- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Paryžiuje – didžiausia istorijoje klimato konferencija
-
Paryžiuje – didžiausia istorijoje klimato konferencija
-
Paryžiuje – didžiausia istorijoje klimato konferencija
-
Paryžiuje – didžiausia istorijoje klimato konferencija
-
Paryžiuje – didžiausia istorijoje klimato konferencija
-
Paryžiuje – didžiausia istorijoje klimato konferencija
-
Paryžiuje – didžiausia istorijoje klimato konferencija
-
Paryžiuje – didžiausia istorijoje klimato konferencija
-
Paryžiuje – didžiausia istorijoje klimato konferencija
-
Paryžiuje – didžiausia istorijoje klimato konferencija
-
Paryžiuje – didžiausia istorijoje klimato konferencija
-
Paryžiuje – didžiausia istorijoje klimato konferencija
-
Paryžiuje – didžiausia istorijoje klimato konferencija
-
Paryžiuje – didžiausia istorijoje klimato konferencija
-
Paryžiuje – didžiausia istorijoje klimato konferencija
Paryžiuje susirinkę valstybių ir vyriausybių vadovai iš 150 šalių pradėjo didžiausią kada nors surengtą viršūnių susitikimą dėl klimato kaitos problemų, atidarydami konferenciją, per kurią bus siekiama pasirašyti istorinę sutartį, turinčią sulėtinti pragaištingą pasaulinį atšilimą.
„Multilateralizmu galima parodyti pasauliui, kad galime dirbti kartu prieš klimato pokyčius ir pasaulinį terorizmą“, – sakė kadenciją baigiantis šių derybų pirmininkas – Peru aplinkos ministras Manuelis Pulgaras-Vidalas, kalbėdamas praėjus dviem savaitėms po Prancūzijos sostinę supurčiusių džihadistų atakų, per kurias žuvo 130 žmonių.
Šis viršūnių susitikimas taps įžanga beveik dvi savaites vyksiančioms deryboms, per kurias bus siekiama išspręsti jau du dešimtmečius besitęsiančius nesutarimus ir pasirašyti sutartį, kuri apribotų atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skatinančią klimato pokyčius.
Pasaulio lyderiai, tarp jų Kinijos, Indijos, Rusijos ir JAV vadovai, susirinko į šiaurę nuo Paryžiaus ypač griežto saugumo sąlygomis, saugomi apie 2,8 tūkst. policininkų ir karių.
Derybininkai pažadėjo parengti ambicingą sutartį, pagerbdami per lapkričio 13 dieną įvykusias Paryžiaus atakas žuvusius 130 žmonių.
„Žmonijos likimas priklauso nuo šios konferencijos. Po atakų Prancūzijoje turime spręsti skubius prioritetus ir atsakyti į teroristų iššūkį, bet taip pat veikti ilguoju laikotarpiu“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas).
Duodamas interviu Prancūzijos dienraščiui „20 minutes“, F.Hollande'as sakė, kad lyderiai susitiks Paryžiuje „patvirtinti savo solidarumo su Prancūzija“ ir „prisiimti atsakomybę planetos atšilimo akivaizdoje“.
„Istorija griežtai nuteis valstybių ir vyriausybių vadovus, jeigu 2015-ųjų gruodį jie praleis šią galimybę“, – pridūrė jis.
Mokslininkai perspėja, jog tuo atveju, jeigu nebus skubiai imtasi veiksmų, žmonijai greitai susidurs su stiprėjančiais katastrofiniais klimato reiškiniais, tokiais kaip konfliktus kurstančios sausros arba kylantis vandenynų lygis, galintis nušluoti ištisas valstybes, esančias žemose salose.
Panašu, kad atakos Paryžiuje padidino daugelį pasaulio lyderių ryžtą kovoti su terorizmu ir imtis veiksmų, turinčių pristabdyti klimato pokyčius.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) vos atskridęs į Paryžių anksti pirmadienį nuvyko prie koncertų rūmų „Bataclan“, kur lapkričio 13-ąją įvyko didžiausios žudynės.
