Keturiolika dienų, penkios šventės

Girliandomis nukabinėtos miestų ir miestelių gatvės, šventiškai papuoštos parduotuvių vitrinos ir minios žmonių, pasiryžusių žūtbūt išrinkti pačias tinkamiausias dovanas artimiesiems. Ispanija atkartoja daugelio šalių naująsias tradicijas, pabarstytas globalizacijos pipirais. Vis dėlto netgi tokiame supanašėjusiame pasaulyje ši draugiška šalis ir šilti jos žmonės tebeturi išsaugoję ne vieną staigmeną, kuria pamalonins kiekvieną Kalėdas sutinkantį toli nuo namų.

Pradžia – su "Storuliu"

Ilgose eilėse stovintys žmonės kantrūs. Pripratę. Tai kartojasi kasmet. Nors oficialiai prekyba paskelbiama dar vasarą, milijonai ispanų tik paskutinėmis akimirkomis susigriebia, jog dar neturi kalėdinės loterijos bilietų. Likus savaitei iki švenčių, azartiškiausia Europos tauta apgula loterijos bilietų kioskus, gatvėje ir televizijoje netyla kalbos apie sėkmingus skaičius.

Štai vienas populiarus Ispanijos magas tikina žinąs sėkmės formulę. Užrašyta ant popieriaus skiautės ir padėta metalinėje dėžutėje, ji saugiai kabo vieno miestelio aikštėje. Paprasti žmonės nevengia pagalbos prašyti būrėjų kortomis ir ateities spėjikų, kiti pasitiki iš kartos į kartą šeimoje perduodamais laimę nešančiais skaičiais.

Visas šis sujudimas ir žibančios eilėse laukiančių žmonių akys padeda suprasti, kad vyksta kažkas svarbaus, kad tai kur kas daugiau nei lošimas. Jau beveik du šimtus metų ispanus džiuginanti loterija spėjo apaugti legendomis ir tapti kultūros paveldo dalimi. Populiariai El Gordo ("Storulis") vadinamos loterijos skrynia neištuštėja ir esant dabartiniam sunkmečiui. Turėdama daugiau kaip 2 mlrd. eurų (apie 6,9 mlrd. litų) siekiantį prizinį fondą, ji išlieka pačia didžiausia loterija pasaulyje.

Nors pagrindinis laimėjimas palyginti nedidelis – viso labo 3 mln. eurų (per 10 mln. litų), žaidimas patrauklus dėl to, kad bus išlošti net 195 tokie prizai; o kur dar begalė mažesnių.

Kalėdinė loterija unikali ne tik dėl dosnumo, bet ir dėl to, kad tai labai socialus žaidimas. Kadangi bilietas ypač brangus – jo kaina siekia 200 eurų (700 litų), – ispanai priversti burtis į grupes, kad galėtų išbandyti savo laimę. Į dešimt dalių padalytą bilietą perka vienos šeimos nariai, bendradarbių ar draugų grupės. Neturintiems bendraminčių padeda kavinės.

Kai pirmadienį Madrido San Ildefonso koledžo mokiniai – našlaičiai vaikai, pradės traukti medinius sunumeruotus rutulius iš būgno ir dainuodami skelbs laimingus numerius, žmonės baruose ir biuruose visoje šalyje priglus prie televizorių ar prie radijo imtuvų ir audringai reaguos į kiekvieną naują skaičių. Pasibaigus trijų valandų ceremonijai visa šalis jau žinos, kam pasisekė, o kam teks laukti ateinančių metų.

Įspūdinga loterija Ispanijoje neoficialiai reiškia, kad prasideda švenčių metas, truksiantis iki Trijų karalių.

Kaimai virsta betliejais

Ką tik pasidalytus milijonus žmonės pamirš atėjus Kalėdų išvakarėms. Kūčias ispanai vadina Noche buena (Geroji naktis) ir, kaip kad visame pasaulyje, šia proga stengiai suburti visą šeimą.

Garbingiausią vietą ant stalo užima jūros gėrybės, taip pat avienos patiekalai, įvairūs saldumynai. Paprastai užsigeriama putojančiu Katalonijos vynu.

Nepaisydami vis labiau įsigalinčio komercinio šurmulio, dauguma ispanų vis dar prisimena, jog švenčiamas kūdikėlio Jėzaus gimtadienis, todėl po vakarienės į naktines Bernelių mišias suplūsta daugybė žmonių.

Dar viena graži Viduramžius menanti religinė tradicija – prakartėlės. Kiekvieno miesto ir miestelio pagrindinė aikštė, taip pat nemažai namų pasipuošia dailiomis prakartėlėmis, vaizduojančiomis biblinę Jėzaus gimimo sceną. Įspūdingi meno kūriniai didžiuosiuose miestuose sutraukia šimtus tūkstančių smalsuolių. Provincijoje populiarūs gyvieji vaidinimai. Jau nebe pirmus metus keletas Ispanijos kaimų trumpam virsta tikrojo Betliejaus kopijomis, o vietos gyventojai – to meto piemenėliais ar romėnų kareiviais.

Antra Melagių diena

Lankant draugus ir gimines netrunka ateiti ir gruodžio 28-oji. Tai dar viena šventė, vadinama Šventų nekaltųjų diena. Nors ši data mena Erodo išžudytus kūdikius, ilgainiui tai buvo pamiršta. Šiandien ji tapusi pokštų diena ir primena balandžio 1-ąją. Pagrindiniai Ispanijos dienraščiai sumirga melagingomis sensacijomis, vaikai stengiasi iškrėsti ką nors juokinga savo tėvams, pastarieji siekia atsilyginti tuo pačiu.

Naujuosius metus Ispanijos gyventojai sutiks triukšmingai, kaip ir dera temperamentingiems pietiečiams. Dangų nušvietus fejerverkams, centrinėse miesto aikštėse susibūrę žmonės sulig kiekvienu dūžiu, žyminčiu paskutines metų akimirkas, suvalgys po vieną vynuogę. Linksmybėms besitęsiant jau visą savaitę, teliks sulaukti Trijų karalių.

Laukia ne Kalėdų Senelio

Kaip ir visame pasaulyje, kiekvienas gerai šiais metais besielgęs vaikas bus apdovanotas. Tik daugelis mažųjų šventinėmis dovanomis džiaugsis kiek vėliau nei bendraamžiai kitose šalyse.

Prieš keliolika metų į Ispaniją atkeliavęs Kalėdų Senelis sunkiai randa kelią į žmonių širdis. Nors ir labai padedamas didžiųjų prekybos centrų, Šiaurės ambasadorius duris dažnai randa uždarytas, o namų su kaminais Ispanijoje nėra daug.

Mat Kalėdų Seneliui čia klijuojamos šnipo, besočio kapitalisto, pasiklydusio ir juokingo keistuolio etiketės. Vaikai nepatikliai žvelgia į jo žieminius apdarus ir roges šalyje, kurioje norint pamatyti sniegą reikia kilti aukštai į kalnus. Kasmet rengiamos net teatrališkos protesto akcijos prie Suomijos ambasados.

Nors pamažu randasi vis daugiau šeimų, kurios atlaidžiau žvelgia į storąjį senelį, vis dėlto tradicijoms ištikimi tėveliai ir jų vaikai kur kas labiau myli Tris karalius. Būtent jie ir neša dovanas. Trims karaliams rašomi laiškai, jų kupranugariams paliekamos morkų ir vandens terasose. Sausio 6-ąją ilgai lauktiems svečiams rengiamos iškilmingos sutiktuvės. Taip ispanai dėkoja už naktį paliktas lauktuves iš Tolimųjų Rytų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių