Toks raginimas turi politinę reikšmę šalyje, kur daugelis mano, jog turtai yra švaistomi ar vagiami.

Papua Naujojoje Gvinėjoje yra didžiuliai aukso, vario, nikelio, gamtinių dujų ir medienos ištekliai, paskatinę virtinės tarptautinių kompanijų investicijas.

Tačiau maždaug ketvirtadalis žmonių šalyje gyvena žemiau skurdo ribos ir tik kiek daugiau nei 10 proc. namų ūkių turi elektrą.

„Tai yra gėrybės, kurias Dievas duoda visiems“, – priminė Bažnyčios socialinės doktrinos principą popiežius, susitikęs su politikais, diplomatais ir verslo lyderiais.

Jo komentarai padidins spaudimą Papua Naujosios Gvinėjos vyriausybei ir gali paskatinti milijonus šios šalies katalikų reikalauti ekonominių reformų.

Pasak popiežiaus, net jei išorės ekspertai ir didelės tarptautinės kompanijos turi dalyvauti pasinaudojant šiais turtais, naudos turi gauti ne tik jie.

„Kad būtų galima pasinaudoti šiais turtais, gali prireikti tarptautinių bendrovių kompetencijų, tačiau, kad būtų pagerintos gyvenimo sąlygos, visada reikia paisyti teisingo uždarbio paskirstymo ir vietos žmonių poreikių“, – pabrėžė Pranciškus.

Ši žinia neabejotinai bus artima katalikams didelėse Afrikos, Lotynų Amerikos dalyse ir kitur pasaulyje.

87 metų popiežius Papua Naujojoje Gvinėjoje tęsia 12 dienų kelionę po Aziją ir Ramiojo vandenyno regioną, taip pat akcentuodamas tarpreliginį dialogą.

Dešimtmečius Papua Naujojoje Gvinėjoje veikia didžiulės amerikiečių, australų, kanadiečių, europiečių ir kinų vadovaujamos kasyklos. Tačiau ekonomistai nemato, kad kurie nors iš šių projektų labai padėtų neturtingiems šalies gyventojams.

„Smurto spiralė“

Šeštadienį Pranciškus taip pat ragino Papua Naująją Gvinėją sustabdyti brutalią gentinio smurto spiralę.

„Ypač linkiu, kad baigtųsi tarpgentinė prievarta, kuri, deja, nusineša daugybę aukų, neleidžia gyventi taikoje ir trukdo vystymuisi. Todėl, kreipdamasis į visų atsakomybės jausmą, raginu sustabdyti smurto spiralę, o vietoje to ryžtingai žengti keliu, vedančiu į vaisingą bendradarbiavimą visų šalies žmonių labui“, – ragino jis.

Patikimų duomenų dėl to, kiek žmonių žuvo per dešimtmečius trunkančią dešimčių klanų tarpusavio nesantaiką, nėra, bet Jungtinių Tautų agentūros mano, kad dėl to savo namus turėjo palikti maždaug 100 tūkst. žmonių.

Žudymas neretai būna ypač žiaurus: žmonės užkapojami mačetėmis, sudeginami, žalojami, kankinami. Aukomis yra tapę daug civilių, įskaitant nėščias moteris ir vaikus.

Samdinių ir automatinių ginklų atėjimas dar labiau pablogino padėtį. Gentys, anksčiau kovojusios lankais, ietimis ir kuokomis, dabar yra apsiginklavusios savaiminio užtaisymo šautuvais, automatais AK-47 ir M16.

Papua Naujosios Gvinėjos vyriausybė išbandė malšinimą, tarpininkavimą, ginklų amnestijas ir virtinę kitų priemonių situacijai suvaldyti, bet didelės sėkmės nepasiekė.

Ekspertai sako, kad šis smurtas turi mažai ką bendra su senoviniais papročiais ir yra labiau susijęs su dabartinėmis problemomis – didėjančiu gyventojų skaičiumi, tradicinių karo taisyklių žlugimu, bedarbyste, augančiais pragyvenimo kaštais.

Pontifikas šalies lyderius šeštadienį ragino išspręsti ir įtampą su autonomine Bugenvilio sala, baiminantis, kad gali atsinaujinti pilietinis karas.

Šios kelionės metu Pranciškus jau lankėsi Indonezijoje ir dar lankysis Rytų Timore bei Singapūre.