- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos kompanijos nebeturi jokių šansų prisiteisti skolų Lietuvos teismuose, nes jų šalis yra po didžiuliu sankcijų klodu.
Rusiški naftos produktai
Lietuvoje bankrutuojant naftos produktų didmeninės prekybos bendrovei „Mogita“, tarp jos kreditorių atsidūrė ir Rusijos naftos milžinė „Rosneft“. Iš jos, taip pat ir per Klaipėdos uostą, į Lietuvą būdavo atgabenami rusiški naftos produktai.
„Rosneft“ jau kurį laiką buvo siejama su Rusijos prezidento institucijos ir šios šalies Vyriausybės interesais. Tačiau ji per įvairius Lietuvos teismus sugebėjo įrodinėti savo teisę į beveik 190 tūkst. eurų reikalavimą bendrovės „Mogita“ bankroto byloje.
Toks reikalavimas, statant ją netgi į pirmąją eilę, buvo tvirtinamas 2022 m. liepą Kauno apygardos teisme
Sprendimai lyg ir logiški – buvo skola ir ji pripažinta, nors Lietuvoje požiūris į Rusijos valdžios intereso kompanijas bent pastaraisiais metais būdavo nepalankus.
Taip „Rosneft“, įtraukta į ES sankcionuotų įmonių sąrašą, Lietuvoje pateko už mūsų šalies juridinės sistemos galiojimo ribos.
Parama prieš Ukrainą
Situacija iš esmės pasikeitė, kai byla nuėjo iki Lietuvos apeliacinio teismo. Čia ir iškilo klausimas, ar koks nors Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ interesas iš viso turi būti svarstomas Lietuvos teismuose.
Esmė ta, kad ėmė aiškėti, jog dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą „Rosneft“ yra įtraukta į Europos Sąjungos įmonių, kurioms taikomos sankcijos, sąrašą. „Rosneft“ ir jos vadovai į sankcijų sąrašą įtraukti dėl aktyvios paramos ir ekonominio indėlio Rusijos vykdomam agresijos karui prieš Ukrainą.
Pradžioje Lietuvos teismuose manyta, kad ekonominis interesas atgauti skolas ir sankcijos tarsi ir nėra tarp savęs susiję. Tačiau ES taikomų sankcijų reglamentas aiškiai apibrėžia, kad netenkinami jokie tiesioginiai ar netiesioginiai reikalavimai, įskaitant dėl žalos atlyginimo ar kitokių reikalavimų.
Taip „Rosneft“, įtraukta į ES sankcionuotų įmonių sąrašą, Lietuvoje pateko už mūsų šalies juridinės sistemos galiojimo ribos.
Sankcijos parodė galią
Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ byla iš esmės negalima nagrinėti Lietuvos apeliacinės instancijos teisme, o tai reiškia, kad ir visoje Lietuvos teisinėje sistemoje.
Formaliai byla grąžinta atgal į žemesnės instancijos teismą, kad būtų priimtas sprendimas įvertinus ir „Rosneft“ taikomas ES sankcijas.
Tai bene pirmas atvejis Lietuvos teisinėje sistemoje, kai aiškią skolą turėjusi užsienio kompanija Lietuvos juridinio asmens bankroto proceso metu skolos gali neatgauti dėl taikomų sankcijų.
„Rosneft“ kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau šis 2023 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti bylą. Įprasta, kad taip yra daroma tuo atveju, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neįžvelgia jokio galimo juridinio pažeidimo byloje.
Aiškėja, kad ES sankcijos yra ne šiaip sau koks nors noras parodyti ES poziciją Rusijai, kad ji yra neteisi su kariuomene įsiveržusi į kitos šalies teritoriją. Sankcijos, kaip šiuo atveju „Rosneft“ atveju, Rusijos verslui turi ir skaudžių ekonominių pasekmių, kai teisiškai apribojama teisė ginti savo lyg ir teisėtus finansinius interesus kitų šalių teismuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusi Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi suabejojo J. Bideno tinkamumu eiti pareigas1
Buvusi Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) antradienį išreiškė susirūpinimą dėl Joe Bideno (Džo Baideno) tinkamumo eiti JAV prezidento pareigas po prasto jo pasirodymo televizijos debatuose prieš...
-
Ukraina už akių nuteisė 12 metų kalėti Luhansko separatistų lyderį L. Pasečniką
Ukraina antradienį už akių nuteisė Luhansko separatistų lyderį Leonidą Pasečniką 12 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis pasirašė susitarimą su Kremliumi, lėmusį Rusijos invaziją 2022 metais. ...
-
V. Zelenskis pareiškė paraginęs V. Orbaną prisijungti prie Kyjivo taikos pastangų4
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad paragino Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną prisijungti prie Ukrainos pastangų atkurti taiką šalyje, nuo 2022 metų kovojančia su Rusijos invazija. ...
-
Po AT sprendimo Niujorko prokuroras yra pasirengęs atidėti nuosprendį D. Trumpui1
Niujorko prokurorai yra pasirengę atidėti bausmės skyrimą buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) baudžiamojoje byloje dėl nuslėptų mokėjimų už tylą, kai jis po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl neliečiamybės u...
-
V. Putinas Kazachstane susitiks su R. T. Erdoganu ir Xi Jinpingu2
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Kremliaus duomenimis, trečiadienį Kazachstane susitiks su savo turkų kolega Recepu Tayyipu Erdoganu. ...
-
JAV paskelbė apie naują karinę paramą Ukrainai3
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas paskelbė apie naują 2,3 mlrd. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai. ...
-
Siekdami sumažinti dešiniųjų šansus, iš antrojo Prancūzijos rinkimų turo pasitraukė 200 kandidatų3
Naujienų agentūra AFP antradienį suskaičiavo, kad prieš antrąjį Prancūzijos pirmalaikių parlamento rinkimų turą iš tolesnės kovos pasitraukė mažiausiai 200 kandidatų. ...
-
Dievo „influenceris“: 15-metis taps pirmuoju tūkstantmečio kartos šventuoju3
Italų paauglys Carlas Acutis (Carlo Acutis), kuris neoficialiai buvo žinomas kaip „Dievo „influenceris“, taps pirmuoju tūkstantmečio kartos šventuoju. ...
-
Norvegijoje sulaikytas vyras, įtariamas šnipinėjimu Kinijai3
Vienas Norvegijos pilietis buvo sulaikytas dėl įtarimų šnipinėjimu Kinijai, antradienį pranešė norvegų naujienų agentūra NTB, remdamasi šalies vidaus saugumo agentūros informacija. ...
-
„Airbus“ iš Filipinų „Cebu Air“ gavo 152 orlaivių, 24 mlrd. JAV dolerių vertės užsakymą
Europos aviacijos ir kosmoso korporacija „Airbus SE“ iš Filipinų „Cebu Air“, pigių skrydžių bendrovės „Cebu Pacific“ savininkės, gavo 152 orlaivių užsakymą, kurio vertė – 24 mlrd. JAV dolerių. ...