Raketa į orbitą iškėlė palydovus ir sugrąžino žemynui nepriklausomą prieigą prie kosmoso.

Europos kosminėms ambicijoms buvo suduotas ne vienas skaudus smūgis, įskaitant ketverius metus „Ariane 6“ vėlavimų, dėl kurio pastaraisiais metais senasis žemynas neteko galimybės paleisti misijų į kosmosą.

Nuo to laiko, kai prieš metus įvyko paskutinis „Ariane 5“ skrydis, Europa turėjo pasikliauti konkurentais, tokiais kaip Elono Musko (Ilono Masko) JAV įmonė „SpaceX“.

Tačiau po pirmo sėkmingo galingiausios europiečių gamybos raketos skrydžio Europos kosmoso agentūros (EKA) vadovai norėjo pamiršti neseniai patirtas nesėkmes.

„Tai istorinė diena Europai“, – sakė EKA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris.

„Europa grįžo“, – paskelbė Prancūzijos nacionalinio kosmoso tyrimų centro (CNES) generalinis direktorius Philippe'as Baptiste'as.

Raketa buvo paleista iš Kuru Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje 16 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.

Kuru kosmodromas yra įsikūręs Pietų Amerikos pakrantėje, kurioje želia vešlūs atogrąžų miškai.

Raketos pakilimas dėl nedidelio gedimo rytą buvo atidėtas valandai. Sėkmingai pašalinus problemą raketa galėjo pakilti į giedrą dangų.

Į skrydžio pabaigą raketa šiek tiek nukrypo nuo trajektorijos, todėl nepavyko įvykdyti planuoto grįžimo į Žemės atmosferą ir nusileisti Ramiajame vandenyne.

Tačiau tai nesugadino nuotaikos ESA vadovams, kurių tikslas buvo iškelti palydovus į orbitą.

„Nepaisant nedidelio nusivylimo pabaigoje, tai didelė sėkmė“, – pareiškė Vokietijos kosmoso agentūros (DLR) vadovas Waltheris Pelzeris.

Po kelis mėnesius truksiančio pirmojo raketos paleidimo nagrinėjimo tikimasi, kad pirmasis komercinis skrydis įvyks iki metų pabaigos.

Kitas iššūkis bus sėkmingai padidinti skrydžių skaičių, sakė EKA kosmoso transporto direktorius Toni Tolkeris-Nielsenas.

Kitais metais planuojami šeši paleidimai, o 2026 metais – aštuoni.

Iš viso užsakymų sąraše yra 29 misijos, daugelis iš jų skirtos „Amazon“ palydovams iškelti.

Tačiau likus vos kelioms savaitėms iki starto programa patyrė netikėtą nesėkmę. Europos meteorologinių palydovų operatorius EUMETSAT atšaukė planus naudoti „Ariane 6“ ir pasirinko „SpaceX“ „Falcon 9“, motyvuodamas „išskirtinėmis aplinkybėmis“.

J. Aschbacheris teigė, kad sprendimas atsisakyti europietiškos raketos yra sunkiai suprantamas.