Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį stengėsi sumažinti susirūpinimą dėl didžiausios finansų krizės per 15 jo vadovavimo metų, sakydamas, kad nepalanki padėtis šalies ekonomikoje truks ne ilgiau negu dvejus metus.

„Mūsų ekonomika išeis iš šiandieninės padėties. Kiek tam reikės laiko? Susiklosčius pačioms nepalankiausioms sąlygoms, manau, dvejus metus“, – V.Putinas sakė per kasmetinę spaudos konferenciją.

Jis pažymėjo, kad „tolesnis augimas ir išėjimas iš dabartinės padėties – neišvengiamas dėl bent dviejų priežasčių“, – pridūrė jis.

„Visų pirma, pasaulio ekonomikos augimas tęsis. Tempai mažėja, bet augimas tikrai išsilaikys. Ekonomika toliau auga“, – prognozavo prezidentas.

Pasak jo, „ekonominė konjunktūra keisis, o augant pasaulio ekonomikai prireiks papildomų energetikos išteklių“.

„Tačiau tuo pat metu – ir tuo aš jau neabejoju – mums pavyks daug nuveikti diversifikuojant savo ekonomiką, nes pats gyvenimas vers mus tai daryti. Kitaip tiesiog nebus įmanoma funkcionuoti“, – pabrėžė V.Putinas.

„Neorganizuoja pjudymo"

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad valdžia neužsiima jos veiksmams nepritariančių opozicionierių pjudymo organizavimu.

„Nė vienas iš oficialių valdžios organų ar (valdžios) organų atstovų tuo neužsiima... Niekada nebuvo ir nebus jokių mėginimų, jokių nurodymų, jokio organizavimo užsiimti kokiu nors pjudymu kieno nors atžvilgiu“, - sakė V.Putinas kasmetinėje spaudos konferencijoje Maskvoje.

Atsakydamas į opoziciją palaikančios žurnalistės Ksenijos Sobčak pateiktą atitinkamą klausimą, V.Putinas patikino, kad „tų žmonių, kurie nepritaria mūsų veiksmams Ukrainoje, Kryme ar kokiais nors politiniais klausimais, atžvilgiui neorganizuojamas joks pjudymas“.

Tuo pat metu prezidentas neatmetė, jog galėjo sureaguoti visuomenė, kuri laikosi kitokios pozicijos nei opozicija.

V.Putinas taip pat nurodė, kad nesigaili, jog vienoje iš savo kalbų pavadino opoziciją „penktąja kolona“, tačiau pagalvos apie tai, kaip savo viešuose pasisakymuose būti labiau tiksliu.

„Nejaučiu jokios atsakomybės šiuo atžvilgiu“,  - pabrėžė jis, atsakydamas į žurnalistės klausimą apie tai, kur riba tarp opozicijos ir „penktosios kolonos“ ir ar prezidentas nejaučia asmeninės atsakomybės už termino, didinančio visuomenės skilimą, sugrąžinimą.

V.Putinas paaiškino, ką jis vadina „penktąja kolona“: „Tai žmonės, kuriuos išnaudoja, kurie vykdo tai, kas paremta kitos valstybės interesais, ir juos naudoja kaip instrumentą pasiekti mums svetimus politinius tikslus“.

Palygino šalį su meška

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį palygino savo šalį su meška, kuri negali atsipalaiduoti, kad neprarastų dantų ir nagų bei netaptų medžioklės trofėjumi.

"Kai tik išraus nagus ir dantis, tuomet meškiuko visai nebereikės - iš jo padarys iškamšą. Esmė ne Krymas - esmė, kad mes giname savo savarankiškumą, savo suverenitetą ir savo teisę egzistuoti", - V.Putinas sakė per savo kasmetinę spaudos konferenciją.

Rusijos lyderis priminė apie kai kurių Vakarų šalių politikų pareiškimus, jog neteisinga, kad Rusija valdo itin gausius gamtinius išteklius, ypač Sibire.

"Na, o atplėšti Teksasą nuo Meksikos - teisinga? Tuo tarpu kai mes šeimininkaujame savo krašte - tai yra neteisinga. Reikia padalyti", - ironizavo V.Putinas.

Tęsdamas palyginimą su savo "taigą saugančia" meška, prezidentas sakė: "Man pačiam kartais kyla mintis: galbūt mūsų meškiukui reikia ramiai patupėti, kol paršeliai iš esmės nedergia savo tvarte, ir maitintis uogelėmis, medučiu. Gal paliks ramybėje? - Nepaliks! Nes (jie) visuomet stengsis pririšti grandine. Ir kai tik pavyks pririšti grandine - išraus ir dantis, ir nagus. Dabartiniu supratimu tai yra branduolinio atgrasymo galia."

"Kai tik tai, neduok Dieve, nutiks - meškiuko nebereikės, o taigą iškart pradės savintis", - pridūrė jis.

V.Putinas pripažino, kad Vakarų šalių sankcijos, paskelbtos dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje, daro didelę žalą Rusijos ekonomikai.

"Ir jeigu manome, kad viena iš mūsų ekonomikos problemų yra sankcijų rezultatas - bet abejo, taip yra iš tikrųjų. Iš visų mūsų problemų 25-30 proc. (lemia) sankcijų poveikis", - sakė jis.

"Turime suprasti: ar mes norime kovoti ir išlikti naudodamiesi šiandieniniais reiškiniais keisti į gerąją pusę mūsų ekonomikos struktūrą, tapti labiau nepriklausomais, visa tai išgyventi. Ar mes norėtume, kad mūsų kailį pakabintų ant sienos? Štai koks mūsų pasirinkimas - ir Krymas čia niekuo dėtas", - pabrėžė V.Putinas.

Nesibaimina dėl savo padėties

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė nejaučiantis pavojaus savo valdymui, kai šalį yra apėmusi didžiausia per 15 šio lyderio vadovavimo metų finansų krizė.

„Kalbant apie „rūmų perversmus“ – nusiraminkite: pas mus nėra rūmų, todėl „rūmų perversmo“ negali būti“, – V.Putinas sakė per tradicinę metų pabaigos konferenciją, kai buvo paklaustas, ar nesibaimina prarasti šalies elito palaikymą ir būti nuverstas.

„Pas mus yra oficiali rezidencija – Kremlius. Ji gerai apsaugota, ir tai taip pat yra mūsų valstybės stabilumo veiksnys“, – aiškino jis.

Tačiau prezidentas pabrėžė, kad stabilumą labiausiai lemia šalies žmonių palaikymas.

„Manau, kad nesiginčysite su manimi, jog pagrindinės mūsų išorinės ir vidaus politikos kryptys turi tokį palaikymą. Kodėl tai vyksta? Dėl to, kad žmonės dvasia ir širdimi jaučia, jog mes – ir aš konkrečiai – veikiame gindami didžiosios daugumos Rusijos Federacijos piliečių interesus“, – sakė V.Putinas.

Rusijoje, kurios rublio vertė pastarosiomis dienomis staigiai nusmuko, žmonės apgulė valiutos keityklas, mėgindami apsaugoti savo santaupas, o finansų valdymo institucijos priverstos eikvoti milijardus dolerių, mėgindamos sušvelninti šią krizę.

„Rusija gina savo interesus"

Vakarų šalys nepatenkintos, kad Maskva atkakliai gina savo nacionalinius interesus, pareiškė Rusijos prezidentas.

„Jūs sakėte, kad Rusija tam tikra dalimi prisidėjo prie įtampos, kurią dabar stebime pasaulyje. Rusija prisidėjo – tačiau tik ta prasme, kad jie vis griežčiau gina savo nacionalinius interesus“, – V.Putinas sakė per savo kasmetinę spaudos konferenciją, atsakydamas į Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC žurnalisto klausimą apie padažnėjusius Rusijos karinių lėktuvų skrydžius prie Vakarų šalių sienų.

„Mes neatakuojame „politine prasme“, – pabrėžė jis. – Mes nieko nepuolame, tik giname savo interesus.“

Pasak Rusijos lyderio, „mūsų Vakarų partnerių, visų pirma amerikiečių, nepasitenkinimas susijęs su tuo, jog mes darome būtent tai“.

„Mūsų Gynybos ministerijos ateinančių metų biudžetas ... – apie 50 mlrd. dolerių. Pentagono biudžetas – beveik dešimt kartų didesnis: 575 mlrd. dolerių. Ir norite pasakyti, kad mūsų politika agresyvi?“ – klausė jis.

V.Putinas priminė, kad Rusija užsienyje turi tik dvi karines bazes, kurios veikia potencialios teroristinės grėsmės regione – Kirgizijoje ir Tadžikistane prie sienos su Afganistanu.

„Manau, kad ir jūs esate suinteresuoti, kad ten būtų ramu. Ir tai pagrįsta, suprantama bei aišku. Tuo tarpu Amerikos bazės – visame Žemės rutulyje. Ir norite pasakyti, kad mes elgiamės agresyviai“, – pridūrė Rusijos lyderis, kreipdamasis į BBC žurnalistą.

„Ką Europoje veikia Amerikos ginkluotosios pajėgos, įskaitant taktinį branduolinį ginklą? – tęsė jis. – Klausimas: ar norime lygiaverčių santykių? – Taip, norime – tačiau besąlygiškai gerbiant vieni kitų nacionalinius, gynybos ir ekonomikos interesus.“

V.Putinas pareiškė šiuo metu nejaučiantis, kad tokią pagarbą Rusijos interesams rodytų JAV ir kitos Vakarų šalys.

„Pavyzdys – priešraketinės gynybos sistema. Kas vienašališkai pasitraukė iš sutarties, kuri neabejotinai yra vienas iš tarptautinės saugumo sistemos kertinių akmenų? Nejaugi mes? – Tai vienašališkai padarė (Jungtinės) Valstijos“, – sakė jis.

Rusijos lyderis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos sukelia grėsmę jo šaliai, plėsdamos savo pasaulinę priešraketinės gynybos sistemą.

„Dislokuoja strateginės priešraketinės gynybos elementus ne vien Aliaskoje, bet ir Europoje – Rumunijoje ir Lenkijoje, visai šalia mūsų. Ir norite pasakyti, kad mes vedame agresyvią politiką?“ – klausė V.Putinas.

Jis taip pat priminė, kad JAV ir NATO perkelia savo karines bazes ir karinę infrastruktūrą arčiau Rusijos sienų.

„Mūsų kas nors klausosi? Ar veda bent kokį dialogą su mumis šioje srityje? – Ne, visiškai jokio. Visada vienintelis atsakymas: „Ne jūsų reikalas – kiekviena šalis turi teisę rinktis, kaip užtikrinti savo saugumą.“ Gerai, tačiau tuomet ir mes darysime tą patį. Kodėl mums tai uždrausta?“ – kalbėjo V.Putinas.

„Konflikte dalyvaujantys kariai – ne samdiniai"

Rusijos kariškiai, savanoriškai išvykę dalyvauti kovos veiksmuose rytų Ukrainoje, negali būti laikomi samdiniais, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.

„Pas mus, Rusijoje, kaip ir bet kokioje kitoje prezidentėje respublikoje, už viską atsako prezidentas. Kalbant apie kariškius, už jų likimą atsakingas vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Atkreipiu dėmesį, kad pas mus tai yra vienas ir tas pats asmuo“, – V.Putinas per kasmetinę spaudos konferenciją atsakė į Ukrainos žurnalisto klausimą, kiek Maskva yra pasiuntus savo karių į kaimyninę šalį ir kiek jų žuvo kaudamiesi prorusiškų separatistų pusėje.

„Visi žmonės, kurie dėl savo širdies pašaukimo atlieka savo pareigą arba savanoriškai dalyvauja kokiuose nors kovos veiksmuose, įskaitant Ukrainos pietryčius, nėra samdiniai, nes už tai jie negauna pinigų“, – pabrėžė V.Putinas.

„Reikia liautis stačius sienas"

Rusijos prezidentas teisinga pavadino griežtą Maskvos poziciją dėl įvairių tarptautinių krizių, tarp jų – Ukrainos, dėl kurios Maskvos partneriai užsienyje turį suprasti, kad būtina kurti bendrą humanitarinę saugumo erdvę.

„Mūsų gana griežta pozicija dėl žinomų krizinių situacijų, tarp jų – ir Ukrainoje, turi leisti suprasti mūsų partneriams, kad pats teisingiausias kelias – tai liautis stačius tas sienas ir kurti bendrą humanitarinę erdvę, saugumo ir ekonominės laisvės erdvę“, – sakė jis per savo metinę spaudos konferenciją.

Taip Rusijos prezidentas pakomentavo vieno žurnalisto žodžius, kad šiais metais per kelias savaites buvo sukurta nepasitikėjimo, įtarumo ir susvetimėjimo siena tarp Rusijos ir virtinės kitų valstybių.

„Jūs pasakėte, kad griuvo Berlyno siena ir dabar mes matome, kad kyla kažkokios naujos sienos. Mes ne dabar tai matome. Argi po Berlyno sienos mums nesakė, kad nebus NATO plėtros į Rytus? Bet ji juk prasidėjo iš karto. Buvo dvi plėtros bangos. Argi tai ne siena?“ – sakė V.Putinas.

„Priešraketinės gynybos sistema šalia mūsų sienų? Argi tai ne siena? Niekas nesustojo, tai pati pagrindinė dabartinių tarptautinių santykių problema. Mūsų partneriai nesustojo. Jie nusprendė, kad jie yra laimėtojai, kad jie dabar yra imperija, o visi kiti – vasalai ir juos reikia „galutinai spausti“, – pridūrė Rusijos prezidentas.

Situacijos nelaiko Krymo prisijungimo pasekme

V. Putinas sakė, kad dabartinė sunki ekonominė situacija šalyje yra ne atmokestis už Krymo prisijungimą, o užmokestis už rusų troškimą kaip nacijai ir valstybei.

„Tai ne atmokestis už Krymą, tai – užmokestis už mūsų natūralų norą išlikti kaip nacijai, kaip civilizacijai, kaip valstybei“, – per savo metinę spaudos konferenciją Maskvoje sakė V.Putinas.

Ryšium su tuo jis pabrėžė: „Po Berlyno sienos griuvimo, po Sovietų Sąjungos subyrėjimo mes absoliučiai atsivėrėme savo partneriams“.

„Ką mes pamatėme? Tiesią, visišką paramą terorizmui Šiaurės Kaukaze. Argi partneriai taip elgiasi? Dabar nesileisiu į detales, bet tai – faktai ir visi tai žino“, – pareiškė V.Putinas.

Ragina atkurti bendrą politinę erdvę Ukrainoje

Rusijos prezidentas pareiškė, kad Ukrainoje turi būti atkurta bendra politinė erdvė ir krizė šioje šalyje gali būti sureguliuota tik taikiu keliu.

„Kito kelio, išskyrus taikų sureguliavimą, nėra“, - sakė Rusijos vadovas per kasmetinę spaudos konferenciją Maskvoje.

Kaip pabrėžė V.Putinas, „mes remiamės tuo, kad bus atkurta bendra politinė erdvė“ Ukrainoje.

„Kokia ji gali būti, dabar sunku pasakyti“, - pridūrė jis.

V.Putinas pridūrė, jog mano, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka nuoširdžiai siekia taikaus krizės sureguliavimo, tačiau to nenori kitos politinės jėgos Ukrainoje.

Rusijos prezidentas taip pat sakė, kad Ukrainos vyriausybė ir prorusiški separatistai turi greitai, iki Kalėdų, apsikeisti sulaikytaisiais.

V.Putinas taip pat paragino Ukrainos vyriausybę įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal rugsėjį pasirašytą taikos susitarimą, amnestuoti separatistus ir suteikti plačias teises rytinių šalies regionų gyventojams.

„M. Chodorkovskis turi teisę dalyvauti politikoje"

V. Putinas ketvirtadienį sakė, kad buvęs naftos magnatas Michailas Chodorkovskis, kuris yra tarp didžiausių jo kritikų, turi teisę užsiimti politika, „kaip ir bet kuris kitas Rusijos pilietis“.

Į klausimą dėl M.Chodorkovskio prezidentinių ambicijų V.Putinas atsakė: „Tikrai, ponas Chodorkovskis kreipėsi su prašymu dėl malonės. Bet kuriuo atveju, atitinkamą popierių atsiuntė ir lyg neketino užsiimti politika. Bet aš, kai sprendžiau dėl malonės suteikimo, rėmiausi ne tuo, ką jis gali ar ko negali, užsiims ar neužsiims politika. Tai – jo pasirinkimas. Jis turi tą teisę, ... taip pat kaip bet kuris Rusijos Federacijos pilietis. Jeigu pagal atitinkamus kriterijus tinka, taip pat ir tam, kad būtų renkamas į aukščiausius postus šalyje, na, Dieve padėk, tegu dirba“.

V.Putinas taip pat pareiškė, jog nesigaili priimto sprendimo suteikti malonę buvusiam „Jukos“ vadovui, kuris yra nesutaikomas Kremliaus kritikas.

Tas sprendimas buvo priimtas prieš metus ir buvęs oligarchas, kuris kalėjo dešimtmetį, išėjo į laisvę.

Naujas dujų srautas 

Rusijos anonsuoto dujų centro prie Turkijos ir Graikijos sienos likimas priklauso nuo Europos pozicijos, spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.

„Ar galimas europinis centras? Tai ne nuo mūsų priklauso – tai priklauso nuo mūsų partnerių Europoje. Klausimas tas, kad pigesnio ir patikimesnio (dalyko) už tiekimą iš Rusijos nėra ir artimiausiu metu nenusimato“, – sakė jis.

V.Putinas pridūrė, kad gamtinių dujų centras iš Turkijos paskui gali būti nukreiptas per Graikiją, Makedoniją, Serbiją, Vengriją iki austrų Baumgarteno miesto.

„Ar partneriai Europoje nori turėti pastovų, garantuotą, absoliučiai aiškų tiekimą? Puiku. Tada galima nutiesti vamzdį per Graikiją į Makedoniją, į tą pačią Serbiją, vėl ateiti į Baumgarteną“, – sakė jis.

Kaip buvo pranešta, dujų centras Baumgartene buvo laikomas galiniu atšaukto projekto „South Stream“ tašku pagal paskutinę jo konfigūraciją.

Kalbėdamas apie naują projektą dėl dujotiekio jūra iš Rusijos į Turkiją, kuris pakeitė „South Stream“, V.Putinas pažymėjo, kad tas dujotiekis yra skirtas ir Turkijos rinkai.

„Turkijos ekonomika auga, jai reikia papildomų resursų. O mes, ką, atsisakinėsime? Mes su jais turime visus susitarimus, susijusius su kainų formule ir pristatymo grafiku. Žinoma, kad mes parduosime jiems dujas, kurių jiems prireiks“, – patikino V.Putinas.

Kalba truko ilgiau negu 3 valandas

Maskvoje ketvirtadienį vykusi tradicinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino metų pabaigos spaudos konferencija truko 3 val. 10 minučių.

Per šį renginį valstybės vadovas atsakė beveik į 50 klausimų, kuriuos uždavė dešimtys žurnalistų.

Spaudos konferencijoje dalyvavo per 1,2 tūkst. šalies ir užsienio žiniasklaidos darbuotojų. Jų klausimai buvo susiję su įvairiomis Rusijos vidaus ir užsienio politikos problemomis, įskaitant socialinę, ekonomikos ir gynybos sritį.

Ši konferencija buvo trumpesnė negu ankstesni panašūs renginiai.

Dirbdamas prezidento poste, V.Putinas yra surengęs 10 tokių konferencijų. Ilgiausia iš jų buvo surengta 2008 metais – tąsyk V.Putinas su žurnalistais bendravo 4 val. 10 minučių.