Leiboristų partijos lyderio ir ministro pirmininko pareigas iš sausį atsistatydinusios 43-ejų J. Ardern perėmė Chrisas Hipkinsas (Krisas Hipkinsas).

Visgi naujajam premjerui, pasižyminčiam gera politine nuovoka, sunkiai sekasi išlaikyti palaikymą sunkios pragyvenimo išlaidų krizės ir kelių vyriausybės skandalų akivaizdoje.

Jo perspektyvas taip pat temdo nuotaika, kad po dviejų leiboristų kadencijų Naujoji Zelandija gali būti pasirengusi pokyčiams. Priešrinkiminių apklausų duomenimis, jo partija su vos 30 proc. balsų atsilieka nuo konservatyvios Nacionalinės partijos.

„Naujajai Zelandijai buvo treji sunkūs metai“, – kampanijos pradžioje, kai tebebuvo jaučiami COVID-19 pandemijos padariniai, o infliacija siekė 6 proc., prisipažino Ch. Hipkinsas.

„Į šią kampaniją žengiame ne kaip favoritai. Mes ketiname pakeisti situaciją ir laimėti“, – sakė jis.

Tačiau Ch. Hipkinsui sunkiai sekasi prilygti J. Ardern populiarumui, kuris 2020 metais atnešė partijai triuškinamą pergalę.

Pasitraukusi šalies vadovė sulaukė pagyrų už sprendimą pandemijos metu skubiai uždaryti Naujosios Zelandijos sienas, dėl ko mirštamumas nuo viruso buvo vienas mažiausių pasaulyje.

Tarptautinį pripažinimą jai taip pat pelnė sugebėjimas susitvarkyti su dviejų 2019-aisiais šalį ištikusių nelaimių pasekmėmis. Tais metais per Kraistčerčo mečetės išpuolį baltųjų viršenybės šalininkas nužudė 51 musulmoną maldininką, o ugnikalnio išsiveržimas nusinešė 22 gyvybes.

„Reikia baigti darbą“

J. Ardern, Jungtinėse Valstijose pradėjusi stažuotę Harvarde, šią savaitę paragino Naujosios Zelandijos gyventojus balsuoti už tai, kuo jie tiki.

Ji teigė, kad leiboristų vyriausybei reikia trečios kadencijos, kad galėtų tęsti savo darbą kovojant su vaikų skurdu ir nelygybe.

„Leiboristai turėjo dvi kadencijas valdžioje. Pakankamai ilgai, kad būtų padaryta pažanga, bet nepakankamai ilgai, kad darbas būtų baigtas, o mūsų šaliai reikia, kad jie baigtų darbą“, – teigė buvusi premjerė.

Opozicijos lyderis Christopheris Luxonas (Kristoferis Liuksonas) yra nusiteikęs perimti valdžią.

Jo Nacionalinė partija gali laimėti pakankamai mandatų, kad galėtų sudaryti koalicinę vyriausybę su ACT partija, nors naujausios apklausos rodo, kad jiems gali prireikti ir populistinės partijos „Naujoji Zelandija pirmiausia“ paramos.

„Rezultatas yra Naujosios Zelandijos žmonių rankose. Todėl nuolat kartoju, kad jei jie nori permainų, turi stoti prie balsadėžės ir balsuoti už Nacionalinę partiją, kad tai įvyktų“, – ketvirtadienį kampanijos metu sakė Ch. Luxonas.

Jis kritikuoja Ch. Hipkinso vadovavimą ir pašaipiai kelią klausimą, kaip ministras pirmininkas gali valdyti šalį, jei nesugeba sukontroliuoti savo kabineto.

Ch. Hipkinsas pripažino, kad keli mėnesiai vyriausybėje buvo chaotiški, per juos atsistatydino arba buvo atleistas ketvertas ministrų.

Tačiau abu bando pritraukti rinkėjus žadėdami mažesnes sąskaitas.

Ch. Hipkinsas pasiūlė 10 punktų planą, apimantį nemokamus receptinius vaistus ir pagrindinę dantų priežiūrą jaunesniems nei 30 metų žmonėms, taip pat šviežių vaisių ir daržovių mokesčio panaikinimą.

Ch. Luxonas žada vidutines pajamas gaunančiai šeimai iki 125 Naujosios Zelandijos dolerių (apie 70 eurų) per savaitę sumažinti mokesčius, kurie iš dalies pasidengtų pagal prieštaringai vertinamą planą apmokestinti užsieniečių įsigyjamus aukščiausios klasės prabangius būstus.