Valstybinė televizija parodė V. Putiną, stovintį šalia Antrojo pasaulinio karo veteranų Raudonojoje aikštėje, kur tūkstančiai paradinėmis uniformomis vilkinčių Rusijos kariuomenės karių susirinko žygiuoti pritariant kariniam pučiamųjų orkestrui.

Kremliui pavyko pasiekti, kad į karinį paradą, skirtą sovietų pergalei prieš nacių Vokietiją 1945 metais, atvyktų bent šeši posovietinių šalių lyderiai, tarp jų Armėnijos premjeras ir Kazachstano prezidentas.

V. Putinas, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) yra išdavęs arešto orderį, kreipėsi į tūkstančius karių Maskvos Raudonojoje aikštėje, kur sustiprintas saugumas.

„Šiandien civilizacija vėl atsidūrė lemtingame posūkyje, – sakė V. Putinas. – Prieš mūsų tėvynę pradėtas tikras karas.“

Pagal oficialų Kremliaus naratyvą rusai kovoja egzistencinę kovą su Vakarais, esą pasinaudojančiais Ukraina kaip įrankiu Rusijai sunaikinti, jos istorijai perrašyti ir jos tradicinėms vertybėms sutriuškinti. Tokia įvykių interpretacija dominuoja Rusijos valstybinės žiniasklaidos pranešimuose apie karą.

Savo kalboje V. Putinas tvirtino, kad karas kilo dėl Vakarų nežabotų ambicijų, arogancijos ir nebaudžiamumo.

Šiandien civilizacija vėl atsidūrė lemtingame posūkyje. Prieš mūsų Tėvynę pradėtas tikras karas.

Jis pasveikino parade dalyvavusius Ukrainoje kovojančius karius. „Už Rusiją! Už mūsų drąsias ginkluotąsias pajėgas! Už pergalę!“ – baigė kalbą V. Putinas.

Vis dėlto Rusija nelabai turi ką pademonstruoti dėl metus ir du mėnesius tęsiamo karo Ukrainoje. Rusų kariai kelis mėnesius bando užimti Ukrainos rytuose esantį Bachmutą, Rusijos kariuomenės vadovybę skaldo nesutarimai, o Kyjivas rengiasi kontrpuolimui.

Atšaukti planai

Politikos analitikas Arkadijus Dubnovas sakė, kad pirmą kartą per kelerius metus šalia V. Putino per Pergalės dienos paradą buvo posovietinių šalių lyderių.

„Nors po 2022 metų vasario 24-osios jos pozicijos pasaulyje rimtai susilpnėjo, Rusija tam tikru mastu išlieka buvusios imperijos centras, į kurio veiksmus reikia atsižvelgti“, – sakė A. Dubnovas.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, jog imamasi visų būtinų priemonių lyderių saugumui užtikrinti.

Svarbiausiame Rusijos parade dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. karių, įskaitant tuos, kas dalyvauja karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje, taip pat 125 karinės technikos vienetai.

Iš pradžių planuota, kad į paradą atvyks tik Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas, bet pirmadienį pareigūnai patvirtino, į Maskvą taip pat atvyksta Armėnijos, Baltarusijos, Kazachstano, Tadžikistano, Turkmėnijos ir Uzbekistano lyderiai.

Sumažintos iškilmės vyksta po miglotų oficialių praėjusios savaitės pranešimų, kad du ukrainiečių dronai tamsoje atskrido iki Kremliaus, bet buvo numušti. Kremlius tai pavadino pasikėsinimu nužudyti V. Putiną, bet Ukraina neigia, kad yra susijusi su šiuo incidentu.

Prieš gegužės 9-ąją Rusijoje įvyko virtinė incidentų – dėl sprogimų nuo bėgių nuvažiavo traukinių, kilo didelių gaisrų, įvyko minėta dronų ataka prieš Kremlių, per bombos sprogimą buvo sužeistas vienas garsiausių prokremliškų Rusijos rašytojų Zacharas Prilepinas.

Daugiau kaip du tuzinai miestų ir miestelių, esančių prie Ukrainos sienos ir toliau nuo jos, dėl susirūpinimo saugumu atšaukė planus surengti savo pačių karinius paradus.

Tačiau Kremlius sakė, kad paradas Raudonojoje aikštėje, laikomas svarbiu V. Putino teisėtumo patvirtinimui, įvyks. Jis truko maždaug 45 minutes, aviacijos pasirodymo per jį nebuvo.

Dalyvių ir svečių saugumu rūpinosi ant Kremliaus ir aplinkinių pastatų stogų dislokuoti snaiperiai.

Nuo 2000-ųjų, kai atėjo į valdžią, V. Putinas kurstė patriotinius jausmus dėl 1945 metų sovietų pergalės prieš nacius ir stiprino savo, kaip sovietų galios perėmėjo, pozicijas.

Atsiminimais apie sovietų kariavimą su naciais Kremlius taip pat naudojasi teisindamas puolimą Ukrainoje – tvirtina, kad kaimyninėje šalyje kovoja su Vakarų remiamais „fašistais“.

Valdžia atsisakė planų surengti vadinamojo Nemirtingojo pulko eitynes, per kurias žmonės neša veteranų ar Antrajame pasauliniame kare žuvusių šeimos narių nuotraukas.

Nors pareigūnai sako, kad šie renginiai nevyks susirūpinus saugumu, Kremliaus kritikai tvirtina, kad daug rusų būtų galėję atsinešti per kovas Ukrainoje žuvusių karių nuotraukų, o tai būtų atkreipę dėmesį į Maskvos nuostolių mastą.

Problemos fronte

Kelios dienos prieš paradą rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas paskelbė virtinę vaizdo įrašų, kuriuose necenzūriniais žodžiais plūdo Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą dėl šaudmenų trūkumo.

Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW) atkreipia dėmesį į Rusijos kariuomenės Ukrainoje vadovavimo grandies problemas, verčiančias abejoti Maskvos sugebėjimais koordinuoti vieningą gynybinę kampaniją visame karo veiksmų teatre. Kalbama apie vidaus nesutarimus ir konkurenciją.

Vis dėlto Rusija geba nuolat rengti oro atakas visoje Ukrainos teritorijoje, įskaitant praėjusios nakties aviacijos smūgius.

Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno, antradienio naktį rusai paleido 25 sparnuotąsias raketas, bet 23 iš jų ukrainiečiai numušė.

Kyjivo karinė administracija nurodė, kad virš sostinės numušta apie 15 rusų raketų, ir pridūrė, kad dėl kritusių raketų nuolaužų žmonės nenukentėjo, didelės žalos nepadaryta.

Pirmadienį Ukraina drauge su Europa paminėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje bus nugalėtos taip, kaip Antrojo pasaulinio karo metais buvo nugalėta nacistinė Vokietija.

Jis sakė, kad Kremlius yra atsakingas už „agresiją ir aneksiją, okupaciją ir deportaciją, masines žudynes ir kankinimus“.

V. Zelenskis nurodė pateikęs parlamentui įstatymo projektą, pagal kurį Antrojo pasaulinio karo pabaiga Ukrainoje būtų oficialiai minima gegužės 8-ąją, o gegužės 9 dieną būtų švenčiama Europos diena, skirta taikai ir žemyno vienybei. Taip dar labiau atsiribojama nuo Maskvos, nes Sovietų Sąjungoje ir, vėliau, Rusijoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga minima gegužės 9-ąją.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį atvyko į Kyjivą paminėti Europos dienos ir su V. Zelenskiu aptarti Ukrainos siekį vieną dieną tapti Europos Sąjungos nare.