Šis sprendimas yra didelis JAV politikos pokytis ir priimtas tuo metu, kai J. Bidenas ruošiasi palikti Baltuosius rūmus. Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra žadėjęs apriboti Amerikos paramą Ukrainai ir kuo greičiau užbaigti karą.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusių šaltinių teigimu, taip reaguojama į Šiaurės Korėjos sprendimą pasiųsti tūkstančius karių talkinti Rusijai jos kare Ukrainoje.

JAV yra patvirtinusios, kad daugiau kaip 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių buvo nusiųsta į Rusiją ir kad dauguma jų persikėlė į vakarinę Kursko sritį, kur pradėjo dalyvauti kovinėse operacijose su rusų pajėgomis.

Rusijos vakariniame Kursko regione ukrainiečiai jau kelis mėnesius vykdo puolimą.

Ukraina ir daugelis jos rėmėjų Vakaruose jau seniai prašė Vašingtono sprendimo panaikinti visus apribojimus naudoti tolimojo nuotolio raketas prieš Rusijos teritoriją.

Kyjivas nori panaudoti šiuos ginklus prieš karinius taikinius, kurie yra svarbūs Rusijai vykdant išpuolius prieš Ukrainą.

Kai kurie šalininkai teigė, kad šis ir kiti JAV suvaržymai gali kainuoti Ukrainai karą. Diskusijos dėl tolimojo nuotolio ginklų tapo Ukrainos NATO sąjungininkų nesutarimų šaltiniu.

J. Bidenas ilgai priešinosi, pasiryžęs neperžengti linijos dėl bet kokio eskalavimo, kuris, jo manymu, galėtų įtraukti JAV ir kitas NATO nares į tiesioginį konfliktą su Rusija.

Į karą įsitraukus Šiaurės Korėjos kariams ir masinės Rusijos raketų atakos, prezidentas J. Bidenas atsakė V. Putinui suprantama kalba.

Baltieji rūmai ir Pentagonas bei Ukrainos prezidentūra kol kas atsisako komentuoti šiuo klausimu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra perspėjęs, kad tokia žalia šviesa reikš, kad NATO „kariauja“ su Rusija – tokių grasinimų jis yra pažėręs ir anksčiau, kai Ukrainos rėmėjai plėtė karinę pagalbą Kyjivui.

JAV pareigūnai anksčiau teigė manantys, kad ATACMS raketos turės ribotą poveikį Ukrainos kampanijai, taip pat norėjo užtikrinti, kad Vašingtono ginkluotės atsargos nebūtų išeikvotos.

Tikėtina, kad šis posūkis turės platesnių pasekmių ir paskatins Europos sąjungininkus peržiūrėti savo poziciją.

Jungtinės Valstijos ir Britanija yra suteikusios Ukrainai atitinkamai tolimojo nuotolio raketų ATACMS ir „Storm Shadow“.

Tuo metu Vokietija atsisakė tiekti Ukrainai daugiau nei 500 km nuotolio raketas „Taurus“, baimindamasi, kad jomis gali būti smogta Rusijos teritorijai.

Prancūzija ir JK leidžia Ukrainai atakuoti Rusiją tolimojo nuotolio raketomis

Jungtinė Karalystė ir Prancūzija leidžia Ukrainai atakuoti karinius taikinius Rusijos teritorijoje tolimojo nuotolio raketomis „Storm Shadow“/SCALP.

Apie tai praneša naujienų portalas „Unian“ remdamasis „Le Figaro“ informacija.

„Le Figaro“ rašo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti JAV perduodamas tolimojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje po to, kai tokį patį sprendimą priėmė Londonas ir Paryžius.

Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija kartu sukūrė tolimojo nuotolio raketas, kurios JK vadinamos „Storm Shadow“, o Prancūzijoje – SCALP. Ukrainai perduotos raketos gali smogti už 250 km esantiems taikiniams.

Varšuva: JAV leidimas naudoti tolimojo nuotolio raketas – kalba, kurią supranta V. Putinas

Lenkija sekmadienį džiaugėsi žinia, kad JAV prezidentas J. Bidenas leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas prieš karinius taikinius Rusijos gilumoje, ko Kyjivas prašė jau kelis mėnesius.

„Į karą įsitraukus Šiaurės Korėjos kariams ir (po sekmadienį surengtos) masinės Rusijos raketų atakos, prezidentas J. Bidenas atsakė (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui suprantama kalba“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis).

„Agresijos auka turi teisę gintis, – savo įraše pridūrė R. Sikorskis. – Jėga atbaido, silpnumas provokuoja.“

E. Macronas: V. Putinas nenori taikos Ukrainoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nenori taikos Ukrainoje ir nėra pasirengęs derėtis dėl karo pabaigos.

Taip jis kalbėjo po didelio masto Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

E. Macronas, viešėdamas Argentinoje, sakė: „Akivaizdu, kad prezidentas Putinas ketina suintensyvinti kovas.“

Jis pridūrė, kad svarstys galimybę susisiekti su Rusijos lyderiu tik tada, kai „kontekstas“ bus tinkamas.