkada ramiame Vokietijos „galiniame kieme“, ketvirtadienį pranešė portalas defensenews.com.
Karinio jūrų laivyno vadas viceadmirolas Andreas Krause (Andrėjas Krauzė) Vokietijos jūrų pajėgų štabą (DEU MARFOR) įkūrė šalies šiaurės rytuose esančiame Rostoke, kur statoma BMCC būstinė. Šie vokiečių karininkai, kuriems vadovauja karinio jūrų laivyno kapitonas, sudaro mažos planavimo grupės pagrindą. Grupė visu pajėgumu pradės dirbti maždaug 2025 metais ir bus pasiruošusi bendradarbiauti su NATO karine vadovybe.
Šis žingsnis, nors šiuo metu didele dalimi tik simbolinis, žymi akivaizdžius pokyčius Vokietijos kariniame laivyne, kuris po Sovietų Sąjungos subyrėjimo didžiausią dėmesį skirdavo mažo intensyvumo operacijoms tolimesniuose vandenyse.
Tačiau santykiai su Rusija vėl atšalo, Maskvai 2014 metais atplėšus nuo Ukrainos ir aneksavus Krymo pusiasalį bei pradėjus stiprinti karinius pajėgumus netoli NATO šalių sienų. Įtampą dar labiau padidino pranešimai apie stiprinamus Rusijos pajėgumus Kaliningrado srityje, esančioje prie Baltijos jūros tarp Aljanso narių Lietuvos ir Lenkijos.
„Mūsų dėmesys vėl nukrypo į Šiaurės Atlantą ir platesnį šiaurinį flangą kaip potencialius operacijų rajonus, – per ceremoniją Rostoke sake A. Krause. – Baltijos jūra pastaraisiais metais įgijo niekad nematytą strateginę reikšmę.“
Šaltojo karo metais Vokietijos karinis jūrų laivynas vakarinę Baltijos jūros dalį laikė užtvara Varšuvos pakto šalių laivams, kad jie nepatektų į Šiaurės jūrą atakuoti tiekimo linijų iš Jungtinių Valstijų. Mūsų dienomis „visa Baltijos jūra yra gyvybiškai svarbus kelias, jungiantis sąjungininkus Lenkijoje, Baltijos valstybėse ir... mūsų artimus partnerius Suomijoje bei Švedijoje su likusia Europos dalimi“, – pažymėjo A. Krause.
Vokietijai Baltijos jūra yra unikalus iššūkis, nes niekur kitur krašto gynyba ir sąjungininkų gynyba tiek smarkiai nepersidengia, sakė Kylio universiteto Laivybos strategijos ir saugumo centro vadovas Sebastianas Brunsas (Zebastianas Brunsas). Baltijos jūra taip pat yra rajonas, kur Vokietija, kurios vyriausybė per pasaulines krizes teikdavo pirmenybę antraeiliams vaidmenims arba nedalyvavimui, yra išties įsipareigojusi.
„Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ar Prancūzija neatrodo čia turinčios daug interesų“, – sakė S. Brunsas.
Ir anksčiau buvo ženklų, kad Vokietijos karinis jūrų laivynas grįžta prie pasirengimo tradiciniams kariavimo būdams, yra sakę industrijos vadovai ir analitikai.
Pavyzdžiui, laivynas planuoja pastatyti keturias naujas korvetes, pritaikytas "uždariems ir sekliems vandenims" – taigi, tinkamas Baltijos jūrai, sakė S. Brunsas. Be to, laivynas nori mažiausiai keturių daugiafunkcinių karinių laivų MKS-180 ir ketina modernizuoti minavimo laivyną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„TikTok“ apskųsta Europoje
Už privatumą internete kovojantys aktyvistai ketvirtadienį pranešė skirtingose Europos šalyse pareiškę nusiskundimų šešioms kinų bendrovėms, įskaitant „TikTok“, kaltindami jas „neteisėtai“ si...
-
Žmogaus teisių gynėjai nesidžiaugia Trumpo grįžimu
Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) ketvirtadienį pareiškė, kad Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus gali kartotis jo pirmosios prezidentavimo kadencijos metu padaryti teisių pažeidimai ir padid...
-
Jungtinė Karalystė ir Ukraina pasirašė ilgalaikį partnerystės susitarimą
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį vizito Kyjive metu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasirašė reikšmingą sutartį, kuria abi šalys įsipareigoja stiprinti gynybos ryšius....
-
Nutraukus dujų tiekimą, Rusija pasiūlė separatistiniam Moldovos regionui „pagalbą“
Kremlius ketvirtadienį pareiškė esąs pasirengęs suteikti dujų separatistiniam Moldovos Uždniestrės regionui, kuriame praėjusį mėnesį nutraukus rusiškų dujų tiekimą prasidėjo energetinė krizė. ...
-
Naftos milžinė BP atleidžia tūkstančius darbuotojų
Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos energetikos milžinė BP pranešė, kad, siekdama sumažinti išlaidas, panaikins 4 700 darbo vietų, atleisdama maždaug penkis procentus savo darbuotojų, bei atsisakys tūkstančių rangovų. ...
-
Pakartotiniai Rumunijos prezidento rinkimai vyks gegužę
Rumunijoje ketvirtadienį paskelbta, kad gegužę bus surengti pakartotiniai prezidento rinkimai po to, kai praėjusių metų pabaigoje dėl įtariamo Rusijos kišimosi buvo anuliuoti pirmojo turo rezultatai. ...
-
ES skirs 120 milijonų eurų Gazos Ruožui
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį panešė, kad skirs 120 mln. eurų pagalbos paketą karo nuniokotam Gazos Ruožui. ...
-
Zelenskis: jei Ukraina neįstos į NATO, Rusija turės sieną su Lenkija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankydamasis Varšuvoje pakomentavo Lenkijos nacionalinės atminties instituto vadovo, partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamo kandidato 2025-ųjų prezidento rinkimuose Karolio ...
-
Norvegijos karalienei sėkmingai įstatytas širdies stimuliatorius
Ketvirtadienį 87 metų Norvegijos karalienei Sonjai vienoje Oslo ligoninėje buvo įtaisytas širdies stimuliatorius, karališkieji rūmai pranešė, kad procedūra buvo „sėkminga“. ...
-
Išplatino žinutę apie princesės Catherine būklę: naujiena – po vizito vėžio centre
Džiugi naujiena iš Didžiosios Britanijos – Velso princesė Catherine įveikė vėžį, jos liga atsitraukė į remisiją. Sosto įpėdinio princo Williamo žmona apsilankė Londono karališkoje Marsdeno ligoninėje, kur gydėsi ir ji pati....