Kiek kainuoja migrantų kelionė į Europą?

Pastarųjų dviejų savaičių migrantų antplūdis į Europą primena gerai koordinuotą žmonių perkraustymo kampaniją. Traukiniai, autobusai, valtys... Viskas, ko reikia pervežti tūkstančiams žmonių. Kas už viso to slypi? Kas tie paslaptingieji žmonių kontrabandininkai?

Iš Turkijos į Graikiją

Skaičiai, kiek žmonių šiais metais pasiekė Europą, švelniai tariant, yra stulbinantys. Jau nekalbant apie tai, kiek dar žmonių laukia savo eilės, kad patektų į Senąjį žemyną.

Tai ne šimtai ir net ne keli tūkstančiai. Tai dešimtys ir net šimtai tūkstančių žmonių. Ir tai – ne pabaiga. Vien praėjusią savaitę į Graikijos salas, esančias prie pat Turkijos, atplaukė apie 20 tūkst. migrantų. Liepos mėnesį atvykėlių buvo 107 tūkst., birželį sulaukta tik apie 70 tūkst. Taigi skaičiai dvigubėja.

Vengrijos policija šios savaitės pradžioje informavo, kad nuo sausio mėnesio į šalį atvykusių migrantų skaičius perkopė 200 tūkst. Vokietijos Bavarijos žemė jau taip pat dūsta. Čia irgi susitelkė tūkstančiai prieglobsčio prašančiųjų. Tad šią savaitę Vokietija paskelbė, kad įveda sienos su Austrija apsaugą. Atitinkamą sprendimą priėmė ir austrai.

Izmiro uostamiestis Turkijoje – vienas iš svarbiausių centrų, per kuriuos vyksta migracija. Būtent čia, pasak pabėgėlių, jie susitinka su asmenimis, kurie vėliau juos nugabena į Graikiją.

Parduotuvėse mieste galima įsigyti visko, ko reikia plaukiant per Egėjo jūrą į Graikiją. Čia yra ir pripučiamų valčių, ir gelbėjimo liemenių, ir įvairių kitų reikmenų, skirtų kelionei. Ir, žinoma, jų įsigyti norinčiųjų nestinga. Pagrindiniai pirkėjai – žmonių kontrabandininkai. Izmiras – pirmasis taškas pakeliui į Europą. Kitas taškas – Serbijos sostinė Belgradas. Čia toliau koordinuojama kelionė. Šį kartą – jau iki pat Bavarijos.

Mirties kelias

Sirė Duaa, kuriai 22 metai, kaip tik ruošiasi palikti Turkiją maža pripučiama valtimi. Kelionė, kuri laukia, yra ir sunki, ir pavojinga.

Tikslas – Graikijos salos. Jos – čia pat, tačiau valtis yra maža, o joje, be Duaa, dar dešimtys žmonių.  Vis dėlto Graikiją pasiekti būtina. Iš ten jau galima bus patekti į kitas Europos šalis.

"Vyras dabar kalbasi su vienu kontrabandininku. Mes sumokėjome jam 1,2 tūkst. JAV dolerių už kiekvieną iš šeimos narių. Bijome, kad mūsų pinigai nedingtų ir kad jis tesėtų žodį. Kaip sakė, šiąnakt, apie 23 val., turime išplaukti", – pasakojo moteris.

Vidutiniškai bandydami pasiekti Graikijos Koso salą kasdien žūsta po penkis migrantus. Kelias nėra ilgas, tačiau keliavimo sąlygos yra itin pavojingos. Valtys – guminės, jūra banguota, o žmonių, kuriuos kontrabandininkai bando sutalpinti į vieną valtį, skaičius gerokai per didelis saugiai kelionei.

Šią savaitę vėl pranešta, kad mažiausiai 22 migrantai, tarp jų keturi vaikai ir vienuolika moterų, žuvo jūroje pakeliui iš Turkijos į Graikiją. Juos gabenęs laivas nuskendo tarptautiniuose vandenyse.

Laimė, kiti 211 migrantų, plaukusių mediniu laivu iš Turkijos pietvakarių kurorto Datčos į Graikijai priklausančią Koso salą, buvo išgelbėti.

Iš viso nuo šių metų pradžios iš skęstančių laivų turkų gelbėtojai išgelbėjo net 42 tūkst. žmonių, o vien per praėjusį mėnesį – 18 tūkst. Vadinasi, per savaitę – po 5 tūkst. Gerai bent tiek, kad Turkijoje – šilta. Net jei laivas apvirsta, vanduo nėra ledinis, o jei migrantas dar turi įsigijęs gelbėjimo liemenę, jo galimybės išsigelbėti išauga.

Nepaisant to, reikia mokėti gerai plaukti. Be to, dažniausiai kontrabandininkai dirba naktimis, kai jų nemato pakrančių apsaugos pareigūnai. O naktį išsigelbėti jūroje gali ne kiekvienas suaugęs vyras – ką jau kalbėti apie mažus vaikus ar moteris.

Kliaujasi kontrabandininkais

Kiekvienas bandantysis pasiekti Europą žino, kad be kontrabandininkų pagalbos bus sunku pasiekti išsvajotąjį tikslą.

Kontrabandininkai koordinuoja kelionę – nuo taksi, kuris nugabena į įlaipinimo vietą paplūdimyje, kelionės per jūrą iki pat pabėgėlių centro Graikijoje, iš kur toliau keliaujama į Europą.

Pripučiamas valtis kontrabandininkai įsigyja tiek Izmire, tiek ir Stambule. Jiems jas atgabena autobusais. Hasanas, kuriam šešiolika metų, pasakojo, kad ryšius su kontrabandininkais pabėgėliai užmezga dar būdami Pietryčių Turkijoje. Būdai, kaip tai daroma, įvairūs. Galima susitikti su verbuotoju tiesiog gatvėje arba galima naudotis virtualiąja erdve. Joje – daug skelbimų, kuriuose žadama nugabenti į Europą.

Hasano teigimu, tų ryšių reikia – kitaip gali į Vakarus nekeliauti.

Vaikinas pridūrė, kad, norėdamas sutaupyti duoklei kontrabandininkams, taupė kaip įmanydamas. Minta jis tik duona ir jogurtu. Miega vaikų žaidimo aikštelėse. Pasak jo, Izmire jis užstrigęs jau savaitę. Ir tai jį gąsdina.

"Kol kas jis (kontrabandininkas – aut. past.) mums liepė laukti. Mes nežinome, kad galėsime palikti Turkiją, – sakė turkiškai vienoje pabėgėlių stovykloje pramokęs siras. – Viešbučiui pinigų neturiu. Esu priverstas čia tūnoti jau savaitę."

Nėra jokių garantijų, kad kontrabandininkas iš tiesų pergabens laukiančiuosius. Jis gali paprasčiausiai dingti pasiėmęs pinigus. Kita vertus, pasitikėjimas kontrabandos versle taip pat svarbus. Vienas iš kontrabandininkų teigė, kad kiekvienas iš migrantų, sumokėjęs pinigus už kelionę, gauna atitinkamą kodą. Pastarąjį  jis turi pasakyti savo kelionės koordinatoriui kelionės pabaigoje. Taip stengiamasi kontroliuoti, kad vairuotojai, laivų kapitonai ar kiti nepaliktų keleivių viduryje kelionės. Be to, taip kontrabandos verslo bosai gali kontroliuoti savo pavaldinius, kad šie iš jų nevogtų.

Vis dėlto kontrabandininkus gali sulaikyti  pareigūnai. Turkijos policija neseniai pranešė, kad viename iš Izmiro paplūdimių sulaikė vieną iranietį. Šis koordinavo pabėgėlių kelionę į Graikiją.

Pasak turkų pareigūnų, tarp kontrabandininkų yra nemažai asmenų iš Irano, taip pat Pakistano, Sirijos, Turkijos ir net Dramblio Kaulo Kranto.

Visiems sulaikytiesiems gresia kalėjimo bausmės. Pagal Turkijos įstatymus maksimali bausmė už šią veiklą – aštuoneri metai nelaisvės. Atitinkamos bausmės taikomos ir pabėgėliams. Jeigu šie neleistinai kerta Turkijos sieną, jiems gresia apie 2,2 tūkst. lirų (770 JAV dolerių) bauda. Be to, jie automatiškai nusiunčiami į pabėgėlių registracijos centrus, o tada – į pabėgėlių stovyklas. Tiesa, paprastai jie neturi iš ko susimokėti tų baudų.

Tad, nusiuntus pastaruosius į stovyklas, jie netrukus vėl bando pasiekti Europą.

Tokių asmenų, pasak turkų pareigūnų, per pastaruosius kelerius metus sulaikyta apie 1,8 mln. Daugelis jų nesitiki grįžti į tėvynę, o bando pasiekti Europą. Žinoma, ir kontrabandininkai drąsina pabėgėlius – jiems žada geresnį gyvenimą. Todėl verslas sukasi.

Paklausa ir pasiūla

Geras ženklas kontrabandininkams – pabėgėlių srautas nemažėja. Vadinasi, uždirbti dar bus galima. Nors Europoje jau vis garsiau kalbama, kad nevaldoma migracija bus ribojama.

Turkijos kurortų palei Viduržemio jūrą suvenyrų parduotuvėse verslas taip pat sukasi. Čia daugiausia parduodama plaukimo reikmenų. Ir jose lankosi visai ne turistai iš Vakarų ar Rusijos.

"Aš per savaitę pardaviau apie 100 ar apie 150 gelbėjimo liemenių, – džiaugėsi uždarbiu vieno suvenyrų kiosko savininkė. – Už vieną liemenę moku apie 30 lirų (10 JAV dolerių), o parduodu už 35 liras (12 dolerių)."

Moteris pridūrė, kad ir anksčiau prekiavo plaukimo įranga, tiesa, jos klientai buvo turistai, kurie lankydavosi vandens parkuose. Dabar svarbiausi jos klientai – pabėgėliai.

Kita prekiautoja teisinosi, kad vietos verslininkai yra priversti reaguoti į paklausą. "Jeigu jie būtų turistai, aš jiems parduočiau vyną", – aiškino turkė.

Taksi vairuotojai, kurie migrantus veža į paplūdimius, sakė nematantys čia nieko blogo. Jų teigimu, kiekvienas pabėgėlis – toks pat klientas kaip kiti: "Juk negaliu pasakyti, kad štai tu esi pabėgėlis ir negali vykti."

Moka nedvejodami

Europoje už tai, kad vieną žmogų nugabentų iš Vengrijos sostinės Budapešto iki Austrijos, kontrabandininkai prašo nuo 300 iki 400 eurų.

Paradoksalu – pabėgėliai sutinka mokėti tokią sumą, nors įprastai kelionė traukiniu iš Budapešto į Vieną kainuoja apie 50 eurų.

Skaičiuojama, kad vienam pabėgėliui kelionė iš Sirijos į Vokietiją vidutiniškai atsieina apie 2,5 tūkst. eurų. Padauginus iš žmonių, kurie bando patekti į Europą, skaičiaus, galima nesunkiai suskaičiuoti, kad žmonių kontrabandos verslas surenka kone po kelis šimtus milijonų eurų per metus. O migrantai nuo 2000 m. kontrabandininkams suplojo apie 16 mlrd. eurų.

Į Europą veda trys pagrindiniai keliai, kuriais naudojasi kontrabandininkai: pirmasis – Viduržemio jūros kelias. Juo į Ispaniją ir Italiją patenka Šiaurės Afrikos gyventojai.

Kitas kelias driekiasi per Turkiją ir Bulgariją, trečiasis – per Graikiją ir Balkanus į Vengriją, o tada – tiesiai į Austriją ir Vokietiją. Šis kelias populiariausias, mat tiek Serbijoje, tiek Makedonijoje sienos ne taip saugomos kaip kitur. Be to, bulgarų pareigūnai neseniai sustiprino sienos su Turkija apsaugą. Ir dabar daugelis kontrabandininkų mieliau renkasi Balkanų arteriją.

Tiesa, Vengrija ėmėsi priemonių migrantų srautui riboti. Šios šalies policija savaitės pradžioje, užblokavusi sienos ruožą, per kurį į šalies teritoriją neteisėtai patekdavo daugiausia pabėgėlių, sulaikė apie 9,3 tūkst. migrantų.

Kontrabandininkų tai negąsdina – pasak jų, gabenti žmones jie gali ir per kitas šalis, pavyzdžiui, Slovėniją arba Kroatiją.

Liubliana jau paskelbė, kad rengiasi masiniam kelių tūkstančių pabėgėlių ir migrantų antplūdžiui, kai Budapeštas sugriežtino savo sienos su Serbija kontrolę. "Jeigu staiga užplūstų migrantai, Slovėnija galėtų suteikti pastogę keliems tūkstančiams, mes kasdien didiname savo galimybes", – patvirtino vidaus reikalų ministerijos atstovas Bostjanas Sefičius.

Slovėnų policija pranešė sulaikiusi didžiausią šiemet grupę asmenų be dokumentų.

Pasak policijos atstovo Boriso Ramoto, sulaikytas 21 asmuo; dauguma šioje grupėje yra iš Afganistano ir Irano. Jie buvo sulaikyti vykstantys į Vokietiją Rumunijos piliečio mikroautobusu. "Jie domėjosi mūsų šalies ekonomine būkle, vadinasi, jie yra ekonominiai migrantai", – pridūrė B.Ramotas.


Latvijoje – skandalas dėl pabėgėlių

Valdančiojo Latvijos Nacionalinio aljanso (NA) atstovas Raivis Dzintaras įspėjo šalies užsienio reikalų ministrą Edgarą Rinkevičių nustoti bauginti vyriausybę dėl neva gresiančių sankcijų, jeigu į šalį nebus priimta daugiau pabėgėlių.

R.Dzintaras griežtai sukritikavo Užsienio reikalų ministerijos išplatintą pareiškimą, kuriame įspėjama apie esą laukiančias ilgalaikius politinius, finansinius ir net teisinius padarinius, jei Latvija nepritars pabėgėlių priėmimui. Pasak vieno iš NA lyderių, šis pareiškimas yra bauginimo taktika. Latvijos URM dokumente taip pat buvo įspėjama, neva Latvija rizikuoja netekti ES ir NATO narių paramos, pavyzdžiui, gali būti atsisakyta stiprinti NATO karinį vaidmenį Latvijoje.

NA atstovai po susitikimo su Latvijos prezidentu Raimondu Vėjuoniu pakartojo savo poziciją, kad jie nepritaria tam, jog būtų papildomai priimti pabėgėliai. Pasak jų, solidarumą su kitomis valstybėmis Latvija gali pademonstruoti skirdama kitokio pobūdžio pagalbą.

Ryga nesutinka priimti papildomų pabėgėlių, nes tam griežtai nepritaria dvi iš trijų valdančiosios koalicijos partnerių –  Nacionalinis aljansas bei centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga. Anksčiau Latvijos vyriausybė pritarė savanorišku pagrindu priimti 250 pabėgėlių, tačiau rugsėjo 9 d. Europos Komisijos pateiktuose pasiūlymuose numatyta, kad šalis papildomai turėtų priimti dar 526 pabėgėlius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių