Ji kreipėsi į Strasbūre Prancūzijoje posėdžiaujantį Europos Parlamentą Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) metinio pranešimo išvakarėse.

EK pirmininkės pranešime daugiausia dėmesio veikiausiai bus skiriama karo Ukrainoje poveikiui Europai.

Kaltindama Rusiją, kad ši, smarkiai sumažindama dujų tiekimą, energiją verčia ginklu, S. Marin EP nariams sakė: „Šantažuoti mūsų visuomenes per energijos tiekimą – tai būdas Rusijai sugriauti ir sunaikinti europiečių paramą Ukrainai bei mūsų vienybę.“

Ji sakė, jog „negalima leisti, kad [Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui] tai pavyktų“, ir paragino ES pasitelkti „vienybę, ryžtą ir drąsą“, kad išgyventų artėjančią žiemą.

U. von der Leyen vadovaujama Europos Komisija, pasak S. Marin, turi pasiūlyti „naujų, drąsių sprendimų“, kad sumažintų sparčiai augančias elektros energijos kainas Europos namų ūkiams ir įmonėms.

Tikimasi, kad trečiadienį savo kalboje U. von der Leyen išdėstys Komisijos pasiūlymą, tačiau ES šalys nesutaria, kokių priemonių imtis ir kokios apimties jos turėtų būti.

„Rusija griauna savo pačios ekonomiką ir ateitį“, versdama Europą nutraukti priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro, sakė S. Marin.

Tačiau to pasekmės jaučiamos Europoje ir už jos ribų.

„Dabar mokame didelę kainą už priklausomybę nuo rusiškos energijos. Karas ir energijos kainos taip pat grasina pasauliui sukelti maisto krizę“, – sakė suomių premjerė.

Suomija kartu su Švedija yra pradėjusios stojimo į NATO procesą; šį sprendimą paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.

S. Marin sakė, jog ES turi taikyti Rusijai daugiau sankcijų, kad ji pajustų karo kainą, ir teigė, jog naujausias bloko susitarimas panaikinti susitarimą dėl vizų režimo supaprastinimo rusams yra nepakankamai griežtas.

„Sankcijos turi atsispindėti kasdieniniame paprastų rusų gyvenime.... Turime labai stipriai apriboti vizų išdavimą“, – sakė ji.