Šis viršūnių susitikimas yra „galimybė solidariai palaikyti mūsų seniausią sąjungininkę ... ir vėl patvirtinti savo ryžtą apsaugoti mūsų žmones ir mūsų gyvenimo būdą nuo teroristinių grėsmių“, – sakoma B.Obamos „Facebook“ žinutėje, kuri buvo paskelbta prieš jam išskrendant į Paryžių.
Kliuviniai
Jungtinės Tautos nuo 1995-ųjų kasmet rengė viršūnių susitikimus, kad būtų išspręstas nesutarimus kurstantis pasaulinio atšilimo klausimas, bet visos ankstesnės pastangos buvo nesėkmingos – visų pirma neįstengus peržengti gilaus atotrūkio tarp turtingųjų ir skurdžių šalių.
Daugelis neturtingųjų šalių kaltina turtingąsias, kad joms tenka didžiausia atsakomybės sprendžiant šią problemą, nes jos yra sudeginusios daugiausiai iškastinio kuro nuo pramonės revoliucijos, atvėrusios jiems kelią į suklestėjimą, laikų.
Vis dėlto JAV ir kitos išsivysčiusios valstybės tvirtina, kad dabar daugiau turi nuveikti Kinija, Indija ir kitos besivystančios šalys, kurios sudegina vis didesnius kiekius akmens anglių, kad išgautų energijos, reikalingos sparčiai augančioms ekonomikoms.
Paryžiuje gali iškilti įvairių kliuvinių – pradedant klimato pokyčių labiausiai pažeidžiamų ir neturtingų valstybių finansavimo reikalais, baigiant įsipareigojimų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas priežiūros sistema arba netgi pačios sutarties teisinis statusas.
Tačiau prieš šį susitikimą jau buvo padaryta svarbi pažanga. Viena iš esminių sėkmių buvo procesas, per kurį 183 šalys pateikė savanoriškų veiksmų planus, numatančius, kaip jos galėtų imtis spręsti pasaulinio atšilimo krizę.
Už klimato reikalus atsakinga JT pareigūnė Christiana Figueres (Kristiana Figeres) sakė, kad tie planai sudaro pagrindą ambicingesnėms pastangoms užtikrinti, jog pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau negu 2 laipsniais Celsijaus, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
Mokslininkai dviejų laipsnių pokytį laiko riba, nuo kurios blogiausi klimato atšilimo padariniai taps negrįžtami.
JAV ir Prancūzija nurodė, kad 20 šalių pirmadienį taip pat įsipareigos dvigubai padidinti savo investicijas į švariąją energetiką.
Nušvito žaliai
Spausdami lyderius sudaryti klimato sutartį, daugiau negu pusė milijono žmonių praeitą savaitgalį dalyvavo įvairiuose protestuose visame pasaulyje.
„Nėra atsarginio plano“ ir „Mūsų vaikams reikalinga ateitis“, skelbė plakatai, kuriuo laikė kai kurie iš 50 tūkst. žmonių, susirinkusių Londono Haid parke. Panašūs vaizdai atsikartojo ir daugelyje kitų pasaulio miestų.
„Raginimai iš gatvių, kad lyderiai imtųsi veiksmų dėl klimato, buvo kurtinami; pasaulyje į gatves išėjo rekordinis skaičius žmonių“, – sakė ekologinės organizacijos AVAAZ, vienos iš šių demonstracijų organizatorių, kampanijų direktorė Emma Ruby-Sachs (Ema Rubi-Saks).
Prancūzijos tarnybos uždraudė protestus Paryžiuje, išliekant dideliam susirūpinimui po lapkričio 13-osios teroro atakų, dėl kurių atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS).
Tačiau demonstruodami, kad neketina nusileisti kovotojams ir nori, kad būtų išgirstas jų balsas klimato pokyčių klausimu, tūkstančiai žmonių susirinko Paryžiuje, kad susikibę sudarytų 2 km ilgio gyvąją grandinę.
Vis dėlto jų akcija buvo sutrikdyta, kai grupė karingų antikapitalistų įsitraukė į tuos protestus, išprovokuodami susirėmimus su riaušių policija, per kuriuos buvo sulaikyti beveik 300 žmonių.
Prieš prasidedant deryboms Prancūzijos sostinės simboliu tapęs Eiffelio (Eifelio) bokštas sekmadienį nušvito žaliai, įgyvendinant vieną meno projektą, kurio dalyviai gali auginti „virtualius medžius“, prisidėdami prie pastangų atkurti miškus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JAV lėktuvų su deportuotais migrantais nepriėmusiai Kolumbijai – Trumpo kirtis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sekmadienį nurodė įvesti didelius muitus ir sankcijas Kolumbijai, keršydamas už jos atsisakymą priimti lėktuvus su deportuotais migrantais. ...
-
Šiaurės ir Baltijos šalys: Lukašenka ir toliau neturi jokio demokratinio teisėtumo
Palaikymą demokratinėms Baltarusijos jėgoms išreiškusios Šiaurės ir Baltijos šalys ragina nedelsiant išlaisvinti visus politinius kalinius, nurodoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekmadienį išplatintame pa...
-
Trumpo sprendimas sukėlė sąmyšį
Pasaulyje šurmulį sukėlė Amerikos prezidento Donaldo Trumpo sprendimas trims mėnesiams stabdyti visą amerikiečių paramą užsienio šalims, tarp jų ir Ukrainai. Tačiau kol kas pateikiama prieštaringa informacija – ar tikrai U...
-
Baltarusija tikisi per kelias dienas sulaukti naujos Rusijos hipergarsinės raketos
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tikisi, kad Rusija netrukus jo šalyje dislokuos naują vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“. ...
-
Lukašenka skelbiasi laimėjęs prezidento „rinkimus“
Baltarusijos autokratinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, valdantis nuo 1994 metų, sekmadienį užsitikrino septintąją kadenciją iš eilės per rinkimus, kurie vyko be realios konkurencijos ir kuriuos pasmerkė Europos Sąjunga (ES) bei tr...
-
Kristi Noem patvirtinta JAV krašto saugumo sekretore
JAV Senatas šeštadienį patvirtino Pietų Dakotos gubernatorę Kristi Noem vadovauti Krašto saugumo departamentui (DHS) – pagrindinei agentūrai, kuria prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) siekia pažaboti nelegalią imigr...
-
Berlynas: baltarusiai per rinkimus neturėjo jokio pasirinkimo
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį pareiškė, kad Baltarusijos rinkėjai neturėjo „jokio pasirinkimo“ rinkimuose, kuriuos, kaip manoma, laimės dabartinis prezidentas autokratas Aliaksandras Lukašen...
-
Popiežius paragino visas krikščionių Bažnyčias nustatyti vieningą Velykų datą
Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino krikščionių Bažnyčias nustatyti vieningą Velykų datą, kad būtų skatinama vienybė. ...
-
Lukašenka: 2020-ųjų protestų dalyviai turėtų atgailauti, jei nenori problemų
Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį sakė, kad 2020 metų protestuose dalyvavę baltarusiai turėtų atgailauti, jei nenori problemų įsidarbinant, ir kad valdžia juos stebi. ...
-
Pietų Korėjos prezidentui pateikti kaltinimai dėl maišto
Pietų Korėjos prokurorai sekmadienį pateikė kaltinimus nušalintajam prezidentui Yoon Suk Yeolui dėl „vadovavimo maištui“ po nepavykusio karinės padėties paskelbimo ir nurodė nušalintąjį vadovą palikti suimtą. ...