55 metų Leyla Guven (Leila Giuven), lapkričio 8-ąją paskelbusi bado streiką protestuodama prieš kurdų lyderio Abdullah Ocalano (Abdulos Edžalano) kalinimo sąlygas, paleista į laisvę bus stebima pareigūnų, tačiau daugiau jos išlaisvinimo sąlygų nėra žinoma.

Jos sveikatos prastėjimas kėlė susirūpinimą ir išprovokavo palaikymo mitingų.

Sprendimą ją paleisti priėmė Dijarbakyro teismas pietrytinėje Turkijoje, kur daugiausia gyvena kurdų.

L. Guven, kurios partija yra sakiusi, kad jos būklė „kelia pavojų gyvybei“, posėdyje nedalyvavo, iš teismo pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

L. Guven buvo areštuota 2018 metų sausį už kritiką dėl Turkijos karinės operacijos prieš Sirijos kurdų pajėgas, kurias Ankara laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atšaka.

Parlamentarė bado streiką pradėjo kalėjime, o parodydami solidarumą jos veiksmus parėmė daugiau kaip 150 kalinių visoje Turkijoje.

L. Guven bado streiku siekė priversti vyriausybę leisti advokatams ir šeimos nariams aplankyti PKK lyderį A. Ocalaną, kuris nuo 1999-ųjų atlieka įkalinimo iki gyvos galvos bausmę kalėjime vienoje saloje netoli Stambulo.

Sausio 12-ąją A. Ocalanas pirmą kartą per daugiau kaip dvejus metus susitiko su broliu Mehmetu (Mechmetu). Šio susitikimo detalės viešai dar nebuvo paskelbtos.

2012 metais šimtai kurdų kalinių nutraukė 68 dienas trukusį bado streiką, A. Ocalanui paraginus juos taip padaryti.

L. Guven partiją HDP toliau atidžiai stebi Turkijos valdžia, kuri kaltina ją ryšiais su PKK. Keli šios partijos parlamentarai, įskaitant buvusį lyderį Selahattiną Demirtasą (Selachatiną Demirtašą), yra kalinami.

Turkijos vyriausybė teigia, kad HDP tėra PKK politinis sparnas, nors Liaudies demokratijos partija tai neigia.

Kurdistano darbininkų partija su Ankaros vyriausybe kovoja nuo 1984 metų ir Ankaros bei jos sąjungininkų Vakaruose yra laikoma teroristine organizacija.

2015 metais žlugus dvejus metus išsilaikiusioms paliauboms atsinaujino smurtas, o Ankara surengė prieš PKK kelias karines operacijas.