Maskvoje, eidamas 89-uosius, mirė žymus rusų rašytojas, dramaturgas Borisas Vasiljevas, pranešė Maskvos rašytojų sąjunga.

„Vasiljevas mirė pirmadienio rytą savo namuose Solnečnogorske, Maskvos srityje. Veikiausiai jis bus palaidotas Vagankovo kapinėse, kur prieš porą mėnesių buvo palaidota jo žmona Zoria Albertovna“, - sakė Rašytojų sąjungos atstovas spaudai Aleksandras Gerasimovas.

Gimęs 1924 metais Smolenske, per Antrąjį pasaulinį karą B.Vasiljevas kariavo desanto dalinyje.

Jo kūriniai buvo populiarūs, romanai „O aušros čia tykios“, „Nešaudykite baltųjų gulbių“, „Sąrašuose nėra“, „Rytoj buvo karas“ buvo ekranizuoti.

B.Vasiljevas rusų literatūros istorijoje bus žinomas kaip žmogus, kūręs didvyrių personažus, tapusius moralės gairėmis daugeliui kartų, sakė rusų režisierius Jurijus Kara.

„Jo sukurti didvyrių personažai visuomet kėlė susižavėjimą. Po lašelį mes darėmės geresni, tyresni. Labai gaila, kad Boriso Lvovičiaus su mumis nebėra. Ir man, ir daugeliui jis liks vienu svariausių moralės orientyrų“, - sakė J.Kara.

„Man jis buvo mokytojas, ir moralės prasme. Jis buvo sąžiningas kaip krištolas ir puikiai viską suprato, kas vyko šalyje, - kalbėjo J.Kara.- Borisas Vasiljevas norėjo, kad mes gyventume oriai. Tai, manau, ir yra svarbiausia priežastis, kodėl jo kūriniai yra tokie suprantami ir artimi; sukurti itin talentingos rankos“.

Pasak J.Karos, rašytojo sėkmės paslaptis, galbūt, yra tai, kad pats autorius buvo toks pat kaip ir jo sukurti personažai, tapę artimais ir brangiais daugeliui skaitytojų.

„Jo kūrybos vertybė yra ta, kad Borisas Vasiljevas gyveno ir kovėsi kartu su savo liaudimi. Todėl temomis ir savo kūrinių personažų charakteriu jis buvo artimas daugeliui. Kita vertus, jis kėlė moralės, tyrumo, padorumo problemas. Iš esmės visi jo personažai - itin padorūs žmonės. Tai sklido būtent iš jo, nes jis pats buvo toks“, - pažymėjo režisierius.

Rengdamas diplominį darbą, režisuodamas filmą „Rytoj buvo karas“, pastatytą pagal B.Vasiljevo knygą tokiu pačiu pavadinimu, J. Kara juto ypatingą atmosferą, kuri patvirtina knygos autoriaus artumą idealams, atspindėtiems jo kūriniuose.

„Jis buvo tartum skambanti styga. Baisiai nemėgo visokio falšo. Mane jis pakvietė padirbėti prie filmo “Rytoj buvo karas„, kuris tapo mano diplominiu darbu. Peržiūrėjęs pirmuosius kadrus, Borisas Lvovičius patikėjo manimi, pasikvietė pas save į vilą, kurioje mes kūrėme scenarijų. Kol gyvenau ten kelias dienas, mes kalbėjomės įvairiausiomis temomis, ir apie kūrybinius sumanymus, ir apie požiūrį į gyvenimą“, - pasakojo J.Kara.

Maskvoje, eidamas 89-uosius, mirė žymus rusų rašytojas, dramaturgas Borisas Vasiljevas, pranešė Maskvos rašytojų sąjunga.

„Vasiljevas mirė pirmadienio rytą savo namuose Solnečnogorske, Maskvos srityje. Veikiausiai jis bus palaidotas Vagankovo kapinėse, kur prieš porą mėnesių buvo palaidota jo žmona Zoria Albertovna“, - sakė Rašytojų sąjungos atstovas spaudai Aleksandras Gerasimovas.

Gimęs 1924 metais Smolenske, per Antrąjį pasaulinį karą B.Vasiljevas kariavo desanto dalinyje.

Jo kūriniai buvo populiarūs, romanai „O aušros čia tykios“, „Nešaudykite baltųjų gulbių“, „Sąrašuose nėra“, „Rytoj buvo karas“ buvo ekranizuoti.

B.Vasiljevas rusų literatūros istorijoje bus žinomas kaip žmogus, kūręs didvyrių personažus, tapusius moralės gairėmis daugeliui kartų, sakė rusų režisierius Jurijus Kara.

„Jo sukurti didvyrių personažai visuomet kėlė susižavėjimą. Po lašelį mes darėmės geresni, tyresni. Labai gaila, kad Boriso Lvovičiaus su mumis nebėra. Ir man, ir daugeliui jis liks vienu svariausių moralės orientyrų“, - sakė J.Kara.

„Man jis buvo mokytojas, ir moralės prasme. Jis buvo sąžiningas kaip krištolas ir puikiai viską suprato, kas vyko šalyje, - kalbėjo J.Kara.- Borisas Vasiljevas norėjo, kad mes gyventume oriai. Tai, manau, ir yra svarbiausia priežastis, kodėl jo kūriniai yra tokie suprantami ir artimi; sukurti itin talentingos rankos“.

Pasak J.Karos, rašytojo sėkmės paslaptis, galbūt, yra tai, kad pats autorius buvo toks pat kaip ir jo sukurti personažai, tapę artimais ir brangiais daugeliui skaitytojų.

„Jo kūrybos vertybė yra ta, kad Borisas Vasiljevas gyveno ir kovėsi kartu su savo liaudimi. Todėl temomis ir savo kūrinių personažų charakteriu jis buvo artimas daugeliui. Kita vertus, jis kėlė moralės, tyrumo, padorumo problemas. Iš esmės visi jo personažai - itin padorūs žmonės. Tai sklido būtent iš jo, nes jis pats buvo toks“, - pažymėjo režisierius.

Rengdamas diplominį darbą, režisuodamas filmą „Rytoj buvo karas“, pastatytą pagal B.Vasiljevo knygą tokiu pačiu pavadinimu, J. Kara juto ypatingą atmosferą, kuri patvirtina knygos autoriaus artumą idealams, atspindėtiems jo kūriniuose.

„Jis buvo tartum skambanti styga. Baisiai nemėgo visokio falšo. Mane jis pakvietė padirbėti prie filmo “Rytoj buvo karas„, kuris tapo mano diplominiu darbu. Peržiūrėjęs pirmuosius kadrus, Borisas Lvovičius patikėjo manimi, pasikvietė pas save į vilą, kurioje mes kūrėme scenarijų. Kol gyvenau ten kelias dienas, mes kalbėjomės įvairiausiomis temomis, ir apie kūrybinius sumanymus, ir apie požiūrį į gyvenimą“, - pasakojo J. Kara.