Jis neseniai grįžo iš Vašingtono, kur pusę metų analizavo Lietuvos diplomatijos subtilybes ir stebėjo JAV politikos veikimą iš vidaus. Nors susidarė įspūdis, kad čia mūsų šalies atstovai girdimi, tikėtis, kad pakeisime kai kurias nuostatas, pavyzdžiui, dėl greito Ukrainos priėmimo į NATO, būtų naivu.

Gera reputacija

T. Janeliūnas laimėjo Baltijos-Amerikos laisvės fondo stažuotės finansavimą ir Hudsono institute dirbo kaip vizituojantis bendradarbis. Jis analizavo, koks yra Lietuvos, kaip mažos valstybės, įvaizdis ir matomumas Vašingtono politikos sluoksniuose, kokią įtaką šalis gali padaryti JAV užsienio ir saugumo politikos srityje.

Tyrėjas bendravo su kitais Vašingtono ekspertais, diplomatais, politikais, jų visų pirmiausia klausdavo, kaip jie vertina Lietuvą, Baltijos šalis kaip žaidėjus tarptautinėje politikoje, ar esame matomi, ar sugebame aiškiai perduoti žinutes apie savo interesus.

„Galėčiau apibendrinti, kad daugeliu atvejų mūsų įvaizdis ir reputacija tikrai vertinama gerai. Esame matomi ir pastebimi, nepaisant mažo mūsų svorio. Amerikiečiai dažnai kartodavo tipinę frazę „punching above it’s weight“, t. y. kad mes, nepaisant, kad esame maži, galime pasiekti daugiau, negu mūsų svoris leidžia. Turime visas reikiamas savybes būti išklausyti arba bent jau atsidaryti tas duris, kad priimtų mus pačių aukščiausių valdžios atstovų kabinetuose“, – pasakoja T. Janeliūnas.

„Mes palankiai vertinami pirmiausia dėl to, kad faktiškai esame tobuli JAV sąjungininkai: priklausome NATO, esame demokratinė šalis, gerbiame žmogaus teises, esame rinkos ekonomika, neturime antiamerikietiškų nuostatų, esame toje pačioje konkurencijos pusėje net ir konkuruojant su Kinija. Yra visi dalykai, kurie yra pranašumai amerikiečiams žvelgiant į tarptautinius partnerius“, – priduria jis.

Pasak T. Janeliūno, Lietuvos diplomatams atvykus į Vašingtoną, jie dalyvauja santykinai daug įvairių susitikimų ir vizitų, galbūt net ir daugiau negu kitų panašaus masto arba netgi kai kurių didesnių valstybių atstovai. „Visi Vašingtone konkuruoja ir stengiasi dėl amerikiečių laiko ir dėmesio: laikas ir dėmesys yra pagrindinė valiuta, kuria kitų šalių diplomatai bando prekiauti, tai yra pagrindinis tikslas“, – pabrėžia jis.

Nepalaiko abi partijos

Nors mūsų šalies diplomatai ir sulaukia gana didelio amerikiečių dėmesio, yra ir kita pusė – akivaizdus suvokimas, kad negalime pakeisti kai kurių nuostatų tam tikrais klausimais, kurie JAV jau nusistovėję arba ypač svarbūs.

„Labai konkretus pavyzdys – mūsų nuolatinės pastangos įtikinti, kad Ukrainai reikėtų suteikti narystę NATO. Tai vienas atvejų, apie kuriuos kalbėdavausi savo interviu bemaž su visais. Tai vienas iš mūsų svarbiausių interesų, nes nuo Ukrainos saugumo priklauso ir mūsų saugumas. Čia, kad ir kiek pastangų dėtume, negalime pramušti tos sienos, kuri pastatyta JAV saugumo ir užsienio politikoje“, – pripažįsta T. Janeliūnas.

Nei Respublikonų, nei Demokratų partijose nėra palaikymo greitam Ukrainos priėmimui į NATO ir tai tapo labai aišku pernai Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime. T. Janeliūnas pastebi, kad nuo to laiko ši pozicija niekaip nepasikeitė.

„Tai, kad mes bandome kartoti tą patį ir skatinti amerikiečius kitaip pasižiūrėti į šitą klausimą, anaiptol nekeičia jų pozicijos. Reikia pripažinti, kad ne tik mums, bet ir kitiems didesniems žaidėjams, tiek pačiai Ukrainai, Lenkijai, kitiems Ukrainos rėmėjams nesiseka pakeisti šios nuostatos. Todėl tai irgi iliustracija, kad negalime padaryti neįmanomų dalykų […] Tai savaime suprantama, nes šiuo atveju JAV yra didžiausia geopolitinė galia pasaulyje, turi savo nacionalinius interesus“, – teigia ekspertas.

Tačiau kai kuriais smulkesnės reikšmės atvejais mažos valstybės gali pastūmėti dideles šalis į vieną ar kitą pusę. „Galime turėti paramą kai kuriose srityse, kurios mums yra labai svarbios. Pavyzdžiui, galime įtikinti amerikiečius, kad reikia faktiškai nuolatinių karių buvimo Lietuvoje ir tai jiems nekainuoja labai daug. Nors tai vadinamosios rotacinės pajėgos, bet jau turime amerikiečius keletą metų ir artimiausius metus, matyt, turėsime. Tokie dalykai mums labai svarbūs, o amerikiečiams tai nedidelės svarbos klausimas, todėl jie gali mums suteikti tokią savotišką privilegiją“, – pavyzdį pateikia T. Janeliūnas.

Temos: nors visas pasaulis laukia JAV prezidento rinkimų baigties, amerikiečiai susitelkę į jiems aktualiausius klausimus – mokesčius, infliaciją, imigraciją. „Trumpas – maži mokesčiai, Kamala – dideli mokesčiai“, skelbia plakatas. / S. Stapleton / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Pagrindinis resursas – žmonės

Įtampa tarptautinėje politinėje arenoje šiek tiek keičia diplomatinio pasaulio dinamiką. Čia labai daug energijos ir laiko skiriama kontaktams megzti, neįpareigojantiems pokalbiams prie puodelio kavos, kurie sudarytų draugiškesnę atmosferą ir leistų pasiekti aukščiausių politikų kabinetus.

Visa tai yra kompleksinis darbas, bet, esant kritinei situacijai, tai leidžia greitai suorganizuoti dvišalius susitikimus, pavydžiui, tarp kokios nors šalies užsienio reikalų ministro ir JAV valstybės sekretoriaus, kaip kad įvyko 2021 m., kai gana greitai pavyko suorganizuoti Gabrieliaus Landsbergio susitikimą su Antohny Blinkenu konflikto su Kinija išvakarėse, po Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje.

„Tai buvo išskirtinis atvejis, nes paprastai visi trys Baltijos šalių atstovai susitinka su sekretorių arba viceprezidentų ar prezidentų lygmens politikais. Dvišaliai susitikimai, kaip G. Landsbergio ir A. Blinkeno, yra padarinys to, kad mūsų diplomatai jau turėjo priėjimų prie svarbių kabinetų, kurie formuoja A. Blinkeno darbotvarkę, kurie gali paaiškinti, kodėl Lietuvai šiuo metu ypač reikia politiškai deklaruotos amerikiečių paramos“, – pasakoja T. Janeliūnas.

Rutininiai susitikimai ir pokalbiai vyksta įprastais būdais. Jeigu nėra konfliktų, nesusipratimų, jie dažniausiai vyksta kartą per metus ar dvejus, priklausomai nuo politinio lygmens. Tačiau T. Janeliūnas išskiria, kad Baltijos šalys yra tokios mažos, kad kiekvienai iš jų atskirai neskiriama dėmesio. „Mes visur einame po tris“, – sako jis.

Vis dėlto amerikiečiai labai vertina žmogiškąjį ryšį ir tai, kad jų ne tik prašoma, bet ir suteikiama jiems. „Mes irgi jau esame tie, kurie gali kažką duoti, esame saugumo donorai: labai remiame Ukrainą, labai daug investuojame į savo gynybą, daugiau negu 3 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), mus amerikiečiai mini kaip pavyzdį kitoms Europos šalims, kaip reikėtų rūpintis saugumu. Visa tai rodo, kad mūsų vertė amerikiečių akyse tikrai padidėjusi“, – įsitikinęs T. Janeliūnas.

Tie žmonės, kurie vis dar nori klasikinės respublikoniškos politikos, deja, atsidūrė mažumoje.

Vertę dar labiau sustiprino labai aiški Lietuvos pozicija dėl Taivano. „Tai, kad norime būti šalis, maksimaliai atsiribojusi nuo Kinijos, amerikiečiams irgi daro įspūdį. Kaip mums pavyko atsispirti Kinijos spaudimui, Kinijos sankcijoms, amerikiečiams yra įdomus pavyzdys,  kelia savotišką pagarbą ir susižavėjimą. Jie visada mėgsta „underdogs“ – mažus žaidėjus, kurie meta iššūkį didesniems ir kurie sugeba parodyti, kad, nepaisant savo mažumo, gali pasiekti ko nors įspūdingo. Čia tikrai neturėtume savęs nuvertinti, diplomatai daro didžiulį darbą ir jie tikrai vertinami Vašingtone“, – tokį įspūdį, praleidęs pusmetį JAV sostinėje, susidarė politologas.

T. Janeliūnas Hudsono universitete dalyvaudavo susitikimuose, viešuose renginiuose su daugelio kitų Europos šalių atstovais, kurie taip pat atvykdavo į konferencijas. Politologas lygino, kaip elgiasi kitų šalių politikai ar diplomatai: „Galiu pasakyti, kad mes kartais tikrai geriau atrodome negu, pavyzdžiui, rumunai arba kitų didesnių už mus šalių, bet neturinčių tokio gero diplomatinio pasikaustymo arba netgi neturintys tokių lyderių diplomatijoje, kaip turime mes.“

Žmonės visada yra pagrindinis resursas. T. Janeliūnas primena, kad būtent jais galime didžiuotis, o ES ambasadorė JAV Jovita Neliupšienė  yra to įrodymas. „Ji atstovauja visos ES interesams Vašingtone – tai yra wow, tai didžiausi mūsų pasiekimai, kad turime tokių lyderių, kurie geba ne tik nacionalinės diplomatijos mastu kažką nuveikti, bet ir Europos mastu. Manau, kad ši pozicija, kurią užima J. Neliupšienė, tikrai yra atspindys, kad mūsų diplomatija – aukščiausios kasės“, – nė kiek neabejoja jis.

Nesijaučia saugūs

JAV sostinėje T. Janeliūnas ne tik gilinosi į lietuviškosios diplomatijos praktikas, bet ir stebėjo Jungtinių Valstijų vidaus politikos drebėjimus: tai visuomenės susiskaldymas, pasikėsinimas (galimai net ne vienas) į respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo gyvybę, dramatiškas dabartinio prezidento Joe Bideno pasitraukimas iš kovos, rinkimų dinamiką pakeitęs demokratės Kamalos Harris įsitraukimas į politines varžybas.

T. Janeliūnas teigia, kad žiniasklaidoje linkstama sureikšminti, perdėti politines aktualijas, nuolatiniai konfliktai pateikiami pirmuosiuose puslapiuose, antraštėse, – tai natūralu. Tačiau įtampos ir susiskaldymo tikrai yra daug, žmonės nesijaučia saugūs: „Pavyzdžiui, Vašingtone yra daug protestuojančių, ypač prieš Izraelio veiksmus, remiančių palestiniečius, nes tai daro faktiškai visos arabų bendruomenės. Tokių demonstracijų, protesto akcijų ir pats esu matęs ne vieną.“

Kita vertus, amerikiečiai šiuo metu yra susitelkę į savo vidaus politikos klausimus. „Imigracijos, aukštų kainų, infliacijos klausimai labai aktualūs. Abortų kausimas yra labai visuomenę skaldantis dalykas. Visi šie dalykai didesniu ar mažesniu mastu persmelkia turbūt visus žmones. Visi su šiokiu tokiu nerimu laukia rinkimų. Visi savotiškai ir baisisi ta politika, situacija, kai įtampa pasiekia tokį lygį, kad virsta pasikėsinimu į kandidatus. Aš manau, jog tai irgi yra iliustracija, kad visuomenėje yra labai daug ir nuoskaudų, ir psichologinio pykčio, ir kitų neigiamų emocijų, ir tai iš tikrųjų galima pajusti“, – dalijasi T. Janeliūnas.

„Paprastai diskusijos tarp ekspertų vyksta labai civilizuotai ir sklandžiai, tačiau vis tiek kartais prasiveržia radikalesnės nuostatos ir supranti, kad yra visai kita grupė žmonių, kurių visai kitoks pasaulio vaizdas ir matymas, kaip pasaulis egzistuoja. Labai sunku surasti bendrų vienijančių taškų ir tai rodo, kad amerikiečiai, kaip nacija, vis dėlto yra labai įaudrinta ir destabilizuota, – pažymi ekspertas. – Tikrai neatmesčiau galimybės, kad po prezidento rinkimų Amerikoje vyktų kokių nors neramumų, nes D. Trumpas jau yra pareiškęs, kad jeigu jis pralaimės, tai būtinai reikš, kad jo pergalę pavogė, kad tai nesąžiningi rinkimai, taip savotiškai palaikydamas, kurstydamas savo rėmėjų agresyvų požiūrį į rinkimų rezultatus.“

Sąmokslai ir (ne)racionalumas

Žiniasklaidoje vis šmėsteli žinučių, esą įvairių šalių atstovai slaptai susitinka su D. Trumpo aplinkos žmonėmis ar net su juo pačiu ir ruošiasi respublikono grįžimui į Baltuosius rūmus. T. Janeliūnas pabrėžia, kad čia svarbų vaidmenį užima įtikėjimas sąmokslo teorijomis.

„Sunku pasakyti, kokio masto yra, pavyzdžiui, įtikėjimas sąmokslais, ypač D. Trumpo stovykloje. Aplink jį susibūrę tie, kurie linksta į įvairius sąmokslus, ir pats D. Trumpas yra didelis sąmokslų gerbėjas, todėl jis irgi renkasi į savo aplinką tuos, kurie labiau yra radikalių, kraštutinių pažiūrų, kurie ne visada laikosi tipinių politinių taisyklių. Dėl to žymiai sunkiau pasikliauti netgi kai kuriais D. Trumpo pareiškimais, kurie išsakomi dabar, per rinkimų kampaniją, nes negali žinoti, ar jis laikysis tokio pat požiūrio po savaitės ar dviejų. Jis labai greitai keičia savo nuomonę, jam tiesiog gali užtekti susitikimo su vienu ar kitu žmogumi, kuris padidins jo garbėtroškos jausmą ir įtikins išreikšti paramą kokiam nors veiksmui ar sprendimui“, – sako jis.

„Tai labai specifinė asmenybė, visiškai kitokia negu mūsų įprasti politikai, jis labai susitelkęs į save, didelis narcizas, absoliučiai netoleruoja jokios kritikos ir mano, kad viską žino ir viską gali padaryti geriau už bet kokį kitą pasaulio politiką. Jis labai imlus visokioms pagyroms ir išaukštinimams. Tokio tipo asmenybė politikoje yra gana rizikingas veiksnys, nes gali net neužtekti šalia esančių žmonių, kad perkalbėtų jį, jeigu koks nors sprendimas neteisingas. Per pirmąją D. Trumpo kadenciją tikrai buvo ne vienas toks sprendimas, kurį praktiškai sulaikydavo jo kabineto nariai. Vėliau būdavo tokia tipiškai kartojama frazė: „Nesvarbu, ką nuspręs ir darys D. Trumpas, svarbu kiek suaugusių žmonių yra kabinete“, – primena T. Janeliūnas.

Ši frazė skamba ir dabar, bet yra nerimo, kad antros D. Trumpo kadencijos atveju šalia jo gali būti kur kas mažiau racionaliai mąstančių žmonių, bet žymiai daugiau tokių, kurie tiesiog norės pataikauti jam. „Tai gali lemti, kad gali būti priimta tikrai nelabai racionalių sprendimų, kartais netgi mums labai pavojingų, pavyzdžiui, dėl amerikiečių karių išvedimo iš Europos. Labai sunkus atvejis – atgrasymas prieš Rusiją smarkiai sumažėtų, ir D. Trumpas gali tai padaryti“, – nerimo neslepia ir pats politologas.

Investavo į D. Trumpo sėkmę

Gana liūdna tendencija, kad vis didesnė dalis respublikonų irgi tampa bent jau viešais D. Trumpo gerbėjais ir šalininkais. T. Janeliūno teigimu, tokį konservatyvios partijos poslinkį lemia suvokimas, kad politikai kaip partijos nariai negali turėti alternatyvios pozicijos ir jų pačių asmeninė politinė karjera priklauso nuo to, kiek jie pataikys į D. Trumpo taktą.

Mes esame palankiai vertinami pirmiausia dėl to, kad faktiškai esame tobuli JAV sąjungininkai.

„Respublikonų partija yra investavusi į D. Trumpo sėkmę, pavyzdžiui, dabartinis kandidatas į viceprezidentus J. D. Vance’as anksčiau kritikavo D. Trumpą, bet galiausiai suprato, kad jo politinė karjera turi žymiai didesnę galimybę kilti į viršų, jeigu jis rems D. Trumpą. Jis savotiškai pakeitė savo pozicijas prieš keletą metų ir tapo D. Trumpo patikėtiniu, pasirinkimu į viceprezidento poziciją“, – sako jis.

„Tai tipinis pavyzdys, kaip pasikeitė ir nemažos dalies respublikonų pozicijos D. Trumpo atžvilgiu. Anksčiau tikrai nemaža dalis nepritardavo, kritikuodavo D. Trumpą, buvo netgi labai didelė dalis D. Trumpo kabineto narių, kurie priešindavosi jo sprendimams. Dabar tokių yra vis mažiau [...] Respublikonų partija keičiasi, tampa radikalesnė, primityvesnė, sakyčiau, tie žmonės, kurie vis dar nori klasikinės respublikoniškos politikos deja, atsidūrė mažumoje“, – požiūriu dalijasi T. Janeliūnas.

Dvi vizijos

Ant svarstyklių – labai skirtingos JAV ir pasaulio vizijos. Kam šiandien turėtų ruoštis Lietuvos diplomatai? Anot T. Janeliūno, nereikėtų bandyti sutelkti savo kontaktus ir interesus tik į vieną partiją: „Manau, kad lietuviai puikiai tai supranta ir tikrai palaiko gerus ryšius ir su demokratų, ir su respublikonų administracijos atstovais.“

„K. Harris pergalės atveju pasikeitimų turbūt būtų žymiai mažiau negu D. Trumpo pergalės atveju. K. Harris greičiausiai tęs labai panašią politiką, kaip buvo J. Bideno administracijos metu, tačiau, aišku, turbūt negera žinia mums, kad kartu tai reiškia ir gana didelį amerikiečių susivaržymą ir neryžtingumą, kai kalbama apie atsaką Rusijai. Ta pati baimė eskaluoti didesnį karą su Rusija, manau, dominuotų ir K. Harris politikoje“, – prognozuoja politologas.

„D. Trumpas, aišku, išplėstų spektrą galimų sprendimų, netikėtumų, kurių vertėtų laukti iš jo, bet mes net ir pagal D. Trumpo nuostatas galėtume turėti pranašumų. Daug investuojame į savo gynybą, nesame išlaikytiniai, ką jis nuolat pabrėžia kalbėdamas apie vokiečius, mes turime labai aiškias kategoriškas nuostatas Kinijos atžvilgiu, o tai irgi D. Trumpui yra labai palankus ženklas. Taigi mes, kaip Baltijos šalių regionas, D. Trumpo akyse galėtume atrodyti visai pozityviai“, – tęsia jis.

Tačiau tai mums gali ir nepadėti, jei D. Trumpas nuspręstų apskritai ignoruoti europiečius ir skirti daugiau dėmesio vidaus politikai, galbūt konfliktui su Kinija. „Turėtume ruoštis žymiai didesnėms audroms tarptautinėje politikoje, nes K. Harris atveju politika būtų paremta tęstinumo kryptimi, o D. Trumpas bemaž viską, ką darė demokratai, norėtų daryti priešingai. Tai, aišku, kelia daug iššūkių ir mes nebūtinai galime spėti tam pasiruošti“, – teigia T. Janeliūnas.