Pasak dviejų šalių, Kyjivas praėjusį mėnesį uždraudė Rusijos energetikos milžinei „Lukoil“ naudotis naftotiekio „Družba“ atšaka Ukrainoje naftos tiekimui į Vidurio Europą.

Ir Budapeštas, ir Bratislava mano, kad šis žingsnis yra Ukrainos asociacijos susitarimo su ES pažeidimas.

„Kartu su Slovakija paprašėme Europos Komisijos pradėti ikiteismines konsultacijas“, – spaudos konferencijoje Briuselyje po bloko užsienio reikalų ministrų susitikimo sakė Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas).

Pagal šią procedūrą, apibrėžtą asociacijos susitarime, valstybėms narėms atstovauja Europos Komisija.

Briuselis ir Kyjivas turi tris dienas konsultacijoms surengti, kurios gali būti pratęstos, jei sutinka abi šalys.

Jei sprendimas nebus rastas, gali būti sudaryta arbitražo kolegija.

P. Szijjarto Ukrainos sprendimą taikyti sankcijas „Lukoil“ pavadino nepriimtinu ir nesuprantamu, teigdamas, kad dėl jo kyla „esminė rizika“ dviejų ES valstybių narių naftos tiekimui.

Jis teigė, kad Vengrija iš „Lukoil“ gauna trečdalį importuojamos naftos.

Nors buvo imtasi „laikinų priemonių“, vertinant „vidutinės trukmės ir ilgalaikę perspektyvą“, padėtis yra nepavydėtina, perspėjo P. Szijjarto.

2022 metais ES uždraudė didžiąją dalį naftos importo iš Rusijos.

Visgi naftotiekiui „Družba“ laikinai buvo taikoma išimtis, kad Vidurio Europos šalys, neturinčios priėjimo prie jūros, turėtų laiko diversifikuoti tiekimą.

Tačiau Budapeštas nesiėmė jokių svarbių veiksmų, kad atsikratytų savo priklausomybės nuo Rusijos naftos.

Vengrijos ministras pirmininkas nacionalistas Viktoras Orbanas yra vienintelis ES lyderis, palaikęs glaudžius ryšius su Kremliumi nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą.

V. Orbanas supykdė savo kolegas lyderius, kai liepos 5 dieną nuskrido į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jo šalis perėmė šešių mėnesių pirmininkavimą ES Tarybai.

Reaguodama į jo paties paskelbtą nekoordinuotą „taikos misiją“, Europos Komisija praėjusią savaitę pareiškė, kad jos nariai boikotuos Vengrijoje pirmininkavimo metu rengiamus susitikimus.

Institucijai šiuose renginiuose bus atstovaujama tik „vyresniųjų valstybės tarnautojų lygmeniu“.

ES taip pat svarsto galimybę nedalyvauti rugpjūčio pabaigoje Budapešte numatytame neformaliame užsienio reikalų ministrų susitikime.

Aukščiausias ES diplomatas paskelbė susitikimo Budapešte boikotą

Aukščiausias Europos Sąjungos (ES) diplomatas Josepas Borrellis pirmadienį paskelbė boikotą kitą mėnesį Budapešte vyksiančiam neformaliam ES užsienio reikalų ministrų susitikimui.

„Turime pasiųsti signalą, net jei jis tik simbolinis“, – sakė jis per spaudos konferenciją po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Neoficialus susitikimas vyks ne Budapešte, o Briuselyje.

Boikotas yra atsakas į šį pusmetį ES pirmininkaujančios Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano „taikos misijas“ siekiant užbaigti karą Ukrainoje. Aukščiausi ES pareigūnai ir lyderiai atsiribojo nuo V. Orbano kelionių, įskaitant vizitus į Rusiją, kur jis susitiko su prezidentu Vladimiru Purtinu, ir į Kiniją pas prezidentą Xi Jinpingą bei į Floridą susitikti su kandidatu į JAV prezidentus Donaldu Trumpu, pabrėžę, kad Vengrijos premjeras neturėjo ES mandato ir veikė tik savo iniciatyva.