Ministras pirmininkas Petteri Orpo (Peteris Orpas) sakė manantis, kad Rusija leidžia migrantams kirsti sieną į Suomiją, nors jie neturi tinkamų kelionės dokumentų, ir užsiminė, kad taip siekiama destabilizuoti kaimynę.

„Atrodo, kad tai sąmoningas sprendimas, – sakė P. Orpo. – Vyriausybės žinia yra aiški, mes norime pasirūpinti savo sienos saugumu.“

Suomija su Rusija turi 1 tūkst. 340 km bendrą sieną.

Balandį Maskva perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių (...) taktiniu ir strateginiu požiūriu“, o Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO pavadino „pasikėsinimu į mūsų saugumą“.

Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen antradienį žurnalistams sakė, jog valdantieji susitarė, „kad Vidaus reikalų ministerija parengs pasiūlymą dėl ribojimo priemonių pagal Sienos apsaugos įstatymo 16 straipsnį“.

„Remiantis Suomijos sienos apsaugos tarnybos stebėjimais, pastaraisiais mėnesiais prie rytinės sienos padaugėjo prieglobsčio prašytojų“, – pridūrė ji.

M. Rantanen sakė, kad jų skaičius išlieka „palyginti nedidelis, tačiau per trumpą laiką gerokai padidėjo“.

Vyriausybės žinia yra aiški, mes norime pasirūpinti savo sienos saugumu.

Pasak pareigūnų, pirmadienį prie pietrytinės sienos atvyko 39 žmonės – daugiau nei per visą praėjusią savaitę, kai atvyko 34 prieglobsčio prašytojai.

Helsinkio teigimu, Rusija ir anksčiau, po to, kai 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, leisdavo kirsti sieną žmonėms be tinkamų kelionės dokumentų, daugiausia rusams ir ukrainiečiams.

Tačiau „pasikeitė atvykstančiųjų tautybė“, sakė M. Rantanen.

Nuo rugpjūčio vis daugiau jų atvyksta iš Vidurio Rytų ir Afrikos, sakė Suomijos pasienio apsaugos tarnybos rizikos analizės skyriaus vadovas Mikko Lehmusas (Mikas Lehmusas).

Trys pagrindinės nelegaliai sieną kertančiųjų tautybės yra irakiečiai, somaliečiai ir jemeniečiai, sakė M. Lehmusas ir pridūrė, kad šie pokyčiai prasidėjo vasaros pabaigoje.

M. Rantanen sakė negalinti paaiškinti, kodėl staiga pasikeitė Maskvos pasienio politika.

„Galbūt (Rusijos pareigūnus) kažkas papiktino Suomijos veikloje. Apie tai reikia klausti Rusijos valdžios institucijų, – sakė ji. – Tikimės, kad Rusija vėl pakeis savo politiką į tokią, kokia ji buvo anksčiau.“

Pernai Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Suomija pateikė prašymą įstoti į NATO ir balandį tapo 31-ąja Aljanso nare. Švedija irgi siekia prisijungti prie NATO, tačiau jos paraiška dar nepatvirtinta.

Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas (Antis Hekenenas) apkaltino Rusiją, kad ji sąmoningai nukreipia migrantus į pasienio zoną ir taip vykdo hibridinį karą. Pastaraisiais metais Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai tokius pačius kaltinimus yra pateikę Baltarusijai.

Ministras sakė, kad apie šią padėtį informuos NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą ir Europos Sąjungą. Suomijos siena su Rusija yra ES išorės siena ir NATO rytinis flangas.

Šiaurės šalis, kurioje gyvena 5,5 mln. žmonių, šiuo metu stato 200 km ilgio tvorą pasienio su Rusija ruože. Ji turi būti baigta iki 2026 metų.

Šiuo metu Suomijos sienos daugiausia saugomos lengvomis medinėmis tvoromis, daugiausia skirtomis neleisti gyvuliams nuklysti į kitą pusę.

Tūkstančiai migrantų, taip pat daugiausia iš Vidurio Rytų, 2015–2016 metais bandė kirsti šiauriausią Suomijos sienos perėją su Rusija.