- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ramiojo vandenyno teritorijos Naujosios Kaledonijos gyventojai per sekmadienį vykusį trečiąjį ir galutinį referendumą triuškinama persvara nubalsavo prieš nepriklausomybę nuo Prancūzijos, rodo galutiniai balsų skaičiavimo rezultatai.
Suskaičiavus visus balsalapius paaiškėjo, kad 96,49 proc. dalyvių balsavo prieš nepriklausomybę, o ją palaikė 3,51 proc., informavo Aukštoji komisija.
Piliečių aktyvumas buvo menkas – savo balsą atidavė tik 43,9 proc. rinkėjų. Per pernykštį plebiscitą balsuotojų aktyvumas buvo 79,63 procento.
Nepriklausomybės šalininkų grupės šį balsavimą boikotavo. Anot jų, salose pablogėjus epidemiologinei padėčiai dėl COVID-19 pandemijos sąžiningo balsavimo organizuoti nebuvo įmanoma.
Naujoji Kaledonija yra viena didžiausių Prancūzijos valdų, o joje esančiuose nikelio telkiniuose susikaupę apie 10 proc. žinomų pasaulinių šio metalo atsargų. Nikelis naudojamas nerūdijančiam plienui, akumuliatoriams ir mobiliesiems telefonams gaminti, tad Naujoji Kaledonija yra Vakarų šalių ir Kinijos varžymosi dėl geopolitinės įtakos Indijos ir Ramiojo vandenyno regione vienas iš židinių.
Apie 185 tūkst. rinkėjų turinti teritorija už apytikriai 2 000 km į rytus nuo Australijos įgijo teisę surengti tris balsavimus dėl nepriklausomybės pagal 1998 metų sutartį, turėjusią sumažinti įtampą šiose salose.
Naujosios Kaledonijos gyventojai per 2018 metų plebiscitą nepritarė atsiskyrimui nuo Prancūzijos. Tokio paties rezultato buvo sulaukta ir per pernykštį balsavimą. Dabar jiems buvo paskutinį kartą užduotas klausimas: „Ar norite, kad Naujoji Kaledonija įgytų visišką suverenitetą ir taptų nepriklausoma?“
Nepriklausomybės šalininkų judėjimas grasino nepripažinti trečiojo referendumo rezultatų ir žadėjo kreiptis į Jungtines Tautas, kad balsavimas būtų anuliuotas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) reikalavo, kad valstybė per referendumą išliktų nešališka, bet užtikrintų, jog plebiscitas vyktų sąžiningai ir sklandžiai.
Birželį įvairios partijos susitarė su Prancūzijos vyriausybe, kad referendumas, kad ir kokie būtų jo rezultatai, turėtų vesti į „stabilumo ir suartėjimo laikotarpį“. 2023 metų birželį planuojama surengti naują referendumą, per kurį būtų sprendžiama, kokį „nacionalinį projektą“ norėtų plėtoti Naujosios Kaledonijos žmonės.
Tačiau viltis, kad procesas vyks sklandžiai, aptemdė nepriklausomybės idėją palaikančio pagrindinio čiabuvių judėjimo FLNKS pareiškimas, jog vyriausybės užmojis žūtbūt surengti referendumą prilygsta „karo paskelbimui“.
Apžvalgininkai nuogąstauja, kad ši įtampa gali vėl prasiveržti smurtu, panašiu į krėtusį Naująją Kaledoniją 9-ajame dešimtmetyje, kai vyko susirėmimai tarp nepriklausomybę palaikančių kanakų ir turtingesnių europiečių bei jų palikuonių, pasisakančių už sąjungą su Prancūzija.
2018 ir 2020 metų referendumus nedidele balsų persvara laimėjo proprancūziška stovykla.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Tesla“ ir BMW padavė ES į teismą
Naujojo JAV prezidento artimo sąjunginingo Elono Musko „Tesla“ ir Vokietijos prabangių automobilių milžinė BMW užginčijo ES įvestus importo muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams Bendrijos aukščiausios instancijos teisme, pir...
-
„Bloomberg“: masinis migrantų išvarymas gali skaudžiai kirsti JAV ekonomikai
Jei JAV prezidentui Donaldui Trumpui pavyktų deportuoti visus nelegalius imigrantus, kurių gali būti apie 11 mln., šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) gali sumažėti maždaug 8 proc., skelbia „Bloomberg“ agentūra. ...
-
Izraelis atveria Adolfo Eichmanno teismo archyvus
Izraelio valstybinis archyvas pirmadienį paskelbė, kad suteikia viešą interneto prieigą prie šimtų tūkstančių dokumentų, susijusių su nacių karo nusikaltėlio Adolfo Eichmanno, vieno pagrindinių Holokausto organizatorių, teismo proce...
-
Vengrija leis ES pratęsti sankcijas Rusijai
Tikimąsi, kad Vengrija pirmadienį atsisakys savo prieštaravimų dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pratęsimo, teigė diplomatai. ...
-
Čikagoje vykdomi reidai prieš nelegalius migrantus
Donaldo Trumpo pasienio reikalų patikėtinis sekmadienį teisino bažnyčių ir mokyklų reidus kaip dalį kovos su nelegalia imigraciją, o jo biuras paskelbė federalinio lygmens operaciją, skirtą kovoti su galimai pavojingais nusikalstamais atvykėliais....
-
Pietų Korėjos prezidentui pateikti kaltinimai: kas toliau?
Nušalintam Pietų Korėjos prezidentui Yoon Suk-yeolui pateikti kaltinimai dėl karo padėties paskelbimo, dėl kurio šalyje kilo politinė sumaištis, o prokurorai jį kaltina „buvus maišto vadeiva“, teigiama parei&scaro...
-
Duda: JAV prezidentas neturi abejonių dėl NATO
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tvirtina, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas neturi abejonių dėl NATO. ...
-
Pasaulis mini 80-ąsias Aušvico išvadavimo metines
Pasaulis pirmadienį mini 80-ąsias Aušvico koncentracijos stovyklos išvadavimo metines, kai kurie išgyvenę žmonės turėtų dalyvauti ceremonijose šios liūdnai pagarsėjusios nacių mirties stovyklos vietoje. ...
-
Minskas oficialiai paskelbė Lukašenkos pergalę „rinkimuose“
Minsko režimas autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką pirmadienį paskelbė išvakarėse vykusių rinkimų, kuriuose nebuvo realios konkurencijos ir kuriuos Vakarai paskelbė nesąžiningais, nugalėtoju. ...
-
Pekinas atmeta teoriją, kad COVID-19 nutekėjo iš laboratorijos
Kinija pirmadienį atmetė teiginius, kad COVID-19 pandemija kilo virusui nutekėjus iš laboratorijos, JAV žvalgybai pareiškus nuomonę, kad šis koronavirusas yra „su moksliniais tyrimais susijusios kilmės“, o ne perduotas gy...