„Susitikime daugiausia dėmesio buvo skirta sustiprinto abiejų šalių bendradarbiavimo teikiamai naudai“, atsižvelgiant į „Europos saugumo architektūros raidą“, sakoma Turkijos prezidentūros pareiškime, paskelbtame po dvi valandas trukusių derybų.

„Nepaisant nesutarimų tarp Turkijos ir Graikijos, buvo sutarta <...> išlaikyti atvirus bendravimo kanalus ir gerinti dvišalius santykius“, – priduriama pranešime, kuriame teigiama, kad abu lyderiai aptarė konfliktą Ukrainoje ir nesutarimus rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

„Šiuo metu susiduriame su tiek daug iššūkių <...> ir svarbiausia susikoncentruoti į tai, kas mus vienija, o ne į tai, kas mus skiria“, – po susitikimo žurnalistams kalbėjo Graikijos premjeras.

„Pabrėžėme būtinybę sukurti teigiamą darbotvarkę“, – pridūrė K. Micotakis.

Kaimyninių NATO narių lyderių susitikimas įvyko Ankarai siekiant sustiprinti savo, kaip regioninės galiūnės, pozicijas tarpininkaujant konflikte.

Praėjusį ketvirtadienį Turkijos kurortiniame Antalijos mieste įvyko pirmosios Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos susitikimas nuo Rusijos invazijos pradžios.

Paliaubų nepavyko pasiekti.

Turkijos ir Graikijos lyderių susitikimas sekmadienį įvyko abiem lyderiams suvokiant, jog įsibėgėjantis konfliktas Ukrainoje kelia kur kas didesnę grėsmę nei ilgalaikė įtampa tarp Atėnų ir Ankaros.

Abiejų šalių požiūriu, potenciali nauja krizė tarp jų tikrai būtų labai nepageidaujama šiuo konkrečiu momentu.

„Pasaulis keičiasi“

„Abiejų šalių požiūriu, potenciali nauja krizė tarp jų tikrai būtų labai nepageidaujama šiuo konkrečiu momentu“, – naujienų agentūrai AFP teigė Stambulo Ekonomikos ir užsienio politikos centro („Edam“) prezidentas Sinanas Ulgenas (Sinanas Iulgenas).

Prie Egėjo jūros įsikūrusios kaimynės ir NATO sąjungininkės 2020 metais susikivirčijo dėl angliavandenilių išteklių ir karinių jūrų laivynų įtakos vandenyse prie jų krantų.

Tuomet K. Micotakis pristatė ambicingiausią Graikijos ginklų pirkimo programą per kelis dešimtmečius ir pasirašė gynybos susitarimą su Prancūzija, sukeldamas Turkijos pasipiktinimą.

Aukšti Turkijos pareigūnai ir toliau ginčija Graikijos suverenitetą tam tikrose Egėjo jūros dalyse, tačiau pernai Ankara atnaujino dvišales derybas su Atėnais.

„Akivaizdu, kad Turkija siekia labai aiškios normalizavimo bangos su varžovėmis regione, keletą metų vykdžiusi labai atkaklią užsienio politiką ir regioniniu požiūriu tapusi izoliuota“, – sakė analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ mokslo darbuotoja Asli Aydintasbas (Asli Aidintašbaš).

„Manau, kad tiek Turkijos, tiek Graikijos lyderiai supranta, jog pasaulis keičiasi ir jog Europos saugumo tvarkai iškilo toks iššūkis, kokio jie neįsivaizdavo prieš tris mėnesius“, – pridūrė ji.

Šią savaitę Izraelio prezidentas taip pat lankėsi Ankaroje po daugiau nei dešimtmetį trukusio diplomatinio konflikto.

Atėnų universiteto tarptautinių santykių docentė Antonia Zervaki mano, kad sekmadienio susitikimas Stambule suteiks galimybę „abiem šalims suartėti“ po įtemptų santykių laikotarpio.

„Pagrįsti“ lūkesčiai

Prieš kelionę į Turkiją K. Micotakis kalbėjo, jog vyksta „produktyviai nusiteikęs“ ir su „pagrįstais“ lūkesčiais.

„Būdamos partnerės NATO organizacijoje, turime <...> stengtis apsaugoti savo regioną nuo bet kokios papildomos geopolitinės krizės“, – trečiadienį ministrų kabineto posėdyje sakė jis.

Kartu su savo partnerėmis iš Europos Atėnai griežtai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, pavadindami ją „revizionistiniu“ išpuoliu ir „akivaizdžiu tarptautinės teisės pažeidimu“.