„Nepaisant visų nesėkmių, Rusija išlieka pasaulio lyderė pagal kosminių paleidimų skaičių“, – V.Putinas sakė trečiadienį per susitikimą su pareigūnais, kurį transliavo televizija.

„Tačiau faktas, kad patiriame daug nesėkmių, yra blogas. Į tai turi būti laiku ir profesionaliai reaguojama“, – pridūrė jis.

Naująjį kosmodromą, pastatytą Amūro regione Rusijos rytiniame pakraštyje, V.Putinas gyrė kaip didžiausią šiuo metu vykdomą statybų projektą, kurio biudžetas – 300–400 mlrd. rublių (4–5,3 mlrd. eurų).

Apie 10 tūkst. darbininkų nuo 2012 metų tame didžiuliame retai apgyventame regione nutiesė 115 km kelių, taip pat 125 km geležinkelių ir pastatė miestelį, kuriame galės gyvento apie 25 tūkst. žmonių.

Kremlius siekia sumažinti Rusijos priklausomybę nuo Baikonūro kosmodromo, kurį Maskva nuomojasi iš Kazachstano nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo ir šiuo metu moka Astanai po 115 mln. JAV dolerių per metus.

Tačiau premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas, atsakingas už kosmoso ir gynybos sektorius, sakė, kad Rusija dar bent iki 2023 metų naudos Baikonūro kosmodromą pilotuojamiems skrydžiams, o planuojamas raketos „Sojuz 2.1a“ startas tikriausiai bus vienintelis paleidimas iš Rytų kosmodromo šiais metais.

Pasak politikos analitiko Aleksejaus Makarkino, šis raketos startas yra aiški sėkmė, kuri tampa dar svaresnė šalį krečiant ekonomikos krizei dėl drastiško naftos kainų nuosmukio ir Vakarų šalių sankcijų Maskvai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje.

„Šiuo metu kosmosas yra didybės atributas, – jis aiškino duodamas interviu AFP. – Rusija dabar stengiasi prisivyti kosminėje pramonėje. Be pagrindinių prekių sektorių, mes neturime daug konkurencingų pramonės šakų. Ką dar galėtume pasiūlyti pasauliui?“

Rusija taip pat turi Plececko kosmodromą šalies šiaurėje, kuris naudojamas leisti palydovams ir bandyti raketoms.

Rytų kosmodromas, kaip ir Baikonūras, yra arčiau pusiaujo, todėl iš jo startuodamos raketos gali nešti sunkesnius krovinius, eikvodamos mažiau degalų, o skrydžių savikaina sumažėja.

Naujajame kosmodrome kol kas yra tik viena starto aikštelė raketoms „Sojuz“, kurios šiuo metu yra vienintelės pasaulyje, naudojamos pilotuojamiems kosminiams skrydžiams.

Ateinančiais metais prasidės antrasis statybų etapas, per kurį bus įrengta tvirtesnė starto aikštelė naujoms sunkiosioms raketoms nešėjoms „Angara“. Jos dabar tebėra bandymų stadijoje, bet kada nors turėtų pakeisti dažnai naudojamas senstančias raketas „Proton“.