- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzijos ir Rusijos gynybos ministrai trečiadienį kalbėjosi telefonu ir aptarė praėjusio mėnesio išpuolį Pamaskvėje ir Maskvos karą Ukrainoje, pranešė Paryžius.
Itin retos derybos buvo pirmosios nuo 2022 metų spalio mėnesio.
Kaip teigiama Prancūzijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime, šalies gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) kolegai iš Rusijos Sergejui Šoigu pareiškė, kad Paryžius yra visada pasirengęs kovoti su terorizmu ir „intensyviau keistis informacija, kad kova su šia grėsme būtų veiksmingesnė“.
Praėjusį mėnesį nusikaltėliai įsiveržė Rusijos sostinės pakraštyje esančią koncertų salę „Crocus City Hall“, nužudė 144 žmones ir dar šimtus sužeidė.
Po išpuolio „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai kelis kartus nurodė, kad jie yra už jį atsakingi, o su IS susiję žiniasklaidos kanalai paskelbė šiurpių vaizdo įrašų iš šios koncertų salės.
Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad išpuolį įvykdė „radikalūs islamistai“, jis ir toliau tvirtina, kad prie to kažkaip prisidėjo Ukraina, nors ir nepateikia jokių įrodymų.
Pokalbio metu S. Lecornu nurodė, kad Prancūzija neturi jokios informacijos, kuri leistų patvirtinti šiuos Maskvos teiginius, ir paragino Rusiją „nutraukti bet kokį išpuolio instrumentalizavimą“, pranešė Gynybos ministerija.
„Ministras taip pat be išlygų pasmerkė agresijos karą, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje“, – sakoma pareiškime.
„Prancūzija ir toliau rems Ukrainą tiek ilgai ir taip intensyviai, kiek tai bus būtina kovoje už laisvę ir suverenitetą, siekiant užtikrinti taiką ir saugumą Europos žemyne“, – priduriama jame.
Kovo mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) nurodė, kad Paryžius pasiūlė Rusijos saugumo tarnyboms „glaudžiau bendradarbiauti“. Tačiau jis pridūrė, kad šis bendradarbiavimas vyktų tik techniniu lygmeniu ir būtų palaikomas ne tiesioginėmis derybomis su V. Putinu, o bendraujant ministrams.
2022 metais E. Macronas keliais skambučiais bandė perspėti V. Putiną nepulti Ukrainos ir tų pačių metų pradžioje lankėsi Maskvoje.
Net ir prasidėjus karui Ukrainoje jis toliau telefonu kalbėdavosi su Rusijos prezidentu, o paskutinis toks pokalbis įvyko 2022-ųjų rugsėjį.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais E. Macronas dar labiau sugriežtino savo poziciją Rusijos atžvilgiu, atsisakydamas atmesti galimybę dislokuoti prancūzų karius Ukrainoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkija Latvijoje dislokuoja tankus „Leopard 2“
Lenkija Latvijoje dislokavo kovinius tankus „Leopard 2“, kurie šalyje sustiprins NATO brigadą. Traukiniu atgabenti tankai įkurdinti Adažių karinėje bazėje, pranešė Latvijos kariuomenė. Jie pakeis iki šiol čia dislokuot...
-
Atsistatydino britų transporto sekretorė L. Haigh: slėpė praeities nuodėmes1
Louise Haigh atsistatydino iš Didžiosios Britanijos transporto sekretorės pareigų, pasirodžius informacijai, kad ji yra prisipažinusi kalta dėl baudžiamojo nusikaltimo, įvykdyto, kai 2013 m. pamelavo policijai, neva buvo pavogtas jos darbinis mo...
-
ES pakvies britų premjerą K. Starmerį į gynybos derybas
Europos Sąjunga (ES) pakvies Jungtinės Karalystės (JK) ministrą pirmininką Keirą Starmerį dalyvauti vasarį vyksiančiose derybose dėl gynybos su 27 bloko lyderiais, ketvirtadienį pranešė Briuselis, abiem pusėms siekiant atkurti ryšius...
-
Japonijos premjeras žada nuoširdžias diskusijas su D. Trumpu
Japonijos ministras pirmininkas Shigeru Ishiba penktadienį pareiškė, kad surengs nuoširdžias diskusijas su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, sakydamas, kad bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant „laisvo ir atviro Ra...
-
JAV bus atidaryta pirmoji visą parą veikianti vertbinių popierių birža
JAV vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) suteikė leidimą startuoliui „24 Exchange“ pradėti visą parą veiksiančios vertybinių popierių biržos projekto įgyvendinimą dviem etapais, skelbia „Financial Times“. ...
-
Kinija pasirengusi bendradarbiauti tyrime dėl Baltijos jūroje pažeistų kabelių
Kinija penktadienį pareiškė, kad yra pasirengusi bendradarbiauti tyrime dėl Baltijos jūroje pažeistų kabelių. ...
-
V. Putinas po septyniolikos metų atsiprašė A. Merkel už incidentą su šunimi
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsiprašė buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel už 2007 m. incidentą, kai jis, nepaisydamas atitinkamos kanclerės fobijos, į susitikimą atsivedė šunį. ...
-
Tyrimas: Vidurio Europoje smarkiai padidėjo UV spinduliuotė
Naujo tyrimo duomenimis, pastaraisiais dešimtmečiais Vidurio Europoje netikėtai smarkiai padidėjo ultravioletinė (UV) spinduliuotė. ...
-
Airijoje prasideda parlamento rinkimai
Airijoje penktadienį vyksta rinkimai, kuriuose dabartinės koalicijos partijos varžosi su opozicine partija „Sinn Fein“ po kampanijos, kurią lydėjo ginčai dėl būsto ir pragyvenimo išlaidų krizių. ...
-
Socialinės žiniasklaidos bendrovės kritikuoja Australijos įstatymą, ribojantį prieigą vaikams
Socialinės žiniasklaidos milžinai penktadienį sukritikavo naująjį Australijos įstatymą, kuriuo jiems draudžiama leisti registruotis jaunesniems nei 16 metų asmenims, ir pavadino jį skubotu darbu, kuriame yra „daug neatsakytų klausimų“....