Susitarimas, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija, turėjo baigti galioti gegužės 18 dieną.

R. T. Erdoganas trečiadienį sakė, kad susitarimas bus pratęstas dviem mėnesiams.

„Mūsų šalies pastangomis, su mūsų draugų iš Rusijos parama, su mūsų draugų iš Ukrainos indėliu buvo nuspręsta pratęsti Juodosios jūros grūdų sandorį dar dviem mėnesiams“, – paskelbė R. T. Erdoganas.

Rusija sutiko neblokuoti laivų išplaukimo iš dviejų Ukrainos uostų, sakė R. T. Erdoganas ir išreiškė viltį, kad susitarimas bus naudingas visoms šalims.

Jis padėkojo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui) už jų vaidmenį pratęsiant susitarimą.

2022 metų liepą Maskva ir Kyjivas pasirašė susitarimą su JT ir Turkija, kuriame išdėstytas procesas, pagal kurį po Rusijos invazijos į kaimyninę šalį atnaujinamas krovinių gabenimas iš trijų Ukrainos Juodosios jūros uostų.

Nuo to laiko jis buvo atnaujintas du kartus, vėliausią kartą – kovą. JT duomenimis, pagal susitarimą, kuriuo nustatytas saugus laivybos koridorius iš Ukrainos uostų į Turkiją, iš šalies išvežta daugiau kaip 30 mln. tonų grūdų ir maisto produktų.

Rusija ne kartą skundėsi, kad atskiras susitarimas su JT dėl kliūčių jos trąšų gabenimui pašalinimo, kuris buvo įtrauktas į liepos mėnesio paketą, nedavė rezultatų.

Maskva teigia, kad problemos kyla dėl antrinio Vakarų sankcijų poveikio laivybos ir draudimo bendrovėms bei bankams.

Rusija pateikė sąrašą sąlygų, kurias įvykdžius būtų pratęstas susitarimas dėl grūdų, įskaitant tai, kad Rusijos žemės ūkio bankui „Rosselchozbank“ būtų leista vėl prisijungti prie SWIFT mokėjimo sistemos.

Taip pat Rusija reikalauja, kad būtų atnaujintas žemės ūkio technikos, atsarginių dalių ir paslaugų tiekimas, be to, panaikintos kliūtys, neleidžiančios Rusijos laivams gauti privalomąjį draudimą ir įplaukti į užsienio uostus.

Tarp Maskvos keliamų sąlygų taip pat buvo reikalavimas atnaujinti trąšoms skirto amoniako eksportą per Ukrainą einančiu svarbiu vamzdynu.

Ukraine's attempt to export more of its agricultural produce by land has caused friction with neighbouring EU countries where farmers said the price of their produce was being undercut.

Ukrainos bandymas eksportuoti daugiau žemės ūkio produktų sausuma sukėlė trintį su kaimyninėmis ES šalimis, kurių ūkininkai teigė, kad krito jų produkcijos supirkimo kaina.