Kad konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pasiūlytos pataisos įsigaliotų dabar betrūksta prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) parašo. Valstybės vadovas yra glaudžiai susijęs su valdančiaisiais ir iki šiol palaikydavo jų politiką.

Teisės aktas buvo priimtas 55 balsais prieš 23; du senatoriai susilaikė.

Šį žingsnį nušvilpė protestuotojai, susirinkę prie Senato pastato.

Naujasis teisės aktas, jeigu būtų patvirtintas prezidento, suteiktų teisę teisingumo ministrui spręsti, kas iš dabartinio AT narių toliau eis pareigas, o naujus kandidatus į Aukščiausiąjį Teismą parinks Nacionalinė teismų taryba (KRS). Prezidentui taip pat suteikiamos galios reguliuoti teismo darbą. Be to, būtų įkurta drausmės taryba, nagrinėjanti įtariamus procedūrų arba etikos pažeidimu pasiūlius teisingumo ministrui.

ES lyderiai sako ši reforma kelia pavojų teismų nepriklausomybei ir teisinės valstybės principams Lenkijoje. Penktadienį susirūpinimą taip pat išsakė JAV Valstybės departamentas.

PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) teigia, kad Lenkijos teismai tebedirba pagal komunistinių laikų modelį, o teisėtvarkos sistemoje išlikę daug ano laikmečio, pasibaigusio 1989 metais, teisėjų. Valdančiųjų lyderis sako, kad teisingumo sistemai reikalingi „radikalūs pokyčiai“, kad ji taptų veiksminga ir patikima.

Ministrė pirmininkė Beata Szydlo (Beata Šydlo) sako, kad naujasis įstatymas yra valstybės vidaus reikalas ir kad vyriausybė nepaklus jokiam užsienio spaudimui.

Prieš planuotą balsavimą penktadienio vakarą didelės minios susirinko protestuoti prie Aukščiausiojo Teismo pastato Varšuvoje ir keliuose kituose miestuose. Apie 200 protestuotojų taip pat susirinko prie A.Dudos pajūrio vasarnamio Juratos kurorte Helo nerijoje. Demonstrantai reikalavo, kad prezidentas vetuotų siūlomas pataisas.

Prezidentas teisės aktą gali pasirašyti per 21 dieną. Manoma, kad jis apsispręs tik po pirmadienį planuojamo susitikimo su AT pirmininke Malgorzata Gersdorf (Malgožata Gersdorf).

Prezidento parašo taip pat laukia du kiti teisės aktai dėl KRS ir bendrųjų teismų reformos.

A.Duda laimėjo prezidento rinkimus būdamas PiS narys, bet išstojo iš partijos, laikydamasis tradicijos, kad Lenkijai vadovauja nepartinis lyderis. Daugelis prognozuoja, kad teismų reformos pataisas pasirašys.

JAV Valstybės departamentas penktadienį paragino visas susijusias šalis „užtikrinti, kad jokios teismų reformos nepažeistų Lenkijos konstitucijos arba tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir atitiktų teismų nepriklausomybės bei valdžių atskyrimo principus“, taip kvietė plėtoti dialogą.

A.Duda iki šiol nesutiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, buvusio Lenkijos premjero, kvietimu surengti derybas šiuo klausimu.

D.Tuskas sakė Lenkijos televizijai TVN24 esantis pasiruošęs deryboms ir pridūrė, kad „šiek tiek nusivylė“, jog susitikimas nebuvo surengtas.

„Lenkijos prezidentas turėtų būti susirūpinęs dėl padėties – ji, galima sakyti, yra rimta“, – pabrėžė ES lyderis.

Pasak D.Tusko, Lenkijos vyriausybės suplanuoti teismų sistemos pokyčiai suteiktų jai galimybę apriboti visuomenės laisves, jeigu to panorėtų. Jis pabrėžė, kad tokia padėtis prieštarauja ES principams ir kenkia Lenkijos tarptautiniam įvaizdžiui.

Vis dėlto jis pripažino, kad per septynerius metus, kai dirbo premjero poste, jis susidurdavo su pasipriešinimu teismų reformai.

„Teismų nepriklausomybės, kurią vertiname, kaina buvo būtinų reformų stygius“, – sakė D.Tuskas.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) savo ruožtu perspėjo Lenkiją, kad prieš ją gali būti pradėta procedūra pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, suteikianti galimybę taikyti sankcijas už „sunkius ir nuolatinius“ ES pagrindinių principų pažeidimus. Lenkijai teoriškai galėtų būti atimta teisė balsuoti ES Taryboje, bet tokiam precedento neturinčiam žingsniui turėtų pritarti visos Bendrijos narės.

Konservatyvių pažiūrų Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra sakęs, kad jo vyriausybė niekada nepalaikytų sankcijų Lenkijai.