Latviją krečia krizių karštinė. Ekonominė šalies būklė, politikų intrigos ir korupcijos skandalai išprovokavo tūkstantinius protestus.

Praėjusį šeštadienį Rygoje vėl susirinko tūkstančiai nepatenkintų žmonių. Piliečių neišgąsdino net subjuręs oras. Aiškiausiai per daugiatūkstantinį mitingą skambėjo reikalavimai paleisti Seimą bei raginimai vyriausybei atsistatydinti. Buvo matyti ir šūkių prieš korupciją.

„Mūsų nevienodi tikslai, mes balsuojame už skirtingas partijas. Tačiau mus vienija įsitikinimas, kad Latvija turi būti teisinė valstybė, kurioje vadovaujamasi įstatymu“, – teigiama dokumente. Latvijos laisvųjų profesinių sąjungų sąjungos (LLPSS) buvo inicijuotas parašų rinkimas už Konstitucijos pataisas, kurios suteiktų teisę žmonėms referendumo būdu paleisti Seimą. Kad būtų priimtos atitinkamos pataisos, reikia surinkti 10 tūkst. piliečių parašų. Dokumentą jau pasirašė keli tūkstančiai žmonių.

Vis dėlto pagrindinė protestų priežastis, pasak Latvijos universiteto profesorės politologės Dainos Baros, – prasta šalies ekonomikos būklė ir vyriausybės neveiklumas.

„Ministrų kabinetas turėtų aktyviau ieškoti išeičių iš susidariusios padėties“, – dienraščiui teigė ji. Vyriausybė kaltinama tuo, kad negali įveikti didelės infliacijos, kurios lygis rugsėjį siekė 11,4 proc.

Trūksta pasitikėjimo

Mitinge apsilankė ir Latvijos prezidentas Valdis Zatleras. Jis pasveikino žmones ir pareiškė džiaugiąsis, kad šalies gyventojai taip masiškai gina „naujas vertybes“. Jo kalbą kelis kartus nutraukė šūkiai „Paleisti Seimą!“ Tačiau tokių galių turintis šalies vadovas neskuba to daryti.

„Tai ne valdžios, o vyriausybės krizė, – įsitikinęs jis. – Parlamentas dar gali valdyti situaciją. Be to, šalyje nėra alternatyvios politinės jėgos, kuri pasiūlytų savo problemos sprendimo būdą.“

Pagal Konstituciją prezidentas turi galimybę bet kuriuo metu paleisti Seimą. Pagrindiniame šalies įstatyme nenumatyta, kokiais būtent atvejais valstybės vadovas gali pasinaudoti šia teise. Tačiau prezidentui pareiškus dėl parlamento paleidimo turi būti surengtas referendumas, per kurį tauta išreiškia savo valią ir pasitikėjimą arba parlamentu, arba prezidentu. Kitaip tariant, mėginimas paleisti Seimą gali užbaigti V.Zatlero kadenciją.

Prezidento poziciją palaiko ne visi. Partijos „Naujasis laikas“ („Jaunais laiks“) deputatė ir buvusi užsienio reikalų ministrė Sandra Kalnietė tvirtina, kad galima drąsiai kalbėti apie pasitikėjimo krizę. „Tauta nebetiki politikais. Politikai, kurie dar turi sąžinės, turi vienytis ir ieškoti būdų, kaip Latvijai įveikti krizę.“ Kitaip, jos nuomone, reikės daryti tai, ko reikalauja žmonės – paleisti Seimą.

Atsistatydinimo data žinoma

Vis dėlto prezidentas tikisi, kad krizę pavyktų įveikti, jei pasikeistų ministrų kabinetas. Po susitikimo su premjeru Aigaru Kalvičiu trečiadienį jis pakartojo, jog vyriausybė turėtų pasitraukti. Prezidento nuomone, tai turėtų įvykti iš karto, kai bus patvirtintas naujas biudžetas. Trečias ir galutinis balsavimas dėl jo priėmimo įvyko ketvirtadienį.

Tačiau A.Kalvitis tikina, kad kalbos apie ekonomikos krizę yra nepagrįstos.
„Situacija nelengva, sudėtinga, tačiau bet kurias kalbas apie ekonomikos krizę šalyje aš atmetu“, – sakė jis. Premjeras tikino, jog negalima kalbėti apie ekonomikos krizę, kai ekonomika per metus pkyla 11 proc., biudžetas įvykdomas 25-30 proc., o darbo užmokestis padidėja 30-35 procentais.
Vis dėlto po pokalbio su prezidentu interviu laidai „900 sekundžių“ A.Kalvītis pareiškė esąs pasirengęs kalbėti apie savo atsistatydinimą. „Kol nėra naujos vyriausybės modelio, kalbėti apie dabartinio kabineto pasitraukimą būtų neatsakinga“, – pareiškė jis. Premjeras taip pat pabrėžė, kad dirbti be keturių ministrų sunku, bet žadėjo pagalvoti apie „vakansijų užpildymą“.

Vėliau A.Kalvītis pažadėjo atsistatydinti gruodžio 5 d. Kas bus naujas ministras pirmininkas, dar neaišku, bet neabejotina, kad jo kandidatūrą siūlys ta pati parlamento valdančioji koalicija, kurią 100 vietų Seime sudaro 57 deputatai.

Krėtė skandalai

A.Kalvītis vyriausybei vadovauja nuo 2004-ųjų . Jam pavyko laimėti 2006 metų parlamento rinkimus. Latvijos ir užsienio apžvalgininkai A.Kalvīčio vyriausybę vadino „stabiliausia“, „tautos pasitikėjimo vyriausybe“, „progreso ir klestėjimo vyriausybe“. Tačiau beveik iš karto po rinkimų Latviją pradėjo purtyti skandalai.

Pirmasis kilo dėl oligarchų ir politikų korupcinių ryšių. Buvo minimos įtakingų verslininkų Ventspilio mero Aivaro Lembergo, Latvijos susisiekimo ministro Aināro Šleserio ir leidimą lankytis vyriausybėje turinčio Andrio Škelės pavardės. Latvijos spaudoje skelbta, kad A.Lembergas, faktinis didelio uosto šeimininkas, palaiko labai glaudžius ryšius ne tik su Rusijos oligarchais, bet ir su Kremliaus politikais. Pasak Latvijos žiniasklaidos, jis yra tarsi nekarūnuotas šalies vadovas, ir ne vienas šalies premjeras šoko pagal jo dūdelę. Laikraštis „Rossijskije vesti“ netgi buvo paskelbęs sąrašą žinomiausių Latvijos politikų, kuriuos papirkinėjo A.Lembergas.

Maždaug tuo pat metu buvo protestuojama prieš mėginimą priimti įstatymų pataisas, kurios suteiktų daugiau galių ir galimybių slaptosioms tarnyboms šnipinėti žmones. A.Kalvīčio mėginimai pateisinti šias įstatymo pataisas neįtikino žmonių, kaip neįtikino ir jų tvirtinimai, kad oligarchai neturi jokios įtakos vyriausybei.

Dar viena protestų banga nusirito per Latviją, kai A.Kalvīčio nurodymu iš pareigų buvo atleistas Kovos su korupcija ir korupcijos prevencijos biuro (KKB) direktorius Aleksejus Loskutovas. Generalinė prokuratūra, kuriai atskaitingas KKB, mano, kad premjeras viršijo savo įgaliojimus.

Profesorės D.Baros teigimu, pagrindinė šios vyriausybės klaida, kad ji neįvertino ryšių su visuomene svarbos. „Kabinetas neaiškino savo sprendimų ir mažai skyrė dėmesio infliacijos pažabojimui, bet svarbiausia, kad nebuvo atsižvelgiama į tautos nuomonę“, – sakė ji.

„Žirnių“ ar „skėčių“ revoliucija?

Latvijos vyriausybės krize mėgino pasinaudoti ir vietos rusakalbiai. Pasirodė pareiškimų, kad „akcija iš esmės buvo nukreipta prieš juos“. „Nuo šūkių už „teisinę Latviją“ buvo tradiciškai pereita prie lozungo „už latvišką Latviją“, – rašė vienas Latvijos gyventojas delfi.lv išspausdintame laiške. Aikštėje skambėjo latviškos dainos, todėl laiško autorius daro išvadą, jog ši akcija nukreipta prieš rusų kalbą ir neturi jokios prasmės.

Protestai paskatino ir sąmokslo teorijų šalininkų spėliones. JAV ambasadorės Latvijoje Catherine Todd Bailey pareiškime, kuriuo ji ragino latvius „kovoti už savo laisves“, politiniu technologu vadinamas Jurijus Petropavlovskis įžvelgė JAV mėginimą pakeisti valdžią. Jis pabrėžė, kad Rožių revoliucija Gruzijoje ir Oranžinė Ukrainoje prasidėjo būtent po tokių JAV ambasadorių pareiškimų.

Anot jo, Vašingtonas jau seniai turi buvusių socialistinės stovyklos šalių valdymo modelį. „Pirmajame etape valdžioje lieka buvę komunistai, bet po kiek laiko, kai jau išugdomas naujas elitas, buvusioji valdžia nuverčiama“, – tvirtino J.Petropavlovskis.

Latvijos galimai revoliucijai jau sugalvoti ir pavadinimai . Pasak parlamentaro Jurijaus Sokolovskio, ją galima būtų vadinti „žirnių revoliucija“, nes žirnių sriuba laikoma Latvijos tautiniu patiekalu. „Būtent šį patiekalą valgė priešais parlamentą protestavę žmonės“, – sakė jis.

Kiti apžvalgininkai protestus įvardijo „skėčių revoliucija“, nes nuotraukose iš mitingo buvo matyti tik skėčiai.