- Rita Miliūtė, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po opozicijos aktyvisto Boriso Nemcovo nužudymo Rusijos visuomenę, tikėtina, dar labiau sukaustys baimė dėl asmeninio saugumo, kuri didins lojalumą režimui. Taip LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalba laidos dalyviai. Politologo Raimundo Lopatos teigimu, Vakarai pavėlavo „laiku duoti atgal į snukį Rusijai“ ir klysta jos strategijas bandydami numanyti, remdamiesi vakarietiška logika.
Penktadienio vakarą, Maskvos centre, vos už keliasdešimties metrų nuo Kremliaus sienos, keletu šūvių į nugarą nužudytas Rusijos politikas Borisas Nemcovas. Sekmadienį gatvėmis šalia Kremliaus žygiavo dešimtys tūkstančių žmonių, norėjusių pagerbti B. Nemcovą, prieštaraujančių agresyviai Kremliaus politikai.
Viename iš žygio dalyvių plakatų buvo užuomina apie Rusijos grįžimą į Stalininio teroro laikus. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius politologas Raimundas Lopata sako, kad istorija nesikartoja, todėl apie kažką panašaus į Stalininį terorą galbūt kalbėti nereikėtų. Vis tik, jo teigimu, Rusijos politinė tradicija nesikeičia.
„O ta politinė tradicija yra patvaldystė. Vladimiras Putinas šią sistemą sukūrė klasikiniu pavidalu. Tam tikra prasme jis, bent jau iki įvykių Ukrainoje, yra garantavęs visuomenės stabilumą, užsitikrinęs jų lojalumą, įvarydamas baimę dėl asmeninio saugumo.
Šiuo metu baimė dėl asmeninio saugumo didėja, o iš baimės didėja lojalumas režimui. Klausimas, kaip pakeisti situaciją. Manau tai gali padaryti pamažu gilėjanti ekonominė krizė“, – pažymi R. Lopata.
R. Staselis: labiau tikėtinas scenarijus – pesimistiškas
„Verslo žinių“ žurnalistas Rytas Staselis sako, kad po B. Nemcovo žmogžudystės opozicijos suaktyvėjimas mažiau tikėtinas nei gerokai išaugusi ne tik eilinių žmonių, bet ir vyriausybėje dirbančių asmenų baimė.
„Pesimistinis scenarijus Rusijoje labiau tikėtinas dėl dviejų priežasčių. Pirma, tokio lygio nužudymo Maskvoje nėra buvę. Vis tik B. Nemcovas – buvęs vice premjeras. Netgi dabar ne tik paprasti, bet netgi vyriausybėje dirbantys žmonės gali nesijusti saugūs.
Antra, V. Putino režimo jėgos struktūrų išeiviai buvo sugalvoję tokią koncepciją, kad maždaug apie 2025-uosius pasaulyje pritrūks išteklių ir dėl to Rusijai teks ginti savo gamtinius išteklius stiprinant režimą, ginkluotąsias pajėgas, represijas. Tačiau pastaruoju metu atsirado neprognozuojama grėsmė, nes skalūnų revoliuciją Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) tą teoriją sugriovė. Šalis liko be normalios strategijos, ji pralošė viską. Kokia ji bus toliau, sunku prognozuoti. Šalis be strategijos, visuomenė be koncepcijos yra labai baisus dalykas“, – kalba R. Staselis.
R. Lopata: Vakarai pavėlavo „duoti atgal į snukį“
Ieškodamas atsakymo į klausimą, kas gali pakeisti Rusiją, R. Lopata pažymi, jog pats Kremlius sako, kad jiems įtaką nori ir gali padaryti Vakarai. Tačiau, pasak politologo, santykiuose su Rusija padaryta daug klaidų. Nuo nemokėjimo kartais vesti rimtą, kietą ir ilgą dialogo iki atsitraukimo.
„JAV sprendimas kalbėti apie perkrovimo politiką ir palikti laisvas rankas tvarkyti posovietinėje erdvėje, manau, pasiuntė blogus ženklus Kremliui. Nes jei laikomasi kietos pozicijos Maskva skundžiasi, kad rezgamas sąmokslas ir norima nuversti režimą, tačiau jei padaromos nuolaidas, Maskva sako „o, kokia teisinga mūsų politika“.
Vakarai pakliuvo į tam tikras gerai paspęstas pinkles. Kaip iš jų išsivynioti, sunkus klausimas. Man atrodo, kad kietą poziciją, kaip sakė B. Nemcovas, reikėjo turėti 2014-ųjų kovą. Pamenate, prasidėjus Rusijos agresijai, jis sakė „reikia iškart duoti atgal į snukį“. Mes praleidome progą.
Tiesa, lieka neaišku, kaip galėjome išnaudoti laiką Vilniaus viršūnių susitikimo metu, kaip tada reikėjo elgtis su Rusija. Susitikimo metu Viktoras Janukovyčius pakankamai atvirai sakė, kokie bus V. Putino žygiai, jei jis pasirašys asociacijos sutartį. Taip ir atsitiko, tik kiek kitomis aplinkybėmis“ – sako R. Lopata.
Politologas pastebi, kad Vakarai bando ieškoti strategijos santykiuose su Rusija remdamiesi pačių savo logika. Tai, anot laidos „Teisė žinoti“ dalyvio, yra klaida.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Balsavusiųjų apklausa: pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture pirmauja M. Ciolacu
Proeuropietiškų pažiūrų socialdemokratas ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu pirmavo sekmadienį vykusiame pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture, rodo dvi balsavusiųjų apklausos, paskelbtos pasibaigus balsavimui. ...
-
Kalėdinė magija jau gaubia pasaulio miestus
Nepaisant visos komercijos, Kalėdų magija jau gaubia įvairiausius pasaulio miestus – nuo Kopenhagos ir Vienos iki tolimojo Honkongo ir net Tokijo. Nors iki tikrųjų Kalėdų dar visas mėnuo, jų gerbėjai jau švenčia. ...
-
Kandidatas į JAV nacionalinio saugumo patarėjus ragina nutraukti karo Ukrainoje eskalaciją
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kandidatas į nacionalinio saugumo patarėjo postą Mike'as Waltzas (Maikas Volcas) sekmadienį paragino nutraukti Rusijos karo Ukrainoje eskalavimą ir pakvietė abi šalis sėsti prie...
-
Izraelis paskyrė B. Netanyahu sąjungininką naujuoju ambasadoriumi JAV
Izraelio vyriausybė sekmadienį pranešė pritarusi ministro pirmininko Benjamino Netanyahu sąjungininko Yechielio Leiterio paskyrimui šalies ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose. ...
-
Turkijos prezidentas siekia plėsti prekybą su Rusija
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė norintis plėsti Ankaros ir Maskvos prekybą. ...
-
Kremlius: J. Bidenas žlugdo D. Trumpo taikos planus
Kremlius kaltina kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administraciją žlugdant būsimo šalies vadovo Donaldo Trumpo planus išspręsti Ukrainos konfliktą. ...
-
J. Borrellis Libane paragino nedelsiant nutraukti ugnį kare tarp „Hezbollah“ ir Izraelio
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borellis (Žozepas Borelis), atvykęs į Libano sostinę derybų, paragino „nedelsiant sudaryti paliaubas“ kare tarp Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“. ...
-
Tarpiniai rezultatai: Bazelio rinkėjai pritarė 2025-ųjų „Eurovizijos“ finansavimui1
Šveicarijos Bazelio miesto rinkėjai sekmadienį pritarė, kad 2025-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursui surengti būtų skirta beveik 38 mln. eurų, rodo tarpiniai rezultatai, gauti netrukus po balsavimo pabaigos. ...
-
M. Podoliakas: V. Putino grasinimai yra absoliučios baimės išraiška
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas „absoliučios baimės“ išraiška pavadino naujausius Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. ...
-
Klimato konferencijoje patvirtinta anglies dioksido kreditų sistema
Klimato konferencijoje COP 29 šalys šeštadienį susitarė priimti 6 straipsnį, kuriuo sukuriamos rinkos, kuriose būtų galima prekiauti anglies dioksido taršos teisėmis. ...