Atitinkamas įstatymas priimtas po to, kai protestuotojai įsiveržė į aukštuosius parlamento rūmus ir sustabdė diskusijas šiuo klausimu.

Kadenciją baigiantis prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras aktyviai siekė reformos ir kritikavo dabartinę teismų sistemą už tai, kad ji esą tarnauja politinio ir ekonominio elito interesams.

Aukštieji parlamento rūmai, kuriuose dominuoja valdančioji partija „Morena“ ir jos sąjungininkai, pritarė reformai 86 balsais, tai yra, buvo surinkta dviejų trečdalių balsų dauguma, reikalinga konstitucijai pakeisti. Prieš reformą balsavo 41 įstatymų leidėjas.

Diskusijos dėl reformos sukėlė masines demonstracijas, diplomatinę įtampą ir investuotojų nerimą.

Senato lyderis Gerardo Fernandezas Norona paskelbė pertrauką po to, kai demonstrantai šturmavo aukštuosius parlamento rūmus ir įsiveržė į posėdžių salę skanduodami „Teisminė valdžia nežlugs“.

Įstatymų leidėjai buvo priversti persikelti į buvusį Senato pastatą, kur tęsė diskusijas. Tuo metu lauke demonstrantai šaukė: „Pone senatoriau, sustabdykit diktatorių!“

A. M. Lopezas Obradoras, kuris norėjo, kad įstatymas būtų patvirtintas prieš tai, kai spalio 1 dieną jį pakeis artima sąjungininkė Claudia Sheinbaum, sakė, kad protestuotojai gina politinio elito interesus.

„Tiems, kurie priešinasi šiai reformai, didžiausią nerimą kelia tai, kad jie praras savo privilegijas, nes teismai tarnauja galingiesiems, tarnauja „baltųjų apykaklių“ nusikalstamumui“, – spaudos konferencijoje teigė kairiųjų lyderis.

„Teisminės valdžios griovimas“

Oponentai, įskaitant teismų darbuotojus ir teisės studentus, surengė virtinę protestų prieš planą, pagal kurį net Aukščiausiojo Teismo ir kiti aukšto lygio teisėjai, taip pat vietos lygmens teisėjai būtų renkami visuotiniu balsavimu.

Apie 1,6 tūkst. teisėjų turėtų dalyvauti 2025-ųjų arba 2027-ųjų rinkimuose.

„To nėra jokioje kitoje šalyje“, – sakė Jungtinių Tautų specialioji pranešėja teisėjų ir advokatų nepriklausomumo klausimais Margaret Satterthwaite.

„Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, kai kurie valstijų teisėjai yra renkami, o kitose, pavyzdžiui, Bolivijoje, renkami aukšto lygio teisėjai“, – teigė ji naujienų agentūrai AFP.

Dėl Meksikos teismų sistemos pertvarkymo šalis „teisėjų atrankos metodų požiūriu atsidūrė unikalioje padėtyje“, prieš balsavimą sakė M. Satterthwaite.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Norma Pina viešai perspėjo, kad šalyje, kurioje galingi narkotikų karteliai siekdami daryti įtaką pareigūnams nuolat naudojasi kyšininkavimu ir bauginimu, išrinkti teisėjai gali būti mažiau atsparūs nusikaltėlių spaudimui.

„Teisminės valdžios griovimas nėra kelias į priekį“, – teigė ji sekmadienį paskelbtame vaizdo įraše.

N. Pina praėjusią savaitę sakė, kad Aukščiausiasis Teismas svarstys, ar turi jurisdikciją sustabdyti reformas, nors A. M. Lopezas Obradoras teigė, kad tam nėra teisinio pagrindo.

Praėjusią savaitę valdančiosios partijos įstatymų leidėjai ir jų sąjungininkai, kurie buvo priversti susirinkti viename sporto centre, nes patekimą į Kongresą blokavo protestuotojai, žemuosiuose rūmuose patvirtino reformas.

Vašingtonas, pagrindinis Meksikos prekybos partneris, įspėjo, kad reformos sukels grėsmę santykiams, kurie priklauso nuo investuotojų pasitikėjimo Meksikos teisine sistema.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ paragino įstatymų leidėjus atmesti, jos teigimu, pavojingus pasiūlymus, sakydama, kad jie „smarkiai pakenktų teismų nepriklausomumui ir prieštarautų tarptautiniams žmogaus teisių standartams“.