Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D. Tuskas paminėjo klasikinę Alexandre'o Dumas (Aleksandro Diuma) knygą „Trys muškietininkai“, sakydamas, kad Lenkija yra pasirengusi stoti petys į petį su Prancūzija, ir pabrėžė, kad Europos Sąjungos ir NATO santykių pagrindas yra principas „vienas už visus, visi už vieną“.

„Kartu su Prancūzija esame pasirengę kovoti už saugumą (...) visoje Europoje“, – teigė jis, lydimas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono).

Vėliau Berlyne D. Tuskas pasidžiaugė „aiškiu pareiškimu, kad esame pasirengę bendradarbiauti“ Europos gynybos srityje.

Jis netiesiogiai pasiuntė žinutę JAV prezidento posto siekiančiam D. Trumpui, kuris savaitgalį sukėlė nerimą sąjungininkėms Europoje, kai pareiškė, kad „skatintų“ Rusiją pulti bet kurią NATO šalį, kuri nevykdo finansinių įsipareigojimų.

Bendroje spaudos konferencijoje su D. Tusku Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pasmerkė D. Trumpo pastabas kaip „neatsakingas ir pavojingas“ ir palygino jas su „šaltu dušu“ Europai.

D. Tuskas taip pat sakė, kad norėtų atgaivinti vadinamojo Veimaro trikampio, tai yra Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos bendradarbiavimo, formatą, sukurtą 1991 metais, siekiant sudaryti sąlygas bendriems Europos veiksmams.

Jis teigė, kad šios trys partnerės „nenusileis Ukrainos klausimu“, ir pridūrė, kad NATO širdyje esantis aljansas „iš tiesų gali atlikti teigiamą vaidmenį“.

O. Scholzas sakė, kad atgaivinta trijulės partnerystė yra „labai svarbi mums visiems“, ir paragino Veimaro trikampio atnešamą „naują impulsą“ pasitelkti suteikiant „naują postūmį“ Europos Sąjungai.

Tai taip pat leis Europai tapti saugumo ir gynybos galia, papildančia NATO – Atlanto aljanso Europos ramstį.

D. Tuskas gruodį sugrįžo į Lenkijos premjero postą, nutraukdamas užtrukusį dešiniųjų valdymą ir žadėdamas atkurti tvirtus ryšius su ES.

Prancūzija, Vokietija ir Lenkija siekia stiprinti bendradarbiavimą, Maskvos invazijai į Ukrainą žengiant į trečius savo metus.

„Europos ramstis“

E. Macronas gyrė D. Tuską ir jo vyriausybę kaip „patikimus, proeuropietiškus partnerius“, kurie „aiškiai pasisako už Europos saugumą“.

Jis taip pat pakartojo raginimus stiprinti Europos gynybos pramonę.

„Tai taip pat leis Europai tapti saugumo ir gynybos galia, papildančia NATO – Atlanto aljanso Europos ramstį“, – teigė jis.

Sausį Prancūzijos prezidentas paragino Europos šalis pasirengti paremti Ukrainą, jei Vašingtonas nuspręstų nutraukti pagalbos teikimą.

Be to, pirmadienį susitikę Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos aukščiausio rango diplomatai ėmėsi bendros iniciatyvos kovoti su Rusijos dezinformacijos atakomis.

Netoli Paryžiaus esančioje istorinėje La Sel Sen Klu pilyje Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė) priėmė Vokietijos kolegę Annaleną Baerbock (Analeną Bėrbok) ir Lenkijos kolegą Radoslawą Sikorskį (Radoslavą Sikorskį).

Savaitgalį S. Sejourne nurodė, kad Prancūzija, Vokietija ir Lenkija pateiks naują bendradarbiavimo susitarimą dėl kovos su užsienio, ypač Rusijos, dezinformacijos kampanijomis.

Laukta, kad ministrai informuos apie Maskvos informacines atakas prieš šias tris šalis.

„Mūsų trys šalys tapo tos pačios destabilizacijos strategijos aukomis“, – šeštadienį paskelbtame interviu Prancūzijos regioniniam dienraščiui „Ouest-France“ sakė S. Sejourne.

Anot jo, šie trys ministrai ketino atskleisti Maskvos vykdomas dezinformacijos atakas, kuriomis bandoma paveikti ir suskaldyti visuomenę.

Prancūzija pasmerkė priešiškus dezinformacijos manevrus po to, kai šalies pareigūnai pirmadienį apkaltino Rusiją vykdant ilgalaikę internetinę manipuliavimo kampaniją, nukreiptą prieš Ukrainos Vakarų rėmėjus.

Kremliaus kritikai teigia, kad Rusija jau ne vienus metus naudojasi „trolių fabrikais“ ir netikrų naujienų svetainėmis siekdama skleisti dezinformaciją Vakaruose.

Po to, kai 2022 metų vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, Maskva sustiprino dezinformacijos kampaniją.