JAV yra bene didžiausios Kyjivo rėmėjos, daugiau nei dvejus metus tęsiantis Rusijos plataus masto karui. Šiuo metu Ukraina bando atremti intensyvų Rusijos puolimą Charkivo ir Donecko pasienio srityse, tačiau pareigūnai baiminasi, kad šis puolimas gali išsiplėsti, Maskvai bandant įgyti pranašumą mūšio lauke.

Rusija šiuo puolimu siekia išnaudoti Ukrainos amunicijos ir karių trūkumą maždaug 1 tūkst. kilometrų ilgio fronto linijoje.

Ukraina susidūrė su amunicijos trūkumu, kai JAV Kongresas beveik pusę metų vilkino 61 mlrd. dolerių (56,2 mlrd. eurų) karinės pagalbos Ukrainai paketą, kuris galiausiai buvo patvirtintas balandį.

Praėjusią savaitę kai kurios Ukrainos Vakarų sąjungininkės, įskaitant JAV, leido Kyjivui naudoti jo tiekiamus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje netoli Charkivo.

Kremlius piktai reagavo į šį sprendimą, teigdamas, kad didžiausias konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų gali tapti nekontroliuojamas.

Ketvirtadienį J. Bidenas ir V. Zelenskis kartu su kitais Europos lyderiais dalyvavo D dienos 80-ųjų metinių minėjime Normandijoje.

J. Bidenas ketvirtadienį pažadėjo neapleisti Ukrainos, tiesiogiai susiedamas kovą už Europos išlaisvinimą iš nacių dominavimo su šiandieniniu karu Ukrainoje.

Ukraina savo kovą su Kremliaus pajėgomis vaizduoja kaip Vakarų demokratinės laisvės ir Rusijos tironijos susidūrimą. Tuo metu Rusija teigia, kad ginasi nuo grėsmingos NATO karinio aljanso plėtros į rytus.

Ketvirtadienį JAV pareigūnai pranešė, kad naujausia JAV karinė pagalba Ukrainai sudarys apie 225 mln. dolerių (253,69 mln. eurų). Pareigūnų teigimu, naujausią paketą sudaro šaudmenys didelio judrumo artilerijos raketų sistemai (HIMARS), taip pat minosvaidžių sistemos ir įvairūs artilerijos sviediniai.

Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paskelbė, kad Paryžius perduos Ukrainai naikintuvus „Mirage-2000“.

E. Macronas yra vienas iš Europos lyderių, aktyviai remiančių Ukrainą. Vasario mėnesį jis pareiškė, kad neatmeta galimybės siųsti Vakarų karių į Ukrainą.

Anksčiau penktadienį V. Zelenskis taip pat kreipėsi į Prancūzijos parlamentą, sakydamas, kad dėl Rusijos Europa nebėra taikos žemynas.

V. Zelenskio užsienio kelionių pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės dėmesį į sunkią Ukrainos padėtį, užsitikrinti didesnę karinę pagalbą kovai su Rusijos invazija ir užsitikrinti ilgalaikę Vakarų paramą sudarant dvišalius aljansus.

Vasarį Prancūzija ir Ukraina pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą. Panašių susitarimų Ukraina yra sudariusi ir su kitomis Europos šalimis.