Iniciatyvą rodė pats

Apie trečiadienį Federalinės kriminalinės policijos biuro pareigūnų sulaikytą kapitoną informacijos nėra daug, tačiau ir jos pakanka, kad Vokietijos publicistai keltų klausimą: kas kursto tokį kenksmingą saugiai gyvenančių piliečių entuziazmą? Juk įprasta manyti, kad šnipinėjama arba už didelius pinigus, arba bijant šantažo.

Būdamas Bundesvero aprūpinimo tarnybos kapitonas, Thomas H. turėjo prieigą prie slaptos informacijos apie ginkluotės projektus. Pasak Generalinės prokuratūros, nuo šių metų gegužės jis kelis kartus savo iniciatyva susisiekė su Rusijos generaliniu konsulatu Bonoje ir Rusijos ambasada Berlyne. Bent vienu atveju jis esą perdavė viešųjų pirkimų tarnybos duomenų, kurie esą turėjo būti skirti Rusijos žvalgybos tarnybai.

Thomas H. nebuvo profesionalus šnipas, tad jo elgesys ėmė kelti įtarimų kontržvalgybai. Anot Vokietijos žiniasklaidos, jis buvo suimtas anksčiau, nei spėjo perduoti Rusijos pusei daugiau slaptų dokumentų.

Atlikę kratas jo bute ir darbo vietoje tyrėjai tikisi daugiau sužinoti apie jo motyvus.

Kaip rašo „Tagesspiegel“, Thomas H. neslėpė savo simpatijų „AfD“ ir jos politikai Rusijos atžvilgiu.

Thomas H. neslėpė savo simpatijų „AfD“ ir jos politikai Rusijos atžvilgiu.

 

 

Slapta ir nelabai

Rusų šnipai jau daugelį metų aktyviai veikia Vokietijoje, daugiausia prisidengdami diplomatų statusu, naudojasi dėl pažiūrų, mainais už karjeros galimybes ar pinigus slaptos svetimai valstybei svarbios informacijos parūpinti galinčiais vietos piliečiais. Arba Vokietijoje dirbančiais užsieniečiais – tokiais kaip Davidas S., buvęs Jungtinės Karalystės Berlyne darbuotojas.

2020 m. spalio–gruodžio mėnesiais jis pardavinėjo Rusijos žvalgybos tarnybai informaciją, kurią gavo dirbdamas ambasadoje kurjeriu. Pernai pavasarį vyras buvo išduotas Jungtinei Karalystei.

Pernai metų pabaigoje Londono teisme Davidas S. pripažino savo kaltę ir buvo nuteistas trylika metų laisvės atėmimo bausme – vienais metais mažiau, nei reikalavo prokurorai. Rusijos aukšto rango pareigūnas, su kuriuo jis buvo susitikęs Berlyne, karo atašė Sergejus Čuchurovas, buvo išsiųstas iš Vokietijos.

Ekstradicijai Davidas S. priešinosi ne veltui: bausmės už šnipinėjimą Jungtinėje Karalystėje yra gerokai didesnės nei Vokietijoje. Tuo visuomenė galėjo įsitikinti, kai 2021 m. vos dvejus metus lygintinai buvo nuteistas Jensas F., elektros prietaisus Bundestage kontroliavusios bendrovės darbuotojas. 2017 m. į kompaktinį diską jis nukopijavo šimtus Bundestago planų ir nusiuntė juos karinės žvalgybos tarnybos GRU darbuotojui Rusijos ambasadoje. Planai nebuvo įslaptinti, tad ir skirta bausmė – švelni.

Bundesvero atsargos karininkui Ralfui G. stigo šlovės – siekdamas pripažinimo jis pradėjo šnipinėti. Pernai lapkritį lygtine vienų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistas vyras 2014–2020 m. teikė informaciją Rusijos vyriausiajai žvalgybos tarnybai GRU. Bausmė nebuvo griežta, nes jo perduota informacija nebuvo slapta.

Ralfas G. palaikė intensyvius ryšius su keliais Berlyne dirbusiais Rusijos karo atašė. Tarp jų – ir pulkininku Michailu Starovu, kuris 2010–2017 m. buvo oro ir jūrų pajėgų atašė. Ralfas G. su juo susipažino 2014 m. oro pajėgų pokylyje Bonoje, o vėliau ėmė organizuoti diskusijų grupes Rezervininkų ir Bundesvero asociacijose.

Jau po Krymo okupacijos ir invazijos į Donbasą, 2015 m., senjorų sąjungos žurnale „Souverän“ jis paskelbė akivaizdžiai draugiškų komentarų apie Rusiją ir labai kritiškų komentarų apie Ukrainą.

Ralfas G. taip pat palaikė ryšius su karo atašė Jevgenijumi Suckiu, kuriam siuntė informaciją apie dujotiekį „Nord Stream 2“. Po skandalingos Gruzijos pilietybę turėjusio čečėnų opozicionieriaus nužudymo Berlyno Tiergartene jis buvo išsiųstas iš šalies.

Šie atvejai nebuvo skandalingi, o Carsteno L. istorija kitokia. Federalinės žvalgybos tarnybos pareigūnas, turėjęs prieigą prie slaptos informacijos, už penkiaženklę sumą pernai rudenį Rusijai perdavė informacijos, be kita ko, ir apie Ukrainos priešlėktuvinę gynybą.

Kuriam laikui apsivalyta

Dar visai neseniai Rusijos ambasadoje Berlyne, generaliniuose konsulatuose, su priedanga dirbo beveik 200 rusų agentų. Nors tai buvo vieša paslaptis, o Vladimiro Putino valdoma Rusija rengė vis įžūlesnes provokacijas, vyriausybė nesiryžo jų išprašyti iš šalies.

 Iš viso, žiniasklaidos teigimu, išsiųsta 80 rusų šnipų, penktadalis visų išprašytų iš ES.

 

Jei išsiųstų, Vokietija pjautų šaką ant kurios sėdi, buvo sakoma net tada, kai 2015 m. Rusijos kompiuteriniai įsilaužėliai įsibrovė į Bundestago serverį. Ryšys su Maskva esą reikalingas sprendžiant įvairias pasaulines problemas – nuo Sirijos iki Ukrainos.

Karas Ukrainoje daug ką pakeitė – Berlyno požiūrį į Rusijos agentus taip pat. Balandį 40 Rusijos tariamų diplomatų – slaptųjų tarnybų FSB, GRU ir SVR agentų – buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir išprašyti iš šalies. Vėliau išsiųsti dar 34 su priedanga dirbę šnipai. Iš viso, žiniasklaidos teigimu, išsiųsta 80 rusų šnipų, penktadalis visų išprašytų iš ES. Beje, maždaug tiek pat rusų šnipų, Šveicarijos žvalgybos tarnybos duomenimis, dirba ir šioje šalyje. Tai trečdalis Šveicarijos ambasadoje ir daugybėje čia veikiančių tarptautinių organizacijų akredituotų Rusijos diplomatų.

Kai atsakydama Maskva perpus sumažino oficialių Vokietijos institucijų – ambasados, generaliniuose konsulatuose, Goethe’ės institute ir mokyklose darbuotojų skaičių, Vokietija pasekė šiuo pavyzdžiu ir nustatė tokį patį darbuotojų skaičių Rusijos atstovybėse. Abi šalys sutarė, kad gali turėti tik penkiolika asmenų, kurie turi būti įregistruoti kaip slaptųjų tarnybų ir saugumo agentūrų rezidentai.

Tačiau būdama vis dar viena įtakingiausių ES šalių, Vokietija labai svarbi ir Rusijai, kuri ne kartą įrodė, kad brangina ne tik slaptos informacijos parūpinančius, bet ir penktosios kolonos vaidmenį atliekančius entuziastus. Naujausias suėmimas rodo, kad jų yra ne tik tarp rusų diasporos, dešiniojo sparno ekstremistų, bet ir tarp populiarėjančių Kremlių liaupsinančios radikaliosios „AfD“ šalininkų